Kategorija: Mintys

Aš tikiu, kad kolektyviniu ketinimu žmonės gali įtakoti, atrodytų, neįveikiamas aplinkybes. 

Tačiau tik su viena sąlyga – juos turi motyvuoti MEILĖ.

Tik iš tyros Meilės žmonės sugeba išsaugoti tikrąsias vertybes situacijose, kai visi šviesos ir palaikymo šaltiniai yra užgesę. 

Tikroji Meilė be egoizmo, jos tikslas – kad pasaulis klestėtų, ir kad Meilė toliau gyvuotų.

Jei mes galime taip mylėti pasaulį, nepriklausomai nuo to, ar patenkinti mūsų asmeniniai poreikiai, t.y., visa širdimi linkėti pasauliui šviesos ir prašviesėjimo, klestėjimo, išminties ir Meilės, tuomet susivieniję šiame ketinime, mes sukuriame galingą energijos srautą, kuris gali sustabdyti griūtį. 

Dabar būtent tas laikas, kai toks tyras kiekvieno iš mūsų ketinimas gali keisti istorijos vektorių.

Ir tam nereikia eiti į gatves ir šaukti lozungus. Pakanka atverti savo širdyje tyrą, gilią Meilę žmonėms. Pasauliui. Planetai. Visatai.

Pajusti ją, o taip pat – ir dėkingumą už tai, kad kiekvienas iš mūsų yra didžiulės visumos dalis.

Tiesiog giliai tai pajusti.

Padėka autorei! Pagal N. Rubštein esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Prisimenate savo būseną, kai jūs kažkam iš visos širdies padarėte kažką gero?

Toks pojūtis, kad tą akimirką užauga sparnai ir galima pakilti į dangų… Geras darbas – tai mažas Šviesos blyksnis, nušviečiantis tamsiausius mūsų Sielos kampelius.

Ir nesvarbu, ką mes darome. Padėjome nešti pagyvenusiam žmogui pirkinių krepšį… Pasakėme gerą žodį… Padėjome kaimynui sutvarkyti kiemą… Pažaidėme su vaikais…

Svarbus pats ketinimas – padėti žmogui. Ir būsena – besąlygiškai ir iš visos širdies.

O dabar pabandykite įsivaizduoti, kas bus, jei tokie “Šviesos blyksniai“ vyks nuolatos? Kaip nepastebimai, bet užtikrintai pradės keistis mūsų vidinė būsena ir įvykiai mūsų gyvenime… 

Todėl kad Geri Darbai – tai antidotas tai toksiškai tikrovei, kurioje mes visi esame.

O ar jūs įsivaizduojate, kas įvyks Kolektyvinėje Pasąmonėje, dalelėmis kurios esame mes visi? Kaip ji pradės šviesėti! Kaip Šviesos srautai pradės “dezinfekuoti“ pažeistus ir nesveikus jos plotus…

Ir taip diena iš dienos… Mėnesis po mėnesio… Metai po metų… Ir jokio heroizmo… Tiesiog Geri Darbai… Iš visos širdies… Nelaukiant jokio dėkingumo…

Kiekvienas iš mūsų darė tai ne vieną kartą. O dabar mes galime tai daryti sąmoningai, vieningai. Nes visi Geri Darbai – tai Kūrėjo Meilės išraiška.

Aš pradedu jau dabar… Kam tai artima – prisijunkite… Šviesa prie Šviesos…

Apkabinu.

P.S. Galite kopijuoti šį tekstą ir publikuoti savo puslapyje, kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie mūsų iniciatyvą. Autoriaus nurodyti nereikia. Jei jums tai artima, tuomet autorius – jūs…

Mes visi esame viena… Gėrio visam pasauliui!

Padėka nežinomam autoriui! Vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Kartais Mažasis Angelas, gulėdamas ant savo pačio minkščiausio debesėlio, žiūrėjo susimąstęs į žmones ir galvojo: “Keistos vis dėl to būtybės – žmonės. Barasi nei iš šio, nei iš to, pykstasi ir įsižeidžia vienas ant kito dėl smulkmenų, skaudina vienas kitą – dėl niekų… O paskui – kankinasi… Nekenčia… Kažkas – skriaudėjų… Kažkas – savęs…

O iš tiesų juk viskas taip paprasta! Tiesiog mylėti. Tiesiog tikėti. Tiesiog svajoti. Tiesiog būti…

Viskas, kas svarbiausia šiame gyvenime – paprasta! Tiesiog saulė. Tiesiog dangus. Tiesiog svajonė. Tiesiog gyvenimas. Tiesiog meilė… “

Padėka autorei! Pagal O. Meškovskaja Piatakova pasaką, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Būkime geresni ir sau, ir mus supantiems žmonėms… Skleiskime savo vidinę šviesą, atspindinčią mūsų vidinį pasaulį. Ir atminkime, kad viskas, kas yra tyra ir šventa šioje žemėje, turi būti ir mūsų gyvenime.

Širdis – mūsų vidinė šviesa ir kelrodis. Svarbiausia – neužgesinti šios šviesos, žengiant painiais gyvenimo keliais, ir bet kokioje situacijoje išlikti žmogumi. Mūsų širdis visada nurodo teisingą kryptį.

Klaidos apkartina žmonių gyvenimą. Kartais vienaip ar kitaip pasielgę, mes jaučiame sunkumą ir nerimą. Tai lyg nuojauta, kad rezultatas bus blogas. Tačiau vis vien pasielgiame savaip. Ir jau vėliau, supratę savo klaidą, priekaištaujame sau, kad neklausėme savo širdies balso.

O kartais sieloje taip šviesu ir gera! Ir didelė problema, kaip pasirodė iš pirmo žvilgsnio, jau neatrodo tokia sudėtinga. Tuomet drąsiai žengiame pirmą žingsnį. Po to – antrą. Ir įveikiame abejonių miglą tvirtai ir drąsiai.

Tai ir yra širdies balsas. Ir mūsų teisingas sprendimas.

Padėka autorei! Pagal T. Videlskaja esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir harmonijos mums visiems 🙂 !

…Nesiūlyk pavargusiam žmogui “Dar labiau pasistengti“.

Jei turi jėgų ir vidinės šilumos – prieik ir apkabink. Būk tuo, kas mato jo nuovargį, užjaučia ir pasilieka šalia.

Tuo, kas yra pasirengęs padėti. Kaip minimum – neskubinti.

Žmogus, kurį suprato ir sušildė, pasipildo jėgomis, pasipildo viltimi, o jei pavyksta – ir džiaugsmu…

…Ir  tas, kuris sušildė, beje, taip pat…

Padėka autorei! Pagal A. Sneg esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Geriausias būdas sušilti – sušildyti pačiam. 

Įvairūs būna gyvenimo periodai, situacijos. Kartais su tavimi artimi žmonės, kartais tu vienas. Labai svarbu išsaugoti savo širdies šilumą. Palaikyti, paguosti, nudžiuginti… Tu tai gali ir visada galėsi.

Ir visada yra galimybė su kažkuo pasikalbėti, kažką padrąsinti, pasakyti nuoširdžius šiltus žodžius – asmeniškai ar virtualiai, pažįstamam ar nepažįstamam žmogui.

Svarbiausia – iš širdies. Ir žmogui bus lengviau, ir tau. Iš delnų į delnus, iš širdies į širdį – taip auga gerumo šiluma. Ir pasaulis sušildo ir tave patį, tavo širdį.

Tai, kuo nuoširdžiai dalinamės – grįžta su kaupu, net jei apie tai visai negalvoji ir to nelauki. 

Geriausias būdas sušilti – sušildyti pačiam. 

Geriausias būdas gyventi šviesoje – šviesti pačiam.

Geriausias būdas būti mylimam – mylėti pačiam.

Padėka autorei! Pagal T. Gromova Godard esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Daiktai pradeda keistis ir prisipildo prasme, kai mūsų rankos juos liečia… 

Tai ir ne daiktai jau daugiau – tai mūsų pačių dalelės…

Mėgiamas arbatos puodelis – tarsi ištikimas draugas… Adatos, siūlai – kaip savęs paieškos išsiuvinėtuose raštuose…

Knygos – kaip naujai atverti pasauliai… Langas – kaip nuotaikų veidrodis… Kelias namo – kaip mamos šypsena…

Viskas įgauna prasmę, kai atspindi mus kiekvieną akimirką.

Padėka autorei! Pagal T. Youlju esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Man visada atrodė, kad gyvenimas kaime yra daug turiningesnis. Jame tiek daug nedidelių, smagių ir gerų įvykių, kurie vyksta kiekvieną dieną!

Ryte vos pabudus pamatai nuostabius gamtos vaizdus už lango, kurie taip sušildo širdį… Pusryčiauji jaukiame name, po to gali išeiti pasižvalgyti į kiemą, pasilabinti su kaimynais, o vakare eiti pasivaikščioti į mišką su kažkuo iš artimųjų.

Kasdien matai lauke žaidžiančius vaikus, girdi jų skambų juoką, ir nepajunti, kaip pradedi šypsotis… Dirbi kasdieninius darbus kartu su šeima, kurių kaime niekada netrūksta nei namie, nei lauke: vasarą prižiūri daržą ir gėles, rudenį sugrėbi lapus, žiemą kasi sniegą nuo takelių, o kartu… mėgaujiesi grynu oru ir gamta.

Tokiomis akimirkomis jauti, kad gyveni, kad tavo gyvenimas turi prasmę. Pajunti būties pilnatvę. Mano gyvenime tai ir yra tikroji laimė 🙂 .

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Pati griežčiausia žmogaus charakteristika mano močiutės lūpomis buvo žodžiai: “Jis (ji) blaškosi“.

Ir aš dabar suprantu, kodėl. Blaškymasis – tai reakcija į bejėgiškumą, baimę ir negebėjimą priimti sprendimus. Tai sukelia labai daug veiksmų, tačiau visi jie beprasmiški.

Nesiblaškykite. Išmokite sustoti. Išmokite leisti sau patirti truputį džiaugsmo net tuomet, kai bendra gyvenimo atmosfera visai tam nenuteikia.

Patikėkite man, galima bėgioti iš kampo į kampą ir blaškytis į visas puses, bet nieko nepakeisti. Ir galima neskubant išgerti savo rytinę arbatą ir atrasti geriausią sprendimą iš visų įmanomų.

Padėka autorei! Pagal Lilia Grad esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Kaip bebūtų dabar šalta, tegul tau bus šilta. Šilta sieloje, artimųjų glėbyje, šilta su jaukiu megztiniu ir rytine arbata su cinamonu ir imbieru. Šilta tavo tyros širdies meilėje, nesvarbu, tu dabar su kažkuo ar dar vienas.

Žiemą mes sulėtiname tempą, gilinamės į save, į savo vidų, kad pailsėtume, sušiltume, pamatytume gėrį, kuris yra mūsų gyvenime. Ir pasidžiaugti, kad, pasirodo, taip daug – to gėrio.

Pasimėgauti šiluma ir artimųjų dėmesiu ir apkabinti juos ypatingai stipriai… Tapti savimi tikruoju, kad sieloje būtų visada šilta, nepriklausomai nuo oro temperatūros ir visko, kas vyksta aplinkui ir tavo gyvenime šiuo metu.

Ir dar – jausti stipriau ir giliau…

Vasara – tai greitis, aistra. Žiema – gilus, jaukus švelnumas. Kai norisi paglostyti, paliesti pačiais pirštų galiukais ir pabučiuoti, lyg drugelio sparnais prisiliesti…

Tegul tavo žiema bus kupina šviesos, džiaugsmo, šilumos ir meilės…

Padėka autorei! Pagal. T. Gromova Godard esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !