Kategorija: Mintys

Šiais laikais, kai tiek susiskaldymo, susvetimėjimo, agresijos, konfliktų, neapykantos ir kraštutinio egoizmo, žmonės, kurie nežiūrint į nieką, savo širdyse išsaugojo ramybę, taiką, vienybę, šviesą, meilę, Kūrėjo meilę, yra aukso verti.

Jų dėka laikosi pasaulis. Būtent jų vidinės išminties šviesa ir sąmoningumas yra atsvara išorinei tamsai, kuri užvaldė daugelio protus ir širdis.

Linkiu, kad kuo daugiau žmonių būtų skleidžiančių šviesą gretose. Kad vėl ir vėl rinktųsi meilę, šviesą, žmoniškumą, vienybę, kol tai netaps natūralia ir pastovia jų vidine būsena.

Tai visada galima padaryti, kokios bebūtų sunkios aplinkybės. Visada!

Pasaulis gali būti kitoks – aš net pridurčiau, kad turi, bet pradėkime nors nuo “gali“!

Tačiau viskas prasideda nuo kiekvieno iš mūsų. Nuo taikos mumyse. Nuo kiekvieno iš mūsų vidinio pasaulio.

Tegul tavo vidiniame pasaulyje visuomet bus meilė! 

Tuomet ji bus ir išoriniame pasaulyje.

Padėka autoriui! Pagal Edvard Taraščansky esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Taip, tas pats… Kaip nuojauta, kaip kūno pojūčiai – šypsena, lengvas veido raudonis ir didelė didelė viltis.

Dar nieko nenutiko: tu vis dar sveiksti, arba vis dar patiri sunkumus, arba vis dar negali apsispręsti, dar nesiryžti permainoms. Viskas dar po senovei. Išoriškai.

O tavyje… Tavo viduje jis jau įvyko. Terapinis lūžio momentas.

Atėjo ji – gaivinanti energija. Ji visada pirma ateina. Tikėjimo energija ir energija: “viskas bus gerai, ir labai greitai gerai“. Energija, kuri tave mato jau kitokią – sveiką, laimingą, ramią, pasitikinčią savimi, mylimą ir mylinčią, ryžtingai nusiteikusią.

Ji apkabina tave, ši energija. Bet štai kame reikalas: ji neateina iš niekur. Tu ją pakvietei. 

Galbūt, tai buvo konkretus klausimas: kas man padės šioje situacijoje?

Galbūt, tai buvo malda, pati nuoširdžiausia ir tyriausia tavo gyvenime?

Galbūt, stebuklingos nuojautos vedama, tu paėmei į rankas knygą, kuri gulėjo lentynoje daug metų nė karto neatverta. Skaitai godžiai žodžius su įkvėpimu, su gerumo nuojauta ir supranti: štai jis, atsakymas! Būtent tai, kas man dabar reikalinga! Ir šiurpuliukai per visą kūną nubėga… Atsigavai… Pamatai save, išėjusią iš sąstingio ir kankinančių lūkesčių.

O, galbūt, atėjo vidinis suvokimas: aš noriu taikos širdyje, nenoriu niekam nieko įrodinėti, noriu besąlygiškai ir geranoriškai bendrauti su aplinkiniais, nenoriu skleisti nuodų – pavydo, nuoskaudų, smerkimo, abejingumo, bet ir kitiems neleisiu nuodyti savęs. Noriu taikos sieloje! Jaustis apgaubta Visatos meile, tyra ir rūpestinga Kūrėjo meile.

Tu kažką padarei, kad susitiktum akis į akį su permainomis, tu tikrai kažką stebuklingo padarei. Ir ačiū Dievui!

Ir štai jis, tas momentas…

Taip, tas pats… Kaip nuojauta, kaip kūno pojūčiai – šypsena, o galbūt, ir pirmas skambus juokas po ilgo laiko, lengvas veido raudonis ir didelė-didelė viltis. Viskas su tavimi bus gerai, ir labai greitai… Apkabinu…

Linkiu jums laimės!

Padėka autorei! Pagal Nina Sumire tekstą, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Stebuklas ir yra tame, kad suprastume, jog kiekvienos dienos laimė – meilėje…

…Pabusti savo šiltuose namuose ir virti aromatingą kavą namiškiams; girdėti vaikų juoką; ieškoti naktį pamestos kojinaitės; girdėti kaimynų šuns lojimą; išgirsti gražios melodijos garsus; dėkoti gyvenimui už šį pasaulį; pirkti duoną, pasirenkant iš kelių rūšių, gaudyti liežuviu snaiges; kalbėtis su balandžiais ant mėgiamo tiltelio; eiti per sniegą šiltais batais, arba guminiais – per balas, žinant, kad neperšlaps, bet leis prisiminti save šešiametį; gėrėtis įsimylėjėliais, papuošusiais savimi pavasarinį miestą; pasigrožėti gėlėmis gėlių parduotuvių vitrinose ir saulės atšvaitais visur, kur tik jie atsispindi; rašyti eiles pakeliui.., ir kalbėti apie visa tai, nustojus slėptis nuo paties savęs…

Pagal Ija Latan esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Ruduo ateina nepastebimai, bet visada palieka savo ženklus. Tai gali būti žolėje nukritęs lapas, šalto vėjelio gūsis, paauksuotas žydras dangus. Pirmąją rudens dieną – savo gimimo dieną – jis dar žaidžia su mumis slėpynių.

O mes ieškosime jo ženklų, švęsime jo gimimo dieną. Bet ne triukšmingai, o tyliai ir truputį paslaptingai, lyg žvelgdami pro jo petį…

Autorius nežinomas

************

Rudenį vadina liūdesio sezonu. Aš nesutinku: tikras liūdesys ateina kartu su vasara, jei nėra su kuo dalintis saulės dosnumu.

Tegul šį rudenį bus truputį daugiau šilumos, supratimo – savęs ir mums brangių žmonių, truputį daugiau dėmesio ir tarpusavio palaikymo.

Ir jei širdyje yra šviesa – jokie debesys nebaisūs. Ir jei širdyje yra meilė, visada bus su kuo ja pasidalinti! O jei viduje tamsa, tuštuma ir vienatvė – tai nepriklauso nuo metų laikų.

Elčin Safarli

************

Visi rašo apie praėjusią vasarą…  O aš noriu palinkėti, kad vasara visada būtų su jumis puodelyje arbatos su pačių surinktomis žolelėmis, sudžiovintoje pievų gėlių puokštėje, rytinėje bandelėje su aviečių uogiene, mintyse-drugeliuose, kurios jau rikiuoja planus sekantiems metams…

Vasaros sieloje. Vasaros širdyje!

Autorius nežinomas

************

Parengė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

…Daugumos iš to, su kuo kasdien grumiasi vieni, kiti net nepastebi, nes jie turi artimųjų palaikymą. Jų pagalba – tarsi oras. Jis nematomas, bet, apgaubdamas, jis prisotina ir apsaugo.

Jei tave palaiko, tuomet visi šie nemalonumai: apkalbos, nuoskaudos, pretenzijos išsisklaido, kartais net nepasiekus tikslo. Jie kaip meteoritai, papuolę į atmosferą.

Žmogus su palaikymu kartais labiau nenugalimas, nei karys su šarvais. Nes jis ne vienas, už jo nematomas gynybos būrys.

Padėka autorei! Pagal Sigita Ulskaja esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Tu gyveni įprastą, kaip tau atrodo, gyvenimą. Gamini vakarienę, kuri planus savaitgaliui, džiaugiesi, kad atradai, pagaliau, balansą tarp darbo ir kažko asmeniško. Pamiršti jau, kad gali būti kitaip.

O paskui sutinki kažką iš jų – nesvarbu, ar triukšmingoje gatvėje, ar tiesiog prie savo namų slenksčio. Ir jauti, kaip pasaulis atgyja lotosu, mėlynąja paukšte, širdies švelnumu tavo krūtinėje.

Kokie jie gražūs: beprotiškas ironijos ir gerumo mišinys. Kaip jie atranda savyje jėgų eiti, net jei baisu, jei išmušti iš vėžių ir iš kojų. Neša savyje muziką, sapnus ir pasakas. Ir ne tik – neša! Atrodytų, kad jie iš to sudaryti, kaip kiti – iš kaulų ir odos.

Sugrąžina nukritusias žvaigždes ten, kur jos labiausiai reikalingos: į nusiminusių, bijančių tamsos širdis. Saugo gėles nuo skersvėjų, žodžiais sušildo tylėjimo šaltį, ir ne tiek laukia stebuklų, kiek patys mokosi sudalyvauti jų kūryboje.

Visiškai realūs… Tie, kas įjungia šviesą…

Padėka autorei! Tekstas iš projekto “Kit ne spi“, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Išmintingai kalbėti daug lengviau, nei gyventi tuo, ką kalbi. Todėl Rytuose yra posakis: “Koks tu iš tiesų esi šaukia garsiau už tai, ką tu kalbi“.

H. Inayat Khan

************

Tame mūsų laikų ir ironija, ir bėda – mus nuolat spraudžia į visokius šablonus, vietoje to, kad tiesiog būtume tuo, kas esame: žmonėmis… Juk sunku įsivaizduoti, kad, pavyzdžiui, drugelis studijuotų instrukciją “Kaip tapti drugeliu“, arba kad obelis krimstų mokslus “Kaip tapti obelimi“…

Autorius nežinomas

************

Kai stengiamės būti savimi, eiti savo keliu, mes sukeliame daugeliui žmonių priešiškumą. Tačiau jei stengiamės nusileisti kitų norams, mes sukeliame priešiškumą patiems sau.

K. Pinkola Estes

************

Taip ir turi būti: dangus su žvaigždėmis, Žemė su gėlėmis, ir žmonės – su meile…

Tanajama Čiugeju

************

Nori sužinoti, kuo tu gali tapti? Tu gali apkabinti tą, kas verkia. Prajuokinti tą, kas pyksta. Atsisėsti ant suolelio šalia to, kas iš beviltiškumo sėdi vienas. Tu gali kažkam tapti visu pasauliu.

Gabriel Garsia Markes

************

Daugelyje iš mūsų gyvena laimės fantomas. Tai keistas, niekuo nepagrįstas tikėjimas, kuris laikosi ant trijų banginių-žodžių: “Viskas bus gerai“…

Emilija Osten

************

Parengė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Ir kas žino, kodėl mes taip sunkiai atsisveikiname su vasara?

Paskutinė rudens diena skęsta šaltuose žiemos rūkuose. Atsisveikinimas su rudeniu tylus ir nepastebimas. Pilką liūdesį palaipsniui keičia griežtas baltumas ir siluetų ryškumas.

Paskutinė žiemos diena niekada nedovanoja vilčių ankstyvam pavasariui. Mes visada patys piešiame sau šią viltį.

Paskutinė pavasario diena – ne atsisveikinimas, tai nuojauta. Vasaros nuojauta. Ji gali būti įvairi. Kažkam – uodai ir musės, leipstantys nuo karščio miestai, kaitinanti saulė. Kažkam – besąlygiško džiaugsmo pojūtis, lengvas svaigulys nuo spalvų ryškumo, pojūčių ir jausmų. Paskutinė pavasario diena – tai nuojauta “Rytoj vasara!“  

Ir tik paskutinė vasaros diena sukelia nepaaiškinamą liūdesį. Ir mes bandome prailginti vasarą, išvažiuodami į šiltus kraštus. Mes prisimename, kokia trumpa (jau kelintą kartą!) buvo ši vasara. Ir vėl pradedame laukti kitos vasaros.

Gerai, kad ji kaskart sugrįžta…

Padėka autorei! Pagal O. Meškovskaja Piatakova esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Koks nuostabus paties savęs atvėrimas: suprasti, kad gerumas gyvena tavyje…

Tai reiškia, kad jokios gyvenimo negandos nepalaužė tavo vidinės esmės. Žmoniškumo. Neatėmė iš tavęs atjautos, empatijos ir jausmingumo.

Gali tik pasirodyti, kad mūsų laikais žmonėms reikalingi pinigai, ir nieko daugiau. Ir kad tik pinigai sprendžia visas problemas. Tačiau tai netiesa.   

Žmonėms, kaip ir visais laikais, reikalingas šiltas tarpusavio ryšys: meilė, draugystė, rūpestis, palaikymas… Pasitikėjimas ir ištikimybė… Įkvėpimas ir bendra kūryba… Vienijantys tikslai ir tikėjimas visų šviesia ateitimi…

Ir koks vis dėl to nuostabus tai jausmas – dalintis gerumu su kitais…

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Dienos ritasi į rugpjūtį, naktys – į žvaigždžių lietus…

Kvepia obuoliais. Sunkios šakos linksta į žemę. Gerieji žmonės jas rūpestingai paremia lazdomis, kad nesulūžtų nuo savo nuostabios naštos.

Greitai, greitai bus verdama saldi gintarinė obuolienė, išpilstoma į pilvotus stiklainius, kad speiguotais žiemos vakarais džiugintų mus kvapniu obuolinės vasaros aromatu.

Krenta obuoliai, krenta žvaigždės… Greitai rugpjūtis…

Padėka autorei! Pagal A. Koriagova esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !