Kategorija: Mintys

O žinai, – kalbėjo Mažasis Angelas, – jei tu norėsi kažkam padovanoti truputį šilumos, tai niekuomet neabejok! Net jei tau pasirodys, kad tai reikalinga tik tau, o žmogui, kurį tu nori nudžiuginti, tai visai nereikalinga…. 

Net jei tu pagalvosi, kad tavo šilta ir nuoširdi dovana taip ir liks neišpakuota… Net jei tu vėl ir vėl sakysi sau, kad visa tai kvailystės, ir kad tu vėl… eilinį kartą… darai klaidą… ir, galbūt, pasigailėsi dėl to… vėliau… Net ir tuomet, nežiūrint į kankinančias abejones, pasidalink savo šiluma…

Supakuok ją į tvirtesnį paketą ir nusiųsk paštu… arba paskambink… arba tiesiog prieik ir pažvelk į akis… arba apkabink… Apskritai, manau, jei tu IŠ TIESŲ nori padovanoti ypatingam tau žmogui truputį šilumos, tuomet tu jau žinai, KAIP tai padaryti. Ir būtinai atmink, kad visa tai ne beprasmiška!

Padėka autorei! Pagal O. Meškovskaja Piatakova pasakėlę, vertė ruvi.lt

Meilės ir artimųjų širdžių šilumos mieloms moterims 🙂 !

“Sagutės“ taip pat pavargsta…

Čia aš apie tuos, ant kurių viskas laikosi.

Ilsėkitės dažniau… ypač nuo savo minčių.

Gyvenime būna ne geriausi periodai, kuriuos reikia tiesiog išgyventi… bet – kaip?

Kažkaip…

Tiesiog daug negalvoti, jėgų pakanka vienai dienai, ir tai jau gerai…

O ten jau bus tai, kas bus…

Emocijos ir gilūs pergyvenimai dar niekada niekam nepadėjo…

Paleiskite situaciją… ir kas turi įvykti – įvyks…

Padėka autorei! Pagal O. Zet miniatiūrą, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Vasario mėnesį gimsta pavasario nuojauta… Tyli, tyra, švelni…

Jau su savotišku virpuliu įsiklausai į paukščių čiulbėjimą gatvėje. Rytais jautiesi žvaliau ir lengviau. Širdyje gimsta kažkoks ypatingas įkvėpimas, ir norisi kurti, kažką sugalvoti, nuveikti…

O ant stalo vietoje eglės šakelių pastatai gražią stiklinę vazelę su pirmomis trapiomis tulpėmis.

Gėriesi, džiaugiesi ir gyveni pačio švelniausio žydėjimo ir meilės meto nuojauta…

Padėka autorei! Pagal A. Del esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Žmogus – tai mini-Visata.

Jei pažvelgsime į kūno ląstelę, į sudėtingai ir išmintingai veikiantį vieningą organizmą, regeneracijos sistemas…

Tai juk nerealiai galinga!

O protas, kurio tyrinėjimams skiriami milijardai, tačiau iki šiol taip ir neatskleisti visi jo veiklos mechanizmai…

Žmogaus gebėjimai, galimybės taip pat neatskleisti. Pavyzdžiui, yra žinoma, kad hipnozės paveikti žmonės lengvai gali dauginti daugiaženklius skaičius! O 80 metų ir vyresni žmonės bėga maratonus ir užsiima kultūrizmu.

O kokia žmogaus dvasios jėga! Kokius sunkius išbandymus jis gali išgyventi… Prarasti viską ir dvasiškai atgimti, kaip Feniksas iš pelenų.

Tai reiškia, kad mes turime labai galingą pagrindą.

Panašu, kad mes neracionaliai save “pritaikome“. Nesaugome organizmo ir blokuojame dėl klaidingų stereotipų. “Tai galiu, o to negaliu“. “Čia per anksti, o čia jau per vėlu“. “Šito aš vertas, o šito ne“, ir t.t…

Tokie apribojimai trenkia lyg elektros srovė, kaip specialūs barjerai gyvūnams, kad jie neišeitų už tam tikros teritorijos.
 
Šią srovę galima atjungti, išsiaiškinus, kas tu esi, koks tu esi, ką iš tikrųjų sugebi. Kur tiesa, o kur melas, kas tavo, o kas kažkieno įdiegta – kad paverstų tave maksimaliai patogiu ir valdomu.

Žmogus – tarsi milžinas, kurį įtikino, kad jis mažas ir bejėgis.

Ir viskas, ką reikia padaryti – tai prisiminti save tikrąjį, savo jėgą, ir nukreipti ją naujos tikrovės kūrimui.

Savyje ir aplink save.

Padėka autorei! Pagal T. Gromova Godard esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir harmonijos mums visiems 🙂 !

Tu bėgi ir bėgi, keisdamas trajektoriją. Ir visada atsiranda naujos problemos, horizontas atveria vis naujus tikslus ir naujas aukštumas.

Tu visą laiką leki, numušdamas kvėpavimą, įtempdamas ir išsekindamas raumenis. Prabėgomis čiumpi maistą, krenti, kai nėra jėgų, greitai atsigauni ir bėgi toliau.

Sielos ramybė neateis, kai tu sukaupsi pakankamai pinigų. Ji neateis, kai tu išspręsi visas savo problemas, išsigydysi visas ligas, visus išgelbėsi ir visiems padėsi.

Aš neprašau tavęs sustoti, aš prašau – eik toliau. Lėčiau. Tu daugiau pamatysi, tavo jėgų užteks daug ilgesniam keliui. Tu turėsi laiko apgalvoti kiekvieną savo žingsnį, tu padarysi mažiau klaidų, ir, galiausiai, ateisi greičiau, patirdamas džiaugsmą nuo kelionės.

Sielos ramybė ateis tik tuomet, kai tu sulėtinsi greitį.

Padėka autorei! Pagal Sigitos Ulskajos esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir harmonijos mums visiems 🙂 !

Kartais angelai – tai tiesiog tave supantys žmonės, kurie tavimi rūpinasi, besąlygiškai myli tave ir pilnai priima tave tokį, koks tu esi.

Kartais Kūrėjas pasireiškia pasaulyje būtent per juos.

Tačiau kiekvienas iš mūsų visada gali tapti tokiu angelu ir Kūrėjo rankomis kažkam.

Net jeigu tas kažkas yra patys artimiausi tau žmonės.

Ko gero, būtent nuo jų ir reikėtų pradėti.

O angelai visada yra tarp mūsų, ir tu atpažįsti juos pagal jų plačiai atvertą širdį, kupiną besąlygiškos meilės, jautrumo ir gerumo.

Galbūt kažkas tavo aplinkoje būtent toks ir yra, o galbūt – tu kažkam toks esi.

Juk Kūrėjas kiekviename iš mūsų, ir vieną dieną kiekvienas gali tapti Jo angelu.

Padėka autoriui! Pagal Edvard Taraščiansky esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Pačios didžiausios, reikšmingiausios transformacijos, įskaitant gimimo ir atgimimo procesus, vyksta tamsoje.

Sėkla auga po žeme, pavirsdama stipriu augalu. Drugelio lėliukė tampa nuostabiu drugeliu tamsiame kokone…

Aušra užgimsta iš pačios tirščiausios tamsos.

Žmogus, prieš išeidamas į naują gyvenimo etapą, į Šviesą, dažnai praleidžia laiką vienatvėje, uždaroje tamsioje erdvėje. Stengiasi suprasti, kur judėti toliau, kažką pergalvoti, sustiprėti, susijungti su Kūrėjo Dvasia.

Akivaizdu, kad būtent dabar ir vyksta didžiulis atgimimo procesas.

Iš tamsos į Šviesą išeina nauja žmonių karta. 

Karta, kurianti naują – harmonijos, geraširdiškumo, Meilės pasaulį.

Padėka autorei! Pagal T. Gromova Godard esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Kuo daugiau pasaulyje atšiaurumo ir neteisingumo, tuo daugiau norisi veikti priešingai.

Būti atsvara. Daryti atvirkščiai.

Ten, kur šalta, sušildyti.

Ten, kur tamsu, įžiebti šviesą – arba bent jau išsklaidyti miglą kišeniniu žiebtuvėliu.

Ten, kur skauda, papūsti į žaizdą, kaip vaikystėje tai darė kažkas iš suaugusiųjų.

Išreikšti rūpestį šiltu žodžiu ir palaikymu.

Būti gyvu, sugebančiu pajusti svetimą skausmą ir atsiliepti į jį.

Kad būtų nors truputį daugiau gerų naujienų.

Truputį daugiau paprasčiausio gerumo.

Padėka autorei! Pagal K. Šustrova esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Žiūriu, kaip lėtai krenta snaigės… Ir pamirštu apie viską… Kas aš, kodėl, iš kur ir į kur… Rodos, kad tai visai nesvarbu šią minutę…

Lekia akimirkos, o aš negaliu atsidžiaugti… Tarytum gyvenčiau tik šia akimirka….

O paskui aš sugrįžtu į save ir jaučiuosi jau visiškai kitaip… Atsirado jėgos šypsotis, džiaugtis, kurti planus ir matyti kiekvienos naujos dienos stebuklą…

Kartais reikia atrasti nors keletą sekundžių atsinaujinimui… Kad vėl pajustume gyvenimo skonį…

Padėka autorei! Pagal Elena Rajevskaja miniatiūrą, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Nuo minčių tyrumo priklauso, kokie žmonės ir įvykiai ateina į mūsų gyvenimą.

Tyros mintys – tai siekis atsiriboti nuo bet kokio agresyvaus poveikio, žeidžiančio sielą, tai noras pagelbėti kitiems, prisidėti prie bendros gerovės, be jokio savanaudiškumo.

Tyros mintys – tai atsisakymas sukti galvoje niūrias ir paikas mintis, tai dirglumo ir pykčio transformavimas į supratimą bei norą suprasti tikrąsias įvykių priežastis.

Tyros mintys –  tai kuomet saugome savo šiltus prisiminimus, gražiausias svajones ir ryžtingai varome lauk visus mūsų jaukaus vidinio pasaulio griovėjus.

Rūpinamės savo minčių tyrumu – ir štai jau tavo akys tampa skaidresnės, eisena grakštesnė, šypsena nuoširdesnė, pamąstymai gilesni. Į tavo gyvenimą ateina žmonės, kurių mintys sutampa su tavo mintimis: padorūs, išmintingi ir įdomūs.

Ir gyvenimas staiga liaujasi žeisti įvykiais ir siunčia laimingus bilietėlius tramvajuje…

Padėka autorei! Pagal A. Fenina esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !