Kategorija: Mintys

Namai – tai juk ne vieta, o pojūtis.

Tas jausmas, kuris apima, kai grįžti namo, ir, uosdamas kepinių kvapą, atsisėdi už stalo ir lauki, kol mama atneš šviežiai iškeptą pyragą, arba kai tu pabundi anksti ryte, pažadintas saulės spindulių, kurie šviečia tiesiai į tavo pagalvę, ir galvoji, keltis tiesiog dabar ar galima dar truputį pagulėti…

Pakanka peržengti namų slenkstį, ir sieloje visada pasidaro lengviau.

Padėka autoriui! Pagal O. Roj miniatiūrą, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

* Iš tiesų gebėjimas pajusti laimę – tai ir yra laimė. Žinai, kiek žmonių vaikšto žemėje nežinodami, kad jie yra laimingi? Jie turi daug, bet vis vien nepatenkinti ir laukia dienos,  kai bus laimingi…

* Išmok priimti ir tokias dienas, kai viskas sustoja… Kai negali būti stiprus, ryžtingas, susikaupęs… Kai nei į vieną klausimą negali konkrečiai atsakyti – tiesiog tyli, miegi, valgai arba eini sau gatve tol, kol palengvėja… O palengvės būtinai! Pačios stipriausios liūtys baigiasi saule…

* Tiesiog dabar nusišypsokite, apkabinkite tuos, kas šalia, ir mintimis tuos, kas toli, užmaišykite tešlą pyragui, nusiųskite laišką su šiltais palinkėjimais, atleiskite nuoskaudas, užsimerkite akimirkai, ir, atsimerkę, pradėkite gyvenimą iš naujo. Nežiūrėkite į gyvenimą pernelyg rimtai, neieškokite visur prasmės, naudos, atpildo. Tiesiog gyvenkite, mylėkite, šypsokitės. Tai nesunku…

Padėka autoriui! Mintys iš Elčin Safarli kūrybos, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Ir iš kur ta keista pavasario jėga? Svaigina kažko neįmanomo nuojauta… Kvaršina galvą keistomis svajonėmis… Pasėja širdyje neįtikėtinas viltis…

Visi tie begaliniai “o kas, jei?“ ir “galbūt“ svaigina ir pripildo tyru džiaugsmu ir saldžiu jauduliu.

Ypatingai tirštas ir skanus oras kviečia truputį pasivaikščioti ir pasimėgauti šviesiais pojūčiais ir jausmais.

Vėjas, taip pat pametęs galvą, čiumpa tave už parankės ir veda kažkur paskui save… Ir tau visai nesvarbu, kur. Nes tu kažkodėl supranti, jog ši kelionė bus nuostabi. Ir kas žino, kokie neįtikėtini stebuklai tavęs laukia…

Kiekvieną dieną tu nedrąsiai atsiveri  saulei. Tu atsiduodi šiam galingam viską nugalinčiam gyvybės srautui – pilnai, be jokių abejonių.

Tu pasiduodi, ir beje, be jokio pasipriešinimo, šiai galingai (ir kaip nekeista!) absoliučiai trapiai ir švelniai jėgai.

Tu atsiveri pavasariui.

O todėl kad štai koks jis, tas pavasaris. Tu taip pat tai jauti?

Padėka autorei! Pagal O. Meškovskaja Piatakova tekstą, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Kai medis nesidžiaugia žmonėmis ypatingu lapų šnarėjimu, kai paukštis netūpia ant ištiesto jam delno, kai mes nustojame suprasti šuns sielą žiūrėdami jam į akis, nesigėrime katės gracija, kerinčia jos prigimtine vidine laisve…

Kai prarandamas ryšys tarp mūsų ir gyvu pasauliu aplink – aš tiksliai žinau, kad nuo tos akimirkos mano viduje prasideda pilna civilizacijos griūtis.

Suprantu, kad ten, miške, vis dar tęsiasi Gyvenimas, išlaisvinęs save nuo mūsų, todėl kad mes liovėmės būti jo dalimi.

Kaip atkurti šį atitrūkimą?

Kaip pradėti gėrėtis gęstančių lauže angliukų šokiu? Kaip pasidžiaugti žuvele, kuri akimirkai iššoka iš vandens? Kaip atskirti miško paukščių balsus? Kaip pajusti kartoką jaunų šakelių kvapą ir citrininį melisos aromatą sode?

Man, kuri jaučiasi lyg vandenynas, paukštis, žolė, pievų gėlė žmogaus kūne, nepakeliama pasilikti betoniniuose žmonių šiltnamiuose.

Jokiais makaronais, kotletais ir gadžetais nepakeisime gaivaus rytinio rūko kvapo, sausos šakelės trakštelėjimo po kojomis, ežiuko šurmuliavimo rudeniniuose lapuose, šiltų minkštų briedžio lūpų, kuris su primerktomis iš malonumo akimis-slyvomis suvalgo nuo delno pasūdytą duonos riekę.

Ar žinote, koks šiurkštus veršiuko liežuvis?  Kokiais “kvepalais“ nuo kenkėjų naudojasi šuo natūralioje gamtoje?

Gamtoje – didinga paslaptis, gebanti išlaisvinti žmogų iš melagingo pranašumo pojūčio. Tai šansas prisiminti, kad kūnas – taip pat iš jos.

Rodos, Laozi pasakė: “Gyventi reikia švelniai“. Ir lanksčiai, kaip gluosnis. 

Ir rūpestingai, kaip šilto ankstyvo ryto dvelksmas. Ir laisvai, kaip lenktyniaujantys su paukščiais debesys…

Padėka autorei! Pagal Evos Grynn esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir harmonijos mums visiems 🙂 !

Taip neįprasta ir smagu pabusti iš ryto saulės šviesa užlietame kambaryje už lango čiulbant paukščiams…

Po ilgos žiemos tylos ir vėlyvų saulėtekių tai atrodo dabar kaip tikra laimė ir stebuklas. 

Įpilti į puodelį ką tik užvirtos kavos, atidaryti langus… Įleisti į savo namus jaukią rytinę gaivą…

Atrodo, kad kartu su perregimu skambiu oru į namus užeina pats pavasaris. O kartu su juo – įkvėpimas, žvalumas, naujos svajonės ir naujos viltys.

Noras gyventi, mylėti ir pripildyti savo dienas nuostabiu pavasario švelnumu…

Padėka autorei! Pagal A. Del esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Gyventi – tai girdėti tylų lietaus šnarėjimą už lango, svirplio dainą, vieversio trėles šiltą vasaros vakarą, sniego girgždėjimą po kojomis šaltą žiemą ir vėjo gūsius darganotą rudenį.

Gyventi – tai matyti vaivorykštę po lietaus, matyti šalčio išraizgytus ornamentus ant stiklo, mirgančias žvaigždes naktiniame danguje, rasos deimantus ant gėlės žiedlapių.

Gyventi – tai jausti mėgstamų ledų skonį, pieno su duona skonį, pušies spyglių, smilgos skonį ir bučinio skonį.

Gyventi – tai gebėjimas priimti savo stiprybę ir bejėgiškumą, gebėjimas pripažinti savo vienatvę ir vienybę su viskuo, susitaikyti su praeities kartėliu, turėti viltį ir būti savimi tikruoju.

Gyventi – tai sugebėti pačioje tamsiausioje naktyje įžvelgti naujos aušros prošvaistę…

Padėka autorei! Pagal Irida Sargas esė, vertė ruvi.lt

Meilės, gerovės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Išmokti pastebėti gėrį, šviesą, grožį. Išmokti matyti šį pasaulį širdimi.

Pristabdyti informacinį srautą, pristabdyti minčių srautą savo galvoje ir tiesiog atkreipti dėmesį į tai, kas šalia.

Staiga pastebėti gyvenimą aplink. Sustoti, atsikvėpti, pajusti, pabūti ir paleisti. Paleisti tai, kas nereikalinga, ne tavo. Įkvėpti tai, kas artima, miela, gera.

Įkvėpti ir prisipildyti šviesa ir meile. Įkvėpti ir suteikti sau viltį gyventi toliau. Viltį, kad viskas bus gerai.

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Ko tu bepanorėtum sau – duok tai kitam…

Jei tu nori būti laimingas, padovanok laimę kitam..

Jei tu nori būti sėkmingas, padėk pasiekti sėkmę kitam.

Jei tu nori gauti daugiau meilės savo gyvenime, padaryk taip, kad ir kitas turėtų jos daugiau. 

Daryk tai nuoširdžiai – ne todėl, kad ieškai asmeninės naudos, bet todėl, kad tu iš tikrųjų nori, kad kitas žmogus visa tai turėtų – ir tuomet viskas, ką tu atidavei, ateis pas tave. Kodėl būtent taip? Kaip tai veikia?

Pats atidavimo aktas paskatina tave pajusti, kad tu turi ką atiduoti. Nes tu negali atiduoti to, ko neturi, ir tavo protas padaro naują išvadą, naują mintį apie tave: tu turi kažką, priešingu atveju tu negalėtum to atiduoti.

Ši nauja mintis tampa tavo gyvenimo patirties dalimi. Tu pradėti “būti“ tokiu. O jei tu pradėti “būti“, tuomet tu aktyvuoji pačią galingiausią kūrybinę jėgą Visatoje – Tavo Dieviškąjį AŠ.

Mintys iš Nilo Donaldo Volšo kūrybos, parengė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Kai tu žiūri į viską per proto prizmę, tuomet tau tik atrodo, kad viskas aišku, nors iš tikrųjų tai toli gražu iki tiesos (o ir klausimų iškyla daugiau, nei atsakymų).

Kai tu žiūri į viską sielos akimis, tuomet viskas pasidaro daug aiškiau.

O kai žiūri meilės akimis, tuomet apskritai viskas absoliučiai aišku (ir paprasta), ir tu stebiesi, kaip tu nematei ir nesupratai to anksčiau.

Viskas priklauso nuo to, kaip tu žiūri.

Tikiuosi, tu sugebėsi žiūrėti į viską meilės akimis.

Padėka autoriui! Pagal Edvard Taraščiansky esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

O gal pakalbėkime apie paprastą laimę?

Apie seną nuotrauką ant sienos, kuri saugo praeities prisiminimus, apie pavasarinio vėjo kvapą, padvelkusį pro langą, apie gabalėlį apelsininio pyrago ant stalo ir apie saulės zuikučius, mirgančius ant medinės knygų lentynos. O dar apie mūsų katę, apie nėrinių staltiesę ant bufeto, apie citrininius sausainius ir apie namų kvapą.

Kaip norisi gyventi paprastą, jaukų gyvenimą! Kad negalvotume apie sudėtingus dalykus, bet daugiau suprastume, pajustume, patirtume. Juk iš tiesų laimė ne sudėtinguose dalykuose, ji labai paprasta. Tik kartais mes pamirštame šią tiesą.

Tačiau pakanka tik akimirkai sustoti, ir gyvenimas kaipmat parodo tikrąją laimę. Laimę – gyventi dabar. Ir tegul viskas bus paprasta. Tegul bus jauku, tyra, tylu. 

Tegul.

Juk tyloje galima išgirsti, kaip dainuoja siela.

Padėka autorei! Pagal Viktorijos Dorn esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !