Švyturys žmogaus viduje – tai labai svarbu.
Tai reiškia, kad yra kam šviesti.
Tai reiškia, kad bus atrastas teisingas kelias ir tu niekada neliksi vienas tamsoje.
Švyturys, lyg namai – tai ramybės erdvė tarp audrų, o tu joje šeimininkas.
Tai tavo prieglobstis ir tavo šansas suteikti prieglobstį tiems, kas atkakliai ieško šviesos.
Švyturys – tai labai svarbu. Jis šviečia – sau arba kitiems.
Saugokite savo Švyturius.
Pagal Ija Latan esė, vertė ruvi.lt
Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !
Klausytis žmogaus – tai beveik tas pats, kaip apkabinti jį.
Kai tu nuoširdžiai klausaisi žmogaus, kuris šalia, tarp jūsų vyksta stebuklinga magija, kuri susieja jūsų pokalbį savo nematomais saitais.
Tai reiškia klausytis su meile – nebandyti įsiterpti ar prieštarauti, o tiesiog atverti savo širdis, kad išgirstume vienas kitą.
Ir tuomet kiekviena tokio nuoširdaus dėmesio minutė jaukiai apgaubia lyg pledas vėsų vakarą, šildydamas pašnekovų širdis.
Ir tylos akimirkos tarp žodžių tokios prasmingos, vienijančios ir reikšmingos…
Viskas tuo metu tyra ir harmoninga, nes kai žmonės nuoširdžiai klausosi, jie girdi ne tik žodžius – tai jų sielos paliečia viena kitą.
Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt
Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !
Kai sunku arba kažkas nesiseka, yra puikus būdas – “pabūti Angelu“. Padaryk kažką, kas nudžiugins tavo artimą arba nepažįstamą žmogų… Ir tuomet į tavo gyvenimą sugrįš džiaugsmas ir įkvėpimas.
Autorius nežinomas
************
Stebėkite… Kas prilaiko už savęs duris. Kas paduos arba ne, paltą.
Stebėkite… Kas pristabdys mašiną, kad neaptaškytų praeivio purvu iš balos. Kas svajodamas žiūri į debesis. Kas sušelps elgetą, kas maitina paukščius…
Stebėkite… Vidinis pasaulis visada matomas išorėje.
O. Zet
************
Žmogaus veidas – nuostabus dalykas… Pagal veidą galima iš karto pamatyti, prarado žmogus sielą ar ne. Jei siela neužgeso, tuomet veidas spinduliuoja švelnią šviesą. Meilės šviesą.
B. Josimoto
************
Drugeliai nemato savo sparnų. Jie nesupranta, kokie jie yra nuostabūs. O visi kiti mato jų grožį…
Ir su žmonėmis kartais taip būna…
Autorius nežinomas
************
Mylintys žmonės bendrauja rankomis. Jausmai prasideda ir baigiasi jose.
Santykiai tarp žmonių nenutrūksta staiga.
Iš pradžių dingsta prisilietimai. Kai jie dingsta, palaipsniui nutrūksta ir ryšys tarp žmonių. Dingsta trapios trumpos žinutės, kurias mes siunčiame mylimiesiems pirštų galiukais: “Aš myliu tave“, “aš galvoju apie tave“, “aš su tavimi“…
Vietoje tūkstančio žodžių – vienas prisilietimas. Ir vėl užsimezga ryšys. Užsidega širdys…
Sigita Ulskaja
************
Pasauliui trūksta meilės… Tyros, beribės, besąlygiškos… Meilė harmonizuoja santykius, situacijas ir visą pasaulį…
Mylintis žmogus niekada nekenks kitiems, neskaudins piktais žodžiais ar veiksmais. Jam svetimas piktavališkumas.
Meilė skatina geriausias žmonių savybes, įkvepia nuostabiausiems darbams… Mylintys žmonės keičia pasaulį, skleisdami pasauliui harmonizuojančią meilės energiją.
Autorius nežinomas
************
Vasara mums duota tam, kad mes surinktume kuo daugiau ryškių, prisirpusių, skanių emocijų ir paruoštume iš jų uogienę. O per šalčius, kai apsigaubęs pledu, staiga pajusi ilgesį, tu pasieksi iš atminties šios uogienės stiklainį – ir kaipmat pajusi, kaip vasaros saulės spinduliai sušildo tave…
Elčin Safarli
************
Parengė ruvi.lt
Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !
P. S. Kad neperkaistume per karščius: https://ruvi.lt/2012/08/06/kaip-neperkaisti-karsta-vasaros-diena/
Vasara – tai laimė su saulės skoniu. Tai pievų gėlių, miško žemuogių ir serbentų lapų kvapai. Tai ryškių saulės spindulių šypsenos, žydras dangus ir šilta rytmetinė rasa.
Vasara – tai vakaro tyla, ankstyvi saulėtekiai ir vėlyvi saulėlydžiai: saulė visai-visai nenori išeiti net nakčiai! Tai nuolat pakili nuotaika, tai prisirpusių uogų ir žolynų skonių sūkuriai, tai saulės šokiai su pūkuotais debesimis, panašiais į saldžią vatą.
Tai laikas, kai ant stalų apsigyvena švelnių gėlių puokštės įvairiaspalvėse vazose, o mūsų širdyse – tyra meilė ir tikros laimės akimirkos.
Padėka autorei! Pagal Viktorija Dorn esė, vertė ruvi.lt
Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !
Tikros kaimiškos vasarinės arbatos paruošimui prireiks: seno medinio namo su pečiumi, fajanso arbatinuko, saulės sušildytos palangės ir duonos kepaliuko ant jos, indiškos arbatos minkštame pakelyje su drambliuku, kuri tuoj pat perpilama į metalinę skardinę su patrumpintu arbatiniu šaukšteliu, verdančio vandens iš didelio emaliuoto virdulio, mėtos šakelės (pagal norą) arba citrinos, ir močiutės.
Svarbiausia šiame sąraše, žinoma, yra močiutė, nes visos kitos sudedamos dalys priklauso būtent nuo močiutės ir paklūsta tik jai.
Padėka autorei! Pagal Maks Fray esė, vertė ruvi.lt
Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !
Kažkada aš buvau dvasiniu mokytoju. Ir man teko užbaigti šią veiklą, kai supratau, kad nėra tokios pareigybės.
Tiksliau, viskas aplink yra mūsų dvasiniai mokytojai.
Katė. Kilimas. Kėdė. Medis. Kalnas. Mano tėvas su demencija.
Širdies skausmas. Džiaugsmas. Mano. Tavo.
Žmogus, miegantis ant šaligatvio. Neįtikėtinas naktinis dangus.
Visa tai yra mokytojai. Visa tai guru.
O aš – tiesiog ruporas, kaip ir mes visi. Aš tiesiog draugas, dalinantis savo širdies šilumą. Aš tiesiog paukštis, dainuojantis savo dainą.
Aš nesu dvasinis mokytojas. Aš nesu autoritetas, aš tiesiog tapau tikru žmogumi, gyvu, sąžiningu ir atviru.
Ir taip aš radau savo nusiraminimą ir nušvitimą.
Kasdienybės šventovėje. Paprastumo šviesoje.
Tyroje neaprėpiamos akimirkos širdyje.
Padėka autoriui! Pagal Dž. Foster esė, vertė ruvi.lt
Meilės ir harmonijos mums visiems 🙂 !
* Empatija – ne tik užuojauta, tai gebėjimas akimirksniu giliai pajusti ir suprasti žmogų.
* Mes visi šioje Žemėje praeiname savo žmoniškumo išbandymą.
* Tai žmoniškumo išraiška – stiprūs padeda silpnesniems žiniomis, veiksmais arba palaikymu, kad ir jie sustiprėtų.
* Koks žeminantis yra skurdas… kaip skaudu, kai tenka rinktis tarp to, kas reikalinga, ir to, kas būtina…
* Kiek daug reikia jėgų, kad žmogus pakeltų savo bejėgiškumą…
* Draugo negalima “atidėti vėlesniam laikui“ – jei jis į mus kreipiasi, reiškia, pasitiki mumis ir laukia palaikymo…
* Vienatvė – ne tuomet, kai žmogus vienas, bet tuomet, kai jis jaučiasi niekam nereikalingas.
* Nuovargis gali būti dvejopas: pirmuoju atveju reikalingas miegas, antruoju – ramybė.
* Kaip vertinga tai, ką mes kartais įprantame laikyti smulkmenomis.
* Nesvarbu, kad kartais klystame kažką kurdami, svarbus pats ketinimas kurti, o ne griauti.
* Pyktis ir agresija veda į susvetimėjimą ir susipriešinimą, tuo tarpu meilė ir geranoriškumas suvienija ir harmonizuoja.
* Iš tiesų ginčo esmė ne tame, kad žmogus įrodytų savo teisumą, bet tame, kad įrodytų oponentui, jog jis neteisus.
* Ten, kur daug veiksmo ir šurmulio, yra sustojimo baimė, nes sustojus pajuntamas viso to šurmulio beprasmiškumas ir tuštybė.
* Bet kokia prievarta visada laikina, nes pats gyvenimas sukyla prieš prievartą ir prieš viską, kas žlugdo gyvenimą.
* Žmogus negali nuolat paminti savo interesų dėl svetimų reikalavimų.
* Be meilės, vilties ir tikėjimo bet kokia siela – tamsi palėpė.
* Kai žmoguje energijos perteklius – jis jaučia įkvėpimą ir džiaugsmą, o kai energijos stygius – juntama apatija ir sąstingis.
* Vidinė atrama – tai dvasinis, psichologinis brandumas, tai atsakingo žmogaus pozicija.
* Asmeninis pavyzdys – pats efektyviausias auklėjimo ir poveikio būdas.
* Suaugusieji visur ieško laimės, o vaikai visur ir viskame ją atranda…
* Gamta nepailsdama mums nuolat piešia neįtikėtino grožio paveikslus…
* Jei gėlė nežydi, mes nepuolame jos barti, bet pasirūpiname dirva, kurioje ji auga.
* Drugelis jau negali pasilikti vikšru, kai už nugaros auga sparnai.
* Palesinkime žiemą paukščius… o gal tarp jų yra mūsų laimės paukštė?…
* Džiaugsmas – ne euforija, tai suvokimas, kad esi gyvas, kad gali pažinti šį pasaulį ir išreikšti savo unikalias prigimtines savybes, kad gali kurti, bendrauti ir mylėti… kad gali pagerinti šį pasaulį…
* Tiesai nereikia daug žodžių… ji kalba pati už save meilės, gerovės, santarvės ir darnos išraiška mūsų gyvenime.
* Šeima – tai ta harmoninga erdvė, kuri reikalinga normaliam gyvenimui ir kuri apsaugo nuo išorinio pasaulio sukrėtimų.
* Gerumas – ne tik emocija, tai šviesos energija, kuri suteikia jėgų ir nukreipia mus į šviesiąją gyvenimo pusę.
* Kiekviena diena – tai galimybė pasėti šviesos ir gerumo daigus visų mūsų ateičiai.
Parengė ruvi.lt
Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !
Kiekvieną akimirką nuo kiekvieno iš mūsų į pasaulį sklinda bangos kolektyvinės sąmonės paviršiuje.
Ir tik nuo mūsų priklauso, kokios jos.
Išmintingos ar klaidingos. Mylinčios ar piktos. Vienijančios ar skaldančios. Užjaučiančios ar smerkiančios. Dieviškos ar egoistiškos.
Kiekvieną akimirką nuo kiekvieno iš mūsų į pasaulį sklinda bangos to, ką mes turime savyje. Todėl būk ypatingai atidus tam, kuo tu užpildytas ir ką skleidi, ir kai tik įmanoma, visada rinkis meilę.
Ir kuo daugiau tokių meilės bangų paviršiuje, sklindančių nuo kiekvieno, tuo daugiau šansų, kad vieną dieną visas paviršius taps meile.
Padėka autoriui! Pagal Edvard Taraščansky esė, vertė ruvi.t
Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !
Birželis, birželis… Ką aš galiu apie jį pasakyti?
Galvoje kaipmat iškyla mintys apie ūkanotą vėsų rytą, žemuogių takelius ir apie dangų, sumaišytą su pavasariu. Birželis, birželis… Tu toks drovus ir kuklus, ir suprasti tave galima tik tuomet, kai myli!
Tu rašai eilėraščius dar nepražydusiais žolynais laukuose, mokai šokti mieguistus drugelius pievose, suteiki viltį kiekvienam, o pats slepiesi už šiltų, saulės sušildytų medžių kamienų. Bet taip tik iki tam tikro laiko…
O vieną dieną tu tampi visai kitoks. Tu daugiau nesislepi tankioje žolėje ar už debesų, bet drąsiai išeini į kelią. Klausi, iš kur aš žinau? Aš mačiau tavo pėdas ant tako. Ir rytas dabar jau šiltas, o danguje jau pavasario neliko nei pėdsako.
Birželis, birželis… Ir galvoje dabar nėra minčių. Vien tik saulė ir šiltas vėjas.
Štai toks jis. Birželis…
Padėka autorei! Pagal V. Dorn esė, vertė ruvi.lt
Meilės ir gražios vasaros mums visiems 🙂 !
Kiekvienas žmogus turi turėti atgaivą. Tarkim, jam sunku, bet jis prisimena ją – ir kaipmat lengviau pasidaro. Tai gali būti širdžiai mielas daiktelis, mylimas katinas, ir, žinoma, artimas žmogus.
Be tokios atgaivos sunku. Be jos niekaip neįmanoma…
Autorius nežinomas
************
Kiekvienas iš mūsų nors kartą gyvenime susiduria su sunkumais. Tokiu metu ypač svarbu suvokti, kas mus supa ir palaiko. Tikri draugai sunkiu metu parodo savo tikrąjį veidą – jie pasiryžę būti šalia ir padėti nežiūrint į nieką.
Būkime dėkingi už šiuos ypatingus žmones mūsų gyvenime…
Elvira Šaiachmetova
************
Viskas, kas bevyktų – tik į gera.
Iš tiesų ne visai taip yra… Tiesiog, kas bevyktų gyvenime, psichika anksčiau ar vėliau sugalvoja, kodėl tai buvo į gera. O brandus žmogus gali sudėlioti įvykių eigą taip, kad ji į tą gera nuvestų. Todėl brandus žmogus gali kalbėti tiksliau: duokite man bet kokį įvykį, ir aš padarysiu iš jo pirmą žingsnį į geresnį gyvenimą. Klausimas tik tame, kokio ilgio bus tas kelias ir kiek vingių jame bus.
Aglaja Datešidzė
************
Kartais aš galvoju, kad medis – ne tik gamtos kūrinys, bet kūrinys, kuris daro užuominą apie tai, kaip turėtų atrodyti mūsų siela, t.y., apie tokią formą, kuri leidžia stipriai besilaikant už žemės, drąsiai kilti į dangų.
F. Iskander
************
Saulėtą dieną aš galvoju – “Kokia nuostabi diena pasivaikščiojimams“, o apsiniaukusią dieną – “Kokia nuostabi diena pabūti namuose“.
Aš renkuosi būti laiminga nepriklausomai nuo to, kokios dramos vyksta mano gyvenime…
G. Rubin
************
Nesvarbu, kokią dainą tu niūniuoji po nosimi rytais, svarbu, kad tik ji dovanotų tau sparnus visai dienai…
Gyvos širdies daina, žadinanti sušilti ir atsiliepti kitas širdis – štai kas iš tikrųjų turi reikšmę.
Al Sneg
************
Parengė ruvi.lt
Su artėjančia Tėvo diena visus Tėčius, Senelius ir Prosenelius 🙂 ! Meilės Jums ir artimųjų širdžių šilumos 🙂 !
ruvi 