Meilės ir žmoniškumo jėga

Meilė – vienintelis gėris, kurio daugėja, kai mes juo dalinamės. Tai širdžių kalba, sielų ryšys, šviesa tamsiais laikais.

Pasaulyje, kur tiek triukšmo, painiavos ir konfliktų, sunku prisiminti, kad visi mes esame iš vieno šaltinio, kad mums visiems reikia meilės, kad mes turime mylėti.

Žmoniškumas išreiškiamas smulkmenose: šypsena nepažįstamam žmogui, ištiesta pagalbos ranka ir paguodos žodžiu kenčiančiam. Tai tyli jėga, kuri suartina mus, nežiūrint į visus skirtumus.

Sustokime šiandien akimirkai ir paklauskime savęs: kam aš galiu dabar padovanoti meilę?

Galbūt, kažkam iš mūsų artimųjų būtent to ir reikia: patvirtinimo, kad jis ne vienas, kad jį mato ir brangina.

Todėl kad galiausiai svarbu ne tai, ką mes turime ar ko pasiekėme, bet tai, kiek meilės mes atnešėme į šį pasaulį.

Padėka autorei! Pagal A. Rossi esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Dovanojantys Gėrį

Patys nuostabiausi iš mūsų – tai žmonės, kuriuos aš pavadinčiau Vaikščiojančiu Džiaugsmu.

Jie nemoka dalintis blogiu – tik gėriu.

Ši savybė, beje, ir yra vidinė inteligencija, nesusieta nei su išsilavinimu, nei su socialine padėtimi.

Tokiems žmonėms būdingas šventas, beveik vaikiškas naivumas, ir likimas saugo juos, kaip vaikus…

Pagal nežinomo autoriaus miniatiūrą, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Tavo širdies šviesa

Reikia sugebėti išsaugoti savo širdyje neišsenkančias gerumo atsargas, auksinių šypsenų žėručius, patį nuoširdžiausią džiaugsmą ir labai išmintingą meilę.

Ir neprarasti jų niekada, kai susiduriame su bėdomis ir praradimais, kai pasitinkame skausmą ir negandas plačiai atverta širdimi, kurioje nežiūrint į nieką, išlieka šiluma, kurioje skamba tyri vaikų balsai, kurioje šviečia mažytė, bet pati tikriausia saulė…

Padėka autoriui! Pagal Al Kvotiono miniatiūrą, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Tu jauti?..

Tu žinai, kas svarbiausia pavasarį?

Nepramiegoti tos akimirkos, kai tavo širdis pradeda žydėti. Ji ilgai tylėjo žiemą ir dabar atgimsta kaip šaltinėliai, kurie bunda iš miego ir paverčia sniegą vandeniu.

Tu jauti? Širdis atgimsta kiekvieną pavasarį – kartu su sprogstančiais medžių pumpurais, su prasikalančia pirmąja žole, su kasdien vis šiltesne saule. Oras toks gaivus, kad norisi kvėpuoti pilna krūtine.

Viskas bunda, ir širdis taip pat. Ji pražysta, todėl pavasarį mes viską jaučiame ryškiau. Gamta mus iš naujo pertvarko, kaip namą, kuriam reikalingas atnaujinimas. Ji atveria langus, nuvalo dulkes, keičia senus daiktus, paslėpdama tai, kas nereikalinga ir palikdama tai, kas svarbiausia – tai, kas mumyse iš tiesų yra tikra.

Ir to neįmanoma su niekuo supainioti. 

Ir neįmanoma to praleisti.

Ir tai – pavasaris…

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Mintys, pamąstymai…

* Ne kiekvieno ausiai prieinama tiesa, ir ne visada melas gali būti patiklios sielos atpažintas.

* Žmogaus mintys veda jį gyvenimo keliu, o ne kojos…

* Žinios ir mokslai turi tapti sparnais, o ne slegiančiu akmeniu.

* Kai žmonės ginčijasi, juos domina ne tiesa, o asmeninės ambicijos.

* Neverta bėgti ten, kur jums nereikia vien todėl, kad ten visi bėga.

* Kuo daugiau stengiesi įtikti kitiems, tuo labiau prarandi ryšį su savimi.

* Mes dažnai kartojame, kad apie žmogų galime spręsti pagal jo poelgius, tačiau pamirštame, kad žodis – taip pat poelgis.

* Įskaudinti žmogų galima labai greitai, o pasekmės gali tęstis labai ilgai…

* Svarbu laiku atpažinti tai, kas griauna tave.

* Kartais mes laukiame kažko didingo ir… praleidžiame reikšmingas smulkmenas…

* Tokia žmogaus psichika – jei mes neišreiškiame džiaugsmo, tuomet galiausiai prarandame ir gebėjimą jį pajusti.

* Nėra vaistų, kurie gali išgydyti tai, ką gali išgydyti meilė.

* Kartais svetima pievelė žalesnė… todėl, kad ji dirbtinė…

* Niekam nebus gera su žmogumi, kuriam bloga su pačiu savimi.

* Kiekvienas iš mūsų – ne tik permainų dalis, bet ir jų šaltinis.

* Gyvenimas – ne sustingę šablonai: jis nuolat juda, banguoja, keičiasi.., ir mūsų būsenos – taip pat.

* Tik meilė atskleidžia mūsų tobulą dvasinę prigimtį, nes ji neturi nieko bendro su egoizmu…

* Pasirodo, kad klausimas “Kaip tu?“ – tai tarsi artimų žmonių slaptažodis…

* Sužvarbusią sielą ir širdį sušildo ne rūbai, o gerumas ir meilė.

* Kartais pakanka paprasčiausios žmogiškos šilumos, kad kažkam būtų lengviau ir šilčiau…

* Mieste gamta – nedidelė kasdieninio gyvenimo dalis, o kaime patys žmonės yra gamtos dalis.

* Jei norime, kad pasaulis suklestėtų – parodykime pavyzdį…

* Optimizmas – ne tik gebėjimas matyti stiklinę pusiau pilną, tai gyvenimo nuostata, kad kiekvienoje situacijoje galima rasti sprendimą.

* Atėjo pavasaris… ir gyvenimas palengva persikelia iš jaukių namų į sodus, miškus… – į Gamtą…

* Pavasaris – puikus priminimas apie tai, kokios nuostabios gali būti permainos…

Parengė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Pasakėlė “Nepraleisk šio Stebuklo“

Kai tu staiga išgirsi sidabrinių varpelių skambesį… Kai vėjas padovanos tau oro bučinį, lengvai paliesdamas tavo lūpas… Kai tarp bekraščių pilkų debesų tu pamatysi aukštą mėlyną dangų… Kai paukščių sparnų plazdėjimas atsispindės šaltose balose… Kai nepažįstamas kiemo katinas nusišypsos tau…

Kai širdis atsilieps į sidabrinių varpelių melodiją ir nustėrs nuo netikėto vėjo bučinio, ir prisipildys šviesa, sugrąžindama Saulei pamestą spindulį, ir sudainuos drauge su sugrįžtančiais paukščiais paprastą laimės dainelę, ir šyptels atsakydama nepažįstamam gatvės katinui, o šypsena nušvies tavo veidą…

Žinok, kad tai Mažasis Angelas primena tau, kad į tavo gyvenimą bando ateiti kažkas neįtikėtinai-nuostabaus, stebuklingo, gero, gražaus, trapiai-švelnaus… Nepraleisk šio Stebuklo… Leisk mažyčiam Stebuklui pabūti su tavimi… Ir padovanoti tau truputį laimės…

Padėka autorei! Pagal O. Meškovskaja Piatakova pasakėlę, vertė ruvi.lt

Meilės ir artimųjų širdžių šilumos mieloms Moterims 🙂 !

Kad pasaulis klestėtų…

Aš tikiu, kad kolektyviniu ketinimu žmonės gali įtakoti, atrodytų, neįveikiamas aplinkybes. 

Tačiau tik su viena sąlyga – juos turi motyvuoti MEILĖ.

Tik iš tyros Meilės žmonės sugeba išsaugoti tikrąsias vertybes situacijose, kai visi šviesos ir palaikymo šaltiniai yra užgesę. 

Tikroji Meilė be egoizmo, jos tikslas – kad pasaulis klestėtų, ir kad Meilė toliau gyvuotų.

Jei mes galime taip mylėti pasaulį, nepriklausomai nuo to, ar patenkinti mūsų asmeniniai poreikiai, t.y., visa širdimi linkėti pasauliui šviesos ir prašviesėjimo, klestėjimo, išminties ir Meilės, tuomet susivieniję šiame ketinime, mes sukuriame galingą energijos srautą, kuris gali sustabdyti griūtį. 

Dabar būtent tas laikas, kai toks tyras kiekvieno iš mūsų ketinimas gali keisti istorijos vektorių.

Ir tam nereikia eiti į gatves ir šaukti lozungus. Pakanka atverti savo širdyje tyrą, gilią Meilę žmonėms. Pasauliui. Planetai. Visatai.

Pajusti ją, o taip pat – ir dėkingumą už tai, kad kiekvienas iš mūsų yra didžiulės visumos dalis.

Tiesiog giliai tai pajusti.

Padėka autorei! Pagal N. Rubštein esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Šviesa prie Šviesos…

Prisimenate savo būseną, kai jūs kažkam iš visos širdies padarėte kažką gero?

Toks pojūtis, kad tą akimirką užauga sparnai ir galima pakilti į dangų… Geras darbas – tai mažas Šviesos blyksnis, nušviečiantis tamsiausius mūsų Sielos kampelius.

Ir nesvarbu, ką mes darome. Padėjome nešti pagyvenusiam žmogui pirkinių krepšį… Pasakėme gerą žodį… Padėjome kaimynui sutvarkyti kiemą… Pažaidėme su vaikais…

Svarbus pats ketinimas – padėti žmogui. Ir būsena – besąlygiškai ir iš visos širdies.

O dabar pabandykite įsivaizduoti, kas bus, jei tokie “Šviesos blyksniai“ vyks nuolatos? Kaip nepastebimai, bet užtikrintai pradės keistis mūsų vidinė būsena ir įvykiai mūsų gyvenime… 

Todėl kad Geri Darbai – tai antidotas tai toksiškai tikrovei, kurioje mes visi esame.

O ar jūs įsivaizduojate, kas įvyks Kolektyvinėje Pasąmonėje, dalelėmis kurios esame mes visi? Kaip ji pradės šviesėti! Kaip Šviesos srautai pradės “dezinfekuoti“ pažeistus ir nesveikus jos plotus…

Ir taip diena iš dienos… Mėnesis po mėnesio… Metai po metų… Ir jokio heroizmo… Tiesiog Geri Darbai… Iš visos širdies… Nelaukiant jokio dėkingumo…

Kiekvienas iš mūsų darė tai ne vieną kartą. O dabar mes galime tai daryti sąmoningai, vieningai. Nes visi Geri Darbai – tai Kūrėjo Meilės išraiška.

Aš pradedu jau dabar… Kam tai artima – prisijunkite… Šviesa prie Šviesos…

Apkabinu.

P.S. Galite kopijuoti šį tekstą ir publikuoti savo puslapyje, kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie mūsų iniciatyvą. Autoriaus nurodyti nereikia. Jei jums tai artima, tuomet autorius – jūs…

Mes visi esame viena… Gėrio visam pasauliui!

Padėka nežinomam autoriui! Vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Pasakėlė “Viskas paprasta“

Kartais Mažasis Angelas, gulėdamas ant savo pačio minkščiausio debesėlio, žiūrėjo susimąstęs į žmones ir galvojo: “Keistos vis dėl to būtybės – žmonės. Barasi nei iš šio, nei iš to, pykstasi ir įsižeidžia vienas ant kito dėl smulkmenų, skaudina vienas kitą – dėl niekų… O paskui – kankinasi… Nekenčia… Kažkas – skriaudėjų… Kažkas – savęs…

O iš tiesų juk viskas taip paprasta! Tiesiog mylėti. Tiesiog tikėti. Tiesiog svajoti. Tiesiog būti…

Viskas, kas svarbiausia šiame gyvenime – paprasta! Tiesiog saulė. Tiesiog dangus. Tiesiog svajonė. Tiesiog gyvenimas. Tiesiog meilė… “

Padėka autorei! Pagal O. Meškovskaja Piatakova pasaką, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Širdies balsas

Būkime geresni ir sau, ir mus supantiems žmonėms… Skleiskime savo vidinę šviesą, atspindinčią mūsų vidinį pasaulį. Ir atminkime, kad viskas, kas yra tyra ir šventa šioje žemėje, turi būti ir mūsų gyvenime.

Širdis – mūsų vidinė šviesa ir kelrodis. Svarbiausia – neužgesinti šios šviesos, žengiant painiais gyvenimo keliais, ir bet kokioje situacijoje išlikti žmogumi. Mūsų širdis visada nurodo teisingą kryptį.

Klaidos apkartina žmonių gyvenimą. Kartais vienaip ar kitaip pasielgę, mes jaučiame sunkumą ir nerimą. Tai lyg nuojauta, kad rezultatas bus blogas. Tačiau vis vien pasielgiame savaip. Ir jau vėliau, supratę savo klaidą, priekaištaujame sau, kad neklausėme savo širdies balso.

O kartais sieloje taip šviesu ir gera! Ir didelė problema, kaip pasirodė iš pirmo žvilgsnio, jau neatrodo tokia sudėtinga. Tuomet drąsiai žengiame pirmą žingsnį. Po to – antrą. Ir įveikiame abejonių miglą tvirtai ir drąsiai.

Tai ir yra širdies balsas. Ir mūsų teisingas sprendimas.

Padėka autorei! Pagal T. Videlskaja esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir harmonijos mums visiems 🙂 !