Kategorija: Mintys

Tikros kaimiškos vasarinės arbatos paruošimui prireiks: seno medinio namo su pečiumi, fajanso arbatinuko, saulės sušildytos palangės ir duonos kepaliuko ant jos, indiškos arbatos minkštame pakelyje su drambliuku, kuri tuoj pat perpilama į metalinę skardinę su patrumpintu arbatiniu šaukšteliu, verdančio vandens iš didelio emaliuoto virdulio, mėtos šakelės (pagal norą) arba citrinos, ir močiutės.

Svarbiausia šiame sąraše, žinoma, yra močiutė, nes visos kitos sudedamos dalys priklauso būtent nuo močiutės ir paklūsta tik jai.

Padėka autorei! Pagal Maks Fray esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Kažkada aš buvau dvasiniu mokytoju. Ir man teko užbaigti šią veiklą, kai supratau, kad nėra tokios pareigybės.

Tiksliau, viskas aplink yra mūsų dvasiniai mokytojai.

Katė. Kilimas. Kėdė. Medis. Kalnas. Mano tėvas su demencija.

Širdies skausmas. Džiaugsmas. Mano. Tavo.

Žmogus, miegantis ant šaligatvio. Neįtikėtinas naktinis dangus.

Visa tai yra mokytojai. Visa tai guru.

O aš – tiesiog ruporas, kaip ir mes visi. Aš tiesiog draugas, dalinantis savo širdies šilumą. Aš tiesiog paukštis, dainuojantis savo dainą.

Aš nesu dvasinis mokytojas. Aš nesu autoritetas, aš tiesiog tapau tikru žmogumi, gyvu, sąžiningu ir atviru.

Ir taip aš radau savo nusiraminimą ir nušvitimą. 

Kasdienybės šventovėje. Paprastumo šviesoje.

Tyroje neaprėpiamos akimirkos širdyje.

Padėka autoriui! Pagal Dž. Foster esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir harmonijos mums visiems 🙂 !

* Empatija – ne tik užuojauta, tai gebėjimas akimirksniu giliai pajusti ir suprasti žmogų.

* Mes visi šioje Žemėje praeiname savo žmoniškumo išbandymą.

* Tai žmoniškumo išraiška – stiprūs padeda silpnesniems žiniomis, veiksmais arba palaikymu, kad ir jie sustiprėtų.

* Koks žeminantis yra skurdas… kaip skaudu, kai tenka rinktis tarp to, kas reikalinga, ir to, kas būtina…

* Kiek daug reikia jėgų, kad žmogus pakeltų savo bejėgiškumą…

* Draugo negalima “atidėti vėlesniam laikui“ – jei jis į mus kreipiasi, reiškia, pasitiki mumis ir laukia palaikymo…

* Vienatvė – ne tuomet, kai žmogus vienas, bet tuomet, kai jis jaučiasi niekam nereikalingas.

* Nuovargis gali būti dvejopas: pirmuoju atveju reikalingas miegas, antruoju – ramybė.

* Kaip vertinga tai, ką mes kartais įprantame laikyti smulkmenomis.

* Nesvarbu, kad kartais klystame kažką kurdami, svarbus pats ketinimas kurti, o ne griauti.

* Pyktis ir agresija veda į susvetimėjimą ir susipriešinimą, tuo tarpu meilė ir geranoriškumas suvienija ir harmonizuoja.

* Iš tiesų ginčo esmė ne tame, kad žmogus įrodytų savo teisumą, bet tame, kad įrodytų oponentui, jog jis neteisus.

* Ten, kur daug veiksmo ir šurmulio, yra sustojimo baimė, nes sustojus pajuntamas viso to šurmulio beprasmiškumas ir tuštybė.

* Bet kokia prievarta visada laikina, nes pats gyvenimas sukyla prieš prievartą ir prieš viską, kas žlugdo gyvenimą.

* Žmogus negali nuolat paminti savo interesų dėl svetimų reikalavimų.

* Be meilės, vilties ir tikėjimo bet kokia siela – tamsi palėpė.

* Kai žmoguje energijos perteklius – jis jaučia įkvėpimą ir džiaugsmą, o kai energijos stygius – juntama apatija ir sąstingis.

* Vidinė atrama – tai dvasinis, psichologinis brandumas, tai atsakingo žmogaus pozicija.

* Asmeninis pavyzdys – pats efektyviausias auklėjimo ir poveikio būdas.

* Suaugusieji visur ieško laimės, o vaikai visur ir viskame ją atranda…

* Gamta nepailsdama mums nuolat piešia neįtikėtino grožio paveikslus…

* Jei gėlė nežydi, mes nepuolame jos barti, bet pasirūpiname dirva, kurioje ji auga.

* Drugelis jau negali pasilikti vikšru, kai už nugaros auga sparnai.

* Palesinkime žiemą paukščius… o gal tarp jų yra mūsų laimės paukštė?…

* Džiaugsmas – ne euforija, tai suvokimas, kad esi gyvas, kad gali pažinti šį pasaulį ir išreikšti savo unikalias prigimtines savybes, kad gali kurti, bendrauti ir mylėti… kad gali pagerinti šį pasaulį…

* Tiesai nereikia daug žodžių… ji kalba pati už save meilės, gerovės, santarvės ir darnos išraiška mūsų gyvenime.

* Šeima – tai ta harmoninga erdvė, kuri reikalinga normaliam gyvenimui ir kuri apsaugo nuo išorinio pasaulio sukrėtimų.

* Gerumas – ne tik emocija, tai šviesos energija, kuri suteikia jėgų ir nukreipia mus į šviesiąją gyvenimo pusę.

* Kiekviena diena – tai galimybė pasėti šviesos ir gerumo daigus visų mūsų ateičiai.

Parengė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Kiekvieną akimirką nuo kiekvieno iš mūsų į pasaulį sklinda bangos kolektyvinės sąmonės paviršiuje.

Ir tik nuo mūsų priklauso, kokios jos.

Išmintingos ar klaidingos. Mylinčios ar piktos. Vienijančios ar skaldančios. Užjaučiančios ar smerkiančios. Dieviškos ar egoistiškos. 

Kiekvieną akimirką nuo kiekvieno iš mūsų į pasaulį sklinda bangos to, ką mes turime savyje. Todėl būk ypatingai atidus tam, kuo tu užpildytas ir ką skleidi, ir kai tik įmanoma, visada rinkis meilę.

Ir kuo daugiau tokių meilės bangų paviršiuje, sklindančių nuo kiekvieno, tuo daugiau šansų, kad vieną dieną visas paviršius taps meile.

Padėka autoriui! Pagal Edvard Taraščansky esė, vertė ruvi.t

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Birželis, birželis… Ką aš galiu apie jį pasakyti?

Galvoje kaipmat iškyla mintys apie ūkanotą vėsų rytą, žemuogių takelius ir apie dangų, sumaišytą su pavasariu. Birželis, birželis… Tu toks drovus ir kuklus, ir suprasti tave galima tik tuomet, kai myli!

Tu rašai eilėraščius dar nepražydusiais žolynais laukuose, mokai šokti mieguistus drugelius pievose, suteiki viltį kiekvienam, o pats slepiesi už šiltų, saulės sušildytų medžių kamienų. Bet taip tik iki tam tikro laiko…

O vieną dieną tu tampi visai kitoks. Tu daugiau nesislepi tankioje žolėje ar už debesų, bet drąsiai išeini į kelią. Klausi, iš kur aš žinau? Aš mačiau tavo pėdas ant tako. Ir rytas dabar jau šiltas, o danguje jau pavasario neliko nei pėdsako.

Birželis, birželis… Ir galvoje dabar nėra minčių. Vien tik saulė ir šiltas vėjas.

Štai toks jis. Birželis…

Padėka autorei! Pagal V. Dorn esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gražios vasaros mums visiems 🙂 !

Kiekvienas žmogus turi turėti atgaivą. Tarkim, jam sunku, bet jis prisimena ją – ir kaipmat lengviau pasidaro. Tai gali būti širdžiai mielas daiktelis, mylimas katinas, ir, žinoma, artimas žmogus.

Be tokios atgaivos sunku. Be jos niekaip neįmanoma…

Autorius nežinomas

************

Kiekvienas iš mūsų nors kartą gyvenime susiduria su sunkumais. Tokiu metu ypač svarbu suvokti, kas mus supa ir palaiko. Tikri draugai sunkiu metu parodo savo tikrąjį veidą – jie pasiryžę būti šalia ir padėti nežiūrint į nieką.

Būkime dėkingi už šiuos ypatingus žmones mūsų gyvenime…

Elvira Šaiachmetova

************

Viskas, kas bevyktų – tik į gera.

Iš tiesų ne visai taip yra… Tiesiog, kas bevyktų gyvenime, psichika anksčiau ar vėliau sugalvoja, kodėl tai buvo į gera. O brandus žmogus gali sudėlioti įvykių eigą taip, kad ji į tą gera nuvestų. Todėl brandus žmogus gali kalbėti tiksliau: duokite man bet kokį įvykį, ir aš padarysiu iš jo pirmą žingsnį į geresnį gyvenimą. Klausimas tik tame, kokio ilgio bus tas kelias ir kiek vingių jame bus.

Aglaja Datešidzė

************

Kartais aš galvoju, kad medis – ne tik gamtos kūrinys, bet kūrinys, kuris daro užuominą apie tai, kaip turėtų atrodyti mūsų siela, t.y., apie tokią formą, kuri leidžia stipriai besilaikant už žemės, drąsiai kilti į dangų.

F. Iskander

************

Saulėtą dieną aš galvoju – “Kokia nuostabi diena pasivaikščiojimams“, o apsiniaukusią dieną – “Kokia nuostabi diena pabūti namuose“.

Aš renkuosi būti laiminga nepriklausomai nuo to, kokios dramos vyksta mano gyvenime…

G. Rubin

************

Nesvarbu, kokią dainą tu niūniuoji po nosimi rytais, svarbu, kad tik ji dovanotų tau sparnus visai dienai…

Gyvos širdies daina, žadinanti sušilti ir atsiliepti kitas širdis – štai kas iš tikrųjų turi reikšmę.

Al Sneg

************

Parengė ruvi.lt

Su artėjančia Tėvo diena visus Tėčius, Senelius ir Prosenelius 🙂 ! Meilės Jums ir artimųjų širdžių šilumos 🙂 !

Siela – ji pagal savo prigimtį nepaprasta gražuolė…

Ji jautriausiai suderintas kamertonas kiekvienai minčiai, kiekvienam poelgiui.

Ji – laiptai Aukštyn…

Ir tose aukštybėse gimsta vidinė šviesa ir visaapimanti meilė.

Širdis jaučia amžinybės tėkmę taip pat aiškiai, kaip ranka – kietus daiktus.

Siela apima viską.

Visas pasaulis joje, ir ji atveria jį visiems…

Padėka autorei! Pagal Ija Latan miniatiūrą, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Mums vertėtų išmokti jausti kitų žmonių nuotaiką. Nesvarbu, kas šalia tavęs – mylimas žmogus, mama, draugas, bendradarbis ar net atsitiktinis pakeleivis.

Niekada iš karto neliekite ant jo savo emocijų – džiaugsmas tai, liūdesys ar susierzinimas. Negalima štai taip, lyg niekur nieko, veržtis į kito žmogaus pasaulį.

Juk užeidami į šventovę, biblioteką ar teatrą, mes paprastai elgiamės santūriai, net kalbėti pradedame tyliau, kas tuo metu bevyktų mūsų viduje.

Kito žmogaus pasaulis – tai taip pat šventovė. Ir priimti ją reikia taip pat su derama pagarba…

Padėka autoriui! Pagal O. Roj esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

* Galima visą gyvenimą keikti tamsą, o galima tiesiog uždegti mažą žvakelę…

* Kartais nedidelis žmogaus žingsnis – didžiulis žingsnis visai žmonijai.

* Kur nėra tiesos, ten negali būti laisvės.

* Nepalikime nieko “ypatingam atvejui“, nes mūsų gyvenimas ir yra tas “ypatingas atvejis“.

* Kokia žmogaus būsena – tokia jo ir asmeninė tikrovė.

* Mūsų dėmesys – raktas į mūsų rytojų.

* Mokykimės ne konfliktus gesinti, o keisti elgesį, kuris sukelia konfliktus.

* Veiksmingiausias būdas pagerinti visuomenės gyvenimą – nepalaikyti destruktyvių bendravimo formų.

* Svetimas pyktis nežeidžia, jei tu apsaugotas artimųjų gerumu.

* Mes pažeidžiami, o ne silpni – tačiau dauguma žmonių nesupranta skirtumo.

* Dažniausiai žmogus elgiasi blogai ne todėl, kad jis blogas, bet todėl, kad jam blogai.

* Neieškokite idealių žmonių, atraskite artimas sielas.

* Be empatijos neįmanoma suprasti kito žmogaus.

* Nelinkėkime niekam blogo, nes su bumerangu neįmanoma susitarti.

* Kartais viskas, ką reikia padaryti kad kažką nuramintume – priminti jam, kad mes dabar šalia.

* Neramus protas – tarsi varna, kuri čiumpa viską, kas blizga.

* Nieko neprarasta, kol mes neprarandame savęs.

* Nekeiskime savo Saulės į svetimas lemputes.

* Gyvenkime taip, kad siela išsiskleistų…

* Šypsena – tai tarsi geros nuotaikos mygtukas.

* Laimė – ne daiktuose ar turtuose, ne kaimuose ar miestuose, ne kalnuose ar stepėse, laimė – mūsų širdyje, o ji visada ir visur su mumis…

* Niekas neišsklaido liūdesio taip greitai, kaip netikėtas džiaugsmas.

* Aš tikiu, kad viskas bus gerai, tačiau kartais taip norisi, kad kažkas tai patvirtintų…

* Rūpestingiausias gėrimas – arbata: kai šalta – sušildo, kai sergi – padeda pasveikti, kai liūdna – savo nebylia kompanija sugeba praskaidrinti nuotaiką…

* Pavasaris – puikus priminimas apie tai, kokios nuostabios gali būti permainos…

Parengė ruvi.lt

Meilės ir pavasarinio atgimimo mums visiems 🙂 !

Ir tu – taip pat kažkam kelrodė žvaigždė naktyje.

Ir kažkam taip pat labai reikalinga tavo šviesa, tavo širdies širdies šiluma, tavo apkabinimas, tavo geri žodžiai, tavo meilė.

Ir net jei dabar tu nežinai, kam, tačiau tu ir toliau tiesiog šviesk, dovanok šilumą, mylėk.

Juk kažkam reikalingas būtent tu, būtent toks, koks tu esi, ir kažkas ieško būtent tavęs, juk kažkam tu esi jo kelrodė žvaigždė. Todėl – visada šviesk.

Juk kažkam tavo šviesa taip reikalinga, ir kažkam ji – vienintelis išsigelbėjimas. Net jei kolkas vienintelė šviesa – tu.

Padėka autoriui! Pagal Edvard Taraščansky esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !