Kategorija: Mintys

…Daugumos iš to, su kuo kasdien grumiasi vieni, kiti net nepastebi, nes jie turi artimųjų palaikymą. Jų pagalba – tarsi oras. Jis nematomas, bet, apgaubdamas, jis prisotina ir apsaugo.

Jei tave palaiko, tuomet visi šie nemalonumai: apkalbos, nuoskaudos, pretenzijos išsisklaido, kartais net nepasiekus tikslo. Jie kaip meteoritai, papuolę į atmosferą.

Žmogus su palaikymu kartais labiau nenugalimas, nei karys su šarvais. Nes jis ne vienas, už jo nematomas gynybos būrys.

Padėka autorei! Pagal Sigita Ulskaja esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Tu gyveni įprastą, kaip tau atrodo, gyvenimą. Gamini vakarienę, kuri planus savaitgaliui, džiaugiesi, kad atradai, pagaliau, balansą tarp darbo ir kažko asmeniško. Pamiršti jau, kad gali būti kitaip.

O paskui sutinki kažką iš jų – nesvarbu, ar triukšmingoje gatvėje, ar tiesiog prie savo namų slenksčio. Ir jauti, kaip pasaulis atgyja lotosu, mėlynąja paukšte, širdies švelnumu tavo krūtinėje.

Kokie jie gražūs: beprotiškas ironijos ir gerumo mišinys. Kaip jie atranda savyje jėgų eiti, net jei baisu, jei išmušti iš vėžių ir iš kojų. Neša savyje muziką, sapnus ir pasakas. Ir ne tik – neša! Atrodytų, kad jie iš to sudaryti, kaip kiti – iš kaulų ir odos.

Sugrąžina nukritusias žvaigždes ten, kur jos labiausiai reikalingos: į nusiminusių, bijančių tamsos širdis. Saugo gėles nuo skersvėjų, žodžiais sušildo tylėjimo šaltį, ir ne tiek laukia stebuklų, kiek patys mokosi sudalyvauti jų kūryboje.

Visiškai realūs… Tie, kas įjungia šviesą…

Padėka autorei! Tekstas iš projekto “Kit ne spi“, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Išmintingai kalbėti daug lengviau, nei gyventi tuo, ką kalbi. Todėl Rytuose yra posakis: “Koks tu iš tiesų esi šaukia garsiau už tai, ką tu kalbi“.

H. Inayat Khan

************

Tame mūsų laikų ir ironija, ir bėda – mus nuolat spraudžia į visokius šablonus, vietoje to, kad tiesiog būtume tuo, kas esame: žmonėmis… Juk sunku įsivaizduoti, kad, pavyzdžiui, drugelis studijuotų instrukciją “Kaip tapti drugeliu“, arba kad obelis krimstų mokslus “Kaip tapti obelimi“…

Autorius nežinomas

************

Kai stengiamės būti savimi, eiti savo keliu, mes sukeliame daugeliui žmonių priešiškumą. Tačiau jei stengiamės nusileisti kitų norams, mes sukeliame priešiškumą patiems sau.

K. Pinkola Estes

************

Taip ir turi būti: dangus su žvaigždėmis, Žemė su gėlėmis, ir žmonės – su meile…

Tanajama Čiugeju

************

Nori sužinoti, kuo tu gali tapti? Tu gali apkabinti tą, kas verkia. Prajuokinti tą, kas pyksta. Atsisėsti ant suolelio šalia to, kas iš beviltiškumo sėdi vienas. Tu gali kažkam tapti visu pasauliu.

Gabriel Garsia Markes

************

Daugelyje iš mūsų gyvena laimės fantomas. Tai keistas, niekuo nepagrįstas tikėjimas, kuris laikosi ant trijų banginių-žodžių: “Viskas bus gerai“…

Emilija Osten

************

Parengė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Ir kas žino, kodėl mes taip sunkiai atsisveikiname su vasara?

Paskutinė rudens diena skęsta šaltuose žiemos rūkuose. Atsisveikinimas su rudeniu tylus ir nepastebimas. Pilką liūdesį palaipsniui keičia griežtas baltumas ir siluetų ryškumas.

Paskutinė žiemos diena niekada nedovanoja vilčių ankstyvam pavasariui. Mes visada patys piešiame sau šią viltį.

Paskutinė pavasario diena – ne atsisveikinimas, tai nuojauta. Vasaros nuojauta. Ji gali būti įvairi. Kažkam – uodai ir musės, leipstantys nuo karščio miestai, kaitinanti saulė. Kažkam – besąlygiško džiaugsmo pojūtis, lengvas svaigulys nuo spalvų ryškumo, pojūčių ir jausmų. Paskutinė pavasario diena – tai nuojauta “Rytoj vasara!“  

Ir tik paskutinė vasaros diena sukelia nepaaiškinamą liūdesį. Ir mes bandome prailginti vasarą, išvažiuodami į šiltus kraštus. Mes prisimename, kokia trumpa (jau kelintą kartą!) buvo ši vasara. Ir vėl pradedame laukti kitos vasaros.

Gerai, kad ji kaskart sugrįžta…

Padėka autorei! Pagal O. Meškovskaja Piatakova esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Koks nuostabus paties savęs atvėrimas: suprasti, kad gerumas gyvena tavyje…

Tai reiškia, kad jokios gyvenimo negandos nepalaužė tavo vidinės esmės. Žmoniškumo. Neatėmė iš tavęs atjautos, empatijos ir jausmingumo.

Gali tik pasirodyti, kad mūsų laikais žmonėms reikalingi pinigai, ir nieko daugiau. Ir kad tik pinigai sprendžia visas problemas. Tačiau tai netiesa.   

Žmonėms, kaip ir visais laikais, reikalingas šiltas tarpusavio ryšys: meilė, draugystė, rūpestis, palaikymas… Pasitikėjimas ir ištikimybė… Įkvėpimas ir bendra kūryba… Vienijantys tikslai ir tikėjimas visų šviesia ateitimi…

Ir koks vis dėl to nuostabus tai jausmas – dalintis gerumu su kitais…

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Dienos ritasi į rugpjūtį, naktys – į žvaigždžių lietus…

Kvepia obuoliais. Sunkios šakos linksta į žemę. Gerieji žmonės jas rūpestingai paremia lazdomis, kad nesulūžtų nuo savo nuostabios naštos.

Greitai, greitai bus verdama saldi gintarinė obuolienė, išpilstoma į pilvotus stiklainius, kad speiguotais žiemos vakarais džiugintų mus kvapniu obuolinės vasaros aromatu.

Krenta obuoliai, krenta žvaigždės… Greitai rugpjūtis…

Padėka autorei! Pagal A. Koriagova esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Švyturys žmogaus viduje – tai labai svarbu.

Tai reiškia, kad yra kam šviesti.

Tai reiškia, kad bus atrastas teisingas kelias ir tu niekada neliksi vienas tamsoje.

Švyturys, lyg namai – tai ramybės erdvė tarp audrų, o tu joje šeimininkas.

Tai tavo prieglobstis ir tavo šansas suteikti prieglobstį tiems, kas atkakliai ieško šviesos.

Švyturys – tai labai svarbu. Jis šviečia – sau arba kitiems.

Saugokite savo Švyturius.

Pagal Ija Latan esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Klausytis žmogaus – tai beveik tas pats, kaip apkabinti jį.

Kai tu nuoširdžiai klausaisi žmogaus, kuris šalia, tarp jūsų vyksta stebuklinga magija, kuri susieja jūsų pokalbį savo nematomais saitais.

Tai reiškia klausytis su meile – nebandyti įsiterpti ar prieštarauti, o tiesiog atverti savo širdis, kad išgirstume vienas kitą.

Ir tuomet kiekviena tokio nuoširdaus dėmesio minutė jaukiai apgaubia lyg pledas vėsų vakarą, šildydamas pašnekovų širdis.

Ir tylos akimirkos tarp žodžių tokios prasmingos, vienijančios ir reikšmingos… 

Viskas tuo metu tyra ir harmoninga, nes kai žmonės nuoširdžiai klausosi, jie girdi ne tik žodžius – tai jų sielos paliečia viena kitą.

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Kai sunku arba kažkas nesiseka, yra puikus būdas – “pabūti Angelu“. Padaryk kažką, kas nudžiugins tavo artimą arba nepažįstamą žmogų… Ir tuomet į tavo gyvenimą sugrįš džiaugsmas ir įkvėpimas.

Autorius nežinomas

************

Stebėkite… Kas prilaiko už savęs duris. Kas paduos arba ne, paltą.

Stebėkite… Kas pristabdys mašiną, kad neaptaškytų praeivio purvu iš balos. Kas svajodamas žiūri į debesis. Kas sušelps elgetą, kas maitina paukščius…

Stebėkite… Vidinis pasaulis visada matomas išorėje.

O. Zet

************

Žmogaus veidas – nuostabus dalykas… Pagal veidą galima iš karto pamatyti, prarado žmogus sielą ar ne. Jei siela neužgeso, tuomet veidas spinduliuoja švelnią šviesą. Meilės šviesą.

B. Josimoto

************

Drugeliai nemato savo sparnų. Jie nesupranta, kokie jie yra nuostabūs. O visi kiti mato jų grožį…

Ir su žmonėmis kartais taip būna…

Autorius nežinomas

************

Mylintys žmonės bendrauja rankomis. Jausmai prasideda ir baigiasi jose.

Santykiai tarp žmonių nenutrūksta staiga.

Iš pradžių dingsta prisilietimai. Kai jie dingsta, palaipsniui nutrūksta ir ryšys tarp žmonių. Dingsta trapios trumpos žinutės, kurias mes siunčiame mylimiesiems pirštų galiukais: “Aš myliu tave“, “aš galvoju apie tave“, “aš su tavimi“…

Vietoje tūkstančio žodžių – vienas prisilietimas. Ir vėl užsimezga ryšys. Užsidega širdys…

Sigita Ulskaja

************

Pasauliui trūksta meilės… Tyros, beribės, besąlygiškos… Meilė harmonizuoja santykius, situacijas ir visą pasaulį…

Mylintis žmogus niekada nekenks kitiems, neskaudins piktais žodžiais ar veiksmais. Jam svetimas piktavališkumas.

Meilė skatina geriausias žmonių savybes, įkvepia nuostabiausiems darbams… Mylintys žmonės keičia pasaulį, skleisdami pasauliui harmonizuojančią meilės energiją.

Autorius nežinomas

************

Vasara mums duota tam, kad mes surinktume kuo daugiau ryškių, prisirpusių, skanių emocijų ir paruoštume iš jų uogienę. O per šalčius, kai apsigaubęs pledu, staiga pajusi ilgesį, tu pasieksi iš atminties šios uogienės stiklainį – ir kaipmat pajusi, kaip vasaros saulės spinduliai sušildo tave…

Elčin Safarli

************

Parengė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

P. S. Kad neperkaistume per karščius: https://ruvi.lt/2012/08/06/kaip-neperkaisti-karsta-vasaros-diena/

Vasara – tai laimė su saulės skoniu. Tai pievų gėlių, miško žemuogių ir serbentų lapų kvapai. Tai ryškių saulės spindulių šypsenos, žydras dangus ir šilta rytmetinė rasa.

Vasara – tai vakaro tyla, ankstyvi saulėtekiai ir vėlyvi saulėlydžiai: saulė visai-visai nenori išeiti net nakčiai! Tai nuolat pakili nuotaika, tai prisirpusių uogų ir žolynų skonių sūkuriai, tai saulės šokiai su pūkuotais debesimis, panašiais į saldžią vatą.

Tai laikas, kai ant stalų apsigyvena švelnių gėlių puokštės įvairiaspalvėse vazose, o mūsų širdyse – tyra meilė ir tikros laimės akimirkos.

Padėka autorei! Pagal Viktorija Dorn esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !