Kategorija: Mintys

Tau padovanota didelė dovana gyventi. Tu turi galimybę patirti ir jausti. Tau dovanota galimybė girdėti muziką ir matyti mylimo žmogaus šypseną. Tu turi viską, kad galėtum mylėti ir dovanoti meilę. Tavyje tiek tyro džiaugsmo…

Tu turi saulę ir milijonus žvaigždžių. Tu esi gyvenimas ir tu gali dovanoti gyvenimą. Kaip nuostabu, kad tu esi…

R. Markes

************

Laisvės išmoko laisve. Atsakomybės išmoko atsakomybe. Gėrio ir sąžinės – gėriu ir sąžine. Meilės – meile. O laimės – laime…

Autorius nežinomas

************

Nors gyvenimas kartais nenuspėjamas ir sunkus, tačiau jame visada galime atrasti erdvės vilčiai geresniems laikams, tikėjimui stebuklingomis permainomis… Tyrai meilei… paprastai žmogiškai laimei…

Lora Bekitt

************

Mylėti – reiškia niekada neskaudinti. Mylėti – reiškia saugoti kito žmogaus širdį ne tik nuo išorinio pasaulio, bet ir nuo savo negatyvios būsenos – savo pykčio, prastos nuotaikos, irzlumo… 

Mylėti – reiškia saugoti ir branginti…

Autorius nežinomas

************

Meilėje viskas klesti. Žmonės taip pat.

Edvard Taraščansky

************

Norisi pripildyti kiekvieną savo dieną tyliu tyrumu ir džiaugsmu. Su niekuo nesiginčyti ir nieko neįrodinėti. Niekur neskubėti ir visur suspėti. Nesiliauti mylėti, svajoti ir šypsotis. Norisi tiesiog… gyventi!

Autorius nežinomas

************

Patys nuostabiausi dalykai vyksta mūsų gyvenime, kai mes žvelgiame į pasaulį su meile.

Kai jaučiame širdyje švelnią šilumą. Šildomės joje, tarsi pačioje šilčiausioje ir jaukiausioje jūroje… O paskui skleidžiame švelnumo spindulius į išorę… Pildykime savo gyvenimą meile, švelnumu, tyrumu…

Alisa Del

************

Žmogui labai reikia, kad jį kažkas mylėtų… Kad prieš miegą apie jį pagalvotų. Ir pasakytų jam: “Viskas bus gerai, mes drauge viską įveiksime“. Kas pasirūpintų juo ir pasakytų: “Renkis šilčiau“. Ir kažkas, apie ką taip pat norėtųsi galvoti ir juo pasirūpinti. Kas supranta ir be žodžių. Ir visada laukia.

Autorius nežinomas

************

Jei kažkam šiandien niekas nepasakė gerų žodžių, leiskite man pasakyti… Jūs labai mylimi ir labai reikalingi žmonės šiame pasaulyje – kažkam ir kažkieno… Niekada nepamirškite šito. Niekada…

Autorius nežinomas

************

Parengė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Atėjo stebuklingas metas. Tai laikas, kai ypač juntamas rudens alsavimas. Todėl nenuostabu, kad pats ryškiausias ir spalvingiausias ruduo yra ne lapkričio, bet spalio mėnesį.

Miškas spindi visomis rudens spalvomis, sode dar kvepia vėlyvais obuoliais, baigia žydėti paskutinės gėlės, sirpsta ryškiai oranžinės dėžutės – dumplūnės. Po kojomis guli gamtos rūpestingai nuaustas auksinių ir raudonų lapų kilimas. Dangus jau visai rudeniškas.

Kiekvieną dieną vis šalčiau, rytais galime pamatyti net naktinių šalnų nėrinius, papuošusius pievas ir medžių lapus. Saulė jau ne taip šildo, bet dieną dar galime pagauti trumpas praėjusios vasaros šilumos akimirkas. Iš visų pusių girdimi atsisveikinančių su mumis iki pavasario paukščių balsai.

Ruduo visur pilnai įsigalėjo…

Padėka autorei! Pagal Viktorija Dorn esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

* Dvasingumas – tai tiesiog  žmoniškumas, paprastas žmoniškumas…

* Nesudaryti sąlygų blogiui – vienintelis būdas jį pašalinti. Kito būdo tiesiog nėra.

* Mes keičiame negatyvias situacijas ne kritikuodami ar smerkdami jas, bet kurdami geresnes ir palankesnes sąlygas gyvenimui.

* Padorumas – ne didvyriškumas, padorumas – tai nedalyvavimas niekšybėse.

* Kontrolė ilgainiui virsta dominavimu, ir tai visada sukelia priešiškumą.

* Nereikia nieko įrodinėti: grožį – matome, išmintį – girdime, o gerumą – jaučiame.

* Tiesa – ne tai, ką galima įrodyti, bet tai, ko negalima paneigti.

* Gimines pažinsime turto dalybose, draugus – bėdoje, sutuoktinį – ligoje, o vaikus – senatvėje.

* Jei sunku psichologiškai – reikia padirbėti fiziškai: fizinis aktyvumas išblaško niūrias mintis ir praskaidrina sąmonę.

* Kartais vienatvės pojūtis – ne žmonių nebuvimas šalia, o žmonės ar situacijos, kurie suteikia skausmą.

* Bet koks skausmas gerumu gydomas.

* Kitų žmonių gyvenime taip lengva būti patarėju ir filosofu…

* Gamtoje niekas nežydi ištisus metus, todėl nereikalaukite to ir iš savęs.., leiskite sau pailsėti.

* Pažvelk į saulėtekį – ir pamatysi ramybės grožį. Pažvelk į saulėlydį – ir pamatysi grožio ramybę…

* Kartais stebuklai – tai tiesiog geri ir geraširdiški žmonės…

* Tai, ką mes darome iš visos širdies, visada atneša geriausius rezultatus.

* Žmonės-empatai – lyg tiltai tarp žmonių širdžių…

* Sakoma, kad geras žmogus – ne profesija… Tačiau tai daugiau ir vertingiau, nei profesija – tai prigimtinis talentas, tai Kūrėjo dovana.

* Mūsų svajonės pildosi tam tikru metu, ir tai vadinama “viskam savo laikas“…

* Saugokime savo gerą nuotaiką, o ji saugos mūsų sveikatą…

* Jei jūs džiaugiatės bet kokiu oru.., reiškia, jūsų gyvenime viskas gerai.

* Apsiniaukusios dienos visada kompensuojamos namų jaukumu.

* Ruduo – toks gražus ir spalvingas… Visi metų laikai savotiškai gražūs, ir visų jų mes spėjame per metus pasiilgti.

* Laimė – tai, prie ko nėra ką pridurti…

Parengė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Rudens jaukumas – tyras, švelnus ir pats šilčiausias.

Kai ateina ruduo, tave kažkas tarsi užkloja languotu pūkiniu pledu, uždega tavo namuose pasakiško jaukumo ugneles, padovanoja lietaus kvapą tavo plaukams po eilinio pasivaikščiojimo, sukuria įkvepiančias melodijas iš vėjo, šakų barbenimo per stiklą ir iš išskrendančių paukščių atsisveikinimo dainų.

Namuose įsivyrauja ypatinga atmosfera, viskas aplinkui tarsi pasidaro artimiau, brangiau ir kažkaip pasakiška.

Padėka autorei! Pagal Viktorija Dorn esė, vertė ruvi.lt

Jaukaus ir šilto artėjančio savaitgalio mums visiems 🙂 !

Šviesk.

Savo unikalia vidine šviesa. Savo sielos šviesa. 

Kaip gali. Kuo gali. Bet svarbiausia – šviesk.

Juk kiekviename yra savo šviesa. Daugiau jos ar mažiau – nesvarbu. Bet visi ją turi – ta šviesa kiekvieną apdovanojo Kūrėjas, dosniai pasidalinęs Savąja.

Todėl šviesk. Savo unikalia šviesa. Net jei nušviesti kol kas gali nedaug ir netoli.

Bet tu vis vien šviesk. 

Nes, galbūt, būtent tavo unikali šviesa reikalinga kažkam, kad praeitų pro savo tamsą, kad pasiektų savo šviesą. Pasiektų, uždegtų, kad taip pat galėtų šviesti kitiems.

Šviesk ir apie nieką negalvok. Nesižvalgyk aplinkui, lygindamas savo šviesą su kitų šviesa. Abejodamas, reikalinga ji ar ne (taip, reikalinga, labai reikalinga!)

Tu tiesiog šviesk.

Ryškiai. Tyrai. Iš pačios širdies. Iš pačių savo sielos gelmių. Kaip sugebi. Kaip buvo tau skirta.

Šviesk savo unikalia šviesa. Juk ne veltui Kūrėjas ja apdovanojo tave. O ir tu čia esi visai ne atsitiktinai.

Todėl šviesk. Unikaliai, savitai.

Padėka autoriui! Pagal Edvard Taraščansky esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Gyvenimas atveda jums tuos žmones, kurie reikalingi jums, arba tuos, kuriems jūs reikalingi. Ir kokie keisti arba net neįtikėtini bebūtų gyvenimo posūkiai, žinokite – tai būtent tie žmonės, kurie jums dabar reikalingi.

Ir – arba jūs padedate jiems… arba jie padeda jums…

Autorius nežinomas

************

Ateitis – ne tai, kur mes einame, bet tai, ką mes kuriame. Nereikia ieškoti kelių, juos reikia nutiesti.

Pats kūrybinis procesas keičia ir patį kūrėją, ir jo gyvenimą.

Dž. Šaar

************

Viskas, ko mes neįsisąmoniname, nukeliauja į pasąmonę, ir jau iš ten vadovauja mūsų mintims, jausmams, emocijoms ir reakcijoms.

Tai lyg šiukšlės, kurias mes slepiame tamsiuose kambario kampuose.

A. Dotty

************

Paleiskite viską, ko negalite pakeisti. Tiesiog paleiskite. Ir tuomet į jūsų gyvenimą ateis viskas, kas atitinka jūsų tikrąją prigimtį – lengvai ir natūraliai.

Sulaiko – ego, paleidžia – siela.

Eva Štern

************

Kiekvienas svajoja apie kažką savo: Sutikti savo meilę… Sukurti šeimą… Turėti savo namus… Išvykti prie jūros… Išpildyti vaiko svajonę… Kurti… Pasodinti sodą… Draugauti… Išmokti groti gitara… Turėti naminį gyvūną…  ir t.t.., ir t.t…

Kokios skirtingos mūsų svajonės, ir kaip jos keičiasi!.. O iš tiesų – juk mes tiesiog norime būti laimingi!

Autorius nežinomas

************

Labai svarbu matyti – kai žiūri, girdėti – kai klausai, atsiliepti – kai jauti…

…Gaudyti laimingus momentus…ir nors jie gali tęstis vos akimirką, tačiau neįtikėtinu būdu sugeba iki kraštų užpildyti širdį tyru džiaugsmu, o vėliau prisiminimuose užplūsti šviesa ir švelnumu…

…Kaip svarbu mylėti ir branginti gyvenimą… savo ir kitų… perpinant juos meile, ištikimybe, gerumu, svajonėmis… saulės spindulių auksu ir mėnulio sidabro siūlais, vandens perlamutru ir sniego žėručiais, jūros mėlynumu ir tūkstančiais atspalvių žemės žalumos… ir visais mums pasiekiamais šviesos ir spalvų atspalviais – nupinti nuostabų visų mūsų likimų gobeleną…

Ija Latan

************

Parengė ruvi.lt

Šilto ir jaukaus artėjančio savaitgalio mums visiems 🙂 !

Šiais laikais, kai tiek susiskaldymo, susvetimėjimo, agresijos, konfliktų, neapykantos ir kraštutinio egoizmo, žmonės, kurie nežiūrint į nieką, savo širdyse išsaugojo ramybę, taiką, vienybę, šviesą, meilę, Kūrėjo meilę, yra aukso verti.

Jų dėka laikosi pasaulis. Būtent jų vidinės išminties šviesa ir sąmoningumas yra atsvara išorinei tamsai, kuri užvaldė daugelio protus ir širdis.

Linkiu, kad kuo daugiau žmonių būtų skleidžiančių šviesą gretose. Kad vėl ir vėl rinktųsi meilę, šviesą, žmoniškumą, vienybę, kol tai netaps natūralia ir pastovia jų vidine būsena.

Tai visada galima padaryti, kokios bebūtų sunkios aplinkybės. Visada!

Pasaulis gali būti kitoks – aš net pridurčiau, kad turi, bet pradėkime nors nuo “gali“!

Tačiau viskas prasideda nuo kiekvieno iš mūsų. Nuo taikos mumyse. Nuo kiekvieno iš mūsų vidinio pasaulio.

Tegul tavo vidiniame pasaulyje visuomet bus meilė! 

Tuomet ji bus ir išoriniame pasaulyje.

Padėka autoriui! Pagal Edvard Taraščansky esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Taip, tas pats… Kaip nuojauta, kaip kūno pojūčiai – šypsena, lengvas veido raudonis ir didelė didelė viltis.

Dar nieko nenutiko: tu vis dar sveiksti, arba vis dar patiri sunkumus, arba vis dar negali apsispręsti, dar nesiryžti permainoms. Viskas dar po senovei. Išoriškai.

O tavyje… Tavo viduje jis jau įvyko. Terapinis lūžio momentas.

Atėjo ji – gaivinanti energija. Ji visada pirma ateina. Tikėjimo energija ir energija: “viskas bus gerai, ir labai greitai gerai“. Energija, kuri tave mato jau kitokią – sveiką, laimingą, ramią, pasitikinčią savimi, mylimą ir mylinčią, ryžtingai nusiteikusią.

Ji apkabina tave, ši energija. Bet štai kame reikalas: ji neateina iš niekur. Tu ją pakvietei. 

Galbūt, tai buvo konkretus klausimas: kas man padės šioje situacijoje?

Galbūt, tai buvo malda, pati nuoširdžiausia ir tyriausia tavo gyvenime?

Galbūt, stebuklingos nuojautos vedama, tu paėmei į rankas knygą, kuri gulėjo lentynoje daug metų nė karto neatverta. Skaitai godžiai žodžius su įkvėpimu, su gerumo nuojauta ir supranti: štai jis, atsakymas! Būtent tai, kas man dabar reikalinga! Ir šiurpuliukai per visą kūną nubėga… Atsigavai… Pamatai save, išėjusią iš sąstingio ir kankinančių lūkesčių.

O, galbūt, atėjo vidinis suvokimas: aš noriu taikos širdyje, nenoriu niekam nieko įrodinėti, noriu besąlygiškai ir geranoriškai bendrauti su aplinkiniais, nenoriu skleisti nuodų – pavydo, nuoskaudų, smerkimo, abejingumo, bet ir kitiems neleisiu nuodyti savęs. Noriu taikos sieloje! Jaustis apgaubta Visatos meile, tyra ir rūpestinga Kūrėjo meile.

Tu kažką padarei, kad susitiktum akis į akį su permainomis, tu tikrai kažką stebuklingo padarei. Ir ačiū Dievui!

Ir štai jis, tas momentas…

Taip, tas pats… Kaip nuojauta, kaip kūno pojūčiai – šypsena, o galbūt, ir pirmas skambus juokas po ilgo laiko, lengvas veido raudonis ir didelė-didelė viltis. Viskas su tavimi bus gerai, ir labai greitai… Apkabinu…

Linkiu jums laimės!

Padėka autorei! Pagal Nina Sumire tekstą, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Stebuklas ir yra tame, kad suprastume, jog kiekvienos dienos laimė – meilėje…

…Pabusti savo šiltuose namuose ir virti aromatingą kavą namiškiams; girdėti vaikų juoką; ieškoti naktį pamestos kojinaitės; girdėti kaimynų šuns lojimą; išgirsti gražios melodijos garsus; dėkoti gyvenimui už šį pasaulį; pirkti duoną, pasirenkant iš kelių rūšių, gaudyti liežuviu snaiges; kalbėtis su balandžiais ant mėgiamo tiltelio; eiti per sniegą šiltais batais, arba guminiais – per balas, žinant, kad neperšlaps, bet leis prisiminti save šešiametį; gėrėtis įsimylėjėliais, papuošusiais savimi pavasarinį miestą; pasigrožėti gėlėmis gėlių parduotuvių vitrinose ir saulės atšvaitais visur, kur tik jie atsispindi; rašyti eiles pakeliui.., ir kalbėti apie visa tai, nustojus slėptis nuo paties savęs…

Pagal Ija Latan esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Ruduo ateina nepastebimai, bet visada palieka savo ženklus. Tai gali būti žolėje nukritęs lapas, šalto vėjelio gūsis, paauksuotas žydras dangus. Pirmąją rudens dieną – savo gimimo dieną – jis dar žaidžia su mumis slėpynių.

O mes ieškosime jo ženklų, švęsime jo gimimo dieną. Bet ne triukšmingai, o tyliai ir truputį paslaptingai, lyg žvelgdami pro jo petį…

Autorius nežinomas

************

Rudenį vadina liūdesio sezonu. Aš nesutinku: tikras liūdesys ateina kartu su vasara, jei nėra su kuo dalintis saulės dosnumu.

Tegul šį rudenį bus truputį daugiau šilumos, supratimo – savęs ir mums brangių žmonių, truputį daugiau dėmesio ir tarpusavio palaikymo.

Ir jei širdyje yra šviesa – jokie debesys nebaisūs. Ir jei širdyje yra meilė, visada bus su kuo ja pasidalinti! O jei viduje tamsa, tuštuma ir vienatvė – tai nepriklauso nuo metų laikų.

Elčin Safarli

************

Visi rašo apie praėjusią vasarą…  O aš noriu palinkėti, kad vasara visada būtų su jumis puodelyje arbatos su pačių surinktomis žolelėmis, sudžiovintoje pievų gėlių puokštėje, rytinėje bandelėje su aviečių uogiene, mintyse-drugeliuose, kurios jau rikiuoja planus sekantiems metams…

Vasaros sieloje. Vasaros širdyje!

Autorius nežinomas

************

Parengė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !