Tikras Laiškas

Naujas amžius, naujos technologijos… Mes spėjame virtualiai įsimylėti-susituokti-susidraugauti-išsiskirti. Mes virtualiai sveikiname ir dovanojame dovanas virtualiai. Mes rašome elektroninius laiškus ir skaitome elektronines knygas…

Mus supa virtualūs žmonės ir daiktai, ir mūsų pašėlusiame gyvenimo tempe mums atrodo, kad to pilnai pakanka…

Kodėl gi tuomet taip plaka širdis, kai pašto dėžutėje tarp reklaminių lankstinukų mes staiga pamatome mums ranka rašytą Tikrą Laišką?

Ir taip norisi kuo greičiau jį perskaityti patogiai įsitaisius krėsle, ir, atsiribojus nuo viso to virtualaus balsų triukšmo, skaityti tylų artimos sielos šnabždesį…

Ar jūs dar prisimenate tą savo nustebimą-įkvėpimą-džiaugsmą? Ar norite tai padovanoti kažkam artimam? Tuomet imkite rašiklį, popieriaus lapą ir pradėkite rašyti Tikrą Laišką…

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Tai svarbiausia

Susitaikykite su artimaisiais, jei jūs dėl kažko nelabai reikšmingo susipykote. Jums tai atrodė svarbu, – bet dabar jau tai ne taip, ne ypatingai svarbu.

Apkabinkite savo vaikus. Pasakykite jiems, kaip jūs juos mylite.

Ir visus savo artimuosius apkabinkite. Net katiną ir šuniuką. Ir paskambinkite tiems, kuriuos norite apkabinti. Apkabinkite žodžiais…

Ir labai nepykite ant tėvų dėl jų senatvinio bambėjimo. Svarbiausia, kad jie tiesiog yra.

Maniškių jau nėra. Bet jūs ir išėjusius mintimis apkabinkite. Ir jiems taip pat pasakykite, kad mylite juos.

Tai svarbiausia, ką reikia padaryti. Ir sieloje bus lengviau. Ne lengva, bet lengviau.

Tai padeda geriau, nei kvėpavimo pratimai ir meditacijos.

Svarbiausia – kvėpavimas tų, ką mes mylime. Štai šis kvėpavimas – pats svarbiausias…

Padėka autorei! Pagal A. Kirjanova esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Lyg Didžioji Verpėja…

Šis pasaulis išsilaikys dėka to, kas paprasta ir suprantama. Kaip blyneliai rytais arba putlūs pyragai vakarais, kai už lango viską apgaubia tamsa.

Kai gali parinkti įvairiaspalvius siūlus ir megzti šaliką. Arba nupinti savo vaizduotėje sukurtą angeliuką, kuris tave saugos.

Kai galima skaityti pasakas iš vaikystės, gurkšnojant kakavą iš puodelio ir svajoti apie būsimą vasarą.

Kai žiema – tai tiesiog laikotarpis, kuomet gali klausytis savo vidinės tylos, o ne bausmė iš aukščiau. Ir aš dabar turiu omenyje ne žiemą gamtoje.

Kai galima be jokio tikslo vaikštinėti po mišką, stebėti ežerą ir išgirsti, kad kažkas iš vandens gyventojų pliūkštelėjo į gilumą ir skaičiuoti sklindančius ratilus paviršiuje.

Kai puodelis kavos ar arbatos upės krantinėje primena pagarbos ir dėkingumo ritualą šiam pasauliui už tuos, kas visiems laikams persipynė savo gyvenimu tavo širdyje.

Kai galiausiai tu priimi savo lemtį kaip Didžiąją Verpėją, kuri turi tau ypatingą dovaną ir nurodo kelią į ją. Ir kartais ji atrodo visai ne taip, kaip tu įsivaizduoji. Ir tame taip pat yra dalis dovanos.

Nepamiršk jos priimti. Kitaip vardan ko visa tai, tiesa?

Padėka autorei! Pagal I. Šamajka esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Gyventi paprastą gyvenimą…

Pastebėjau, kad pavargau nuo “profesionalių“ nušvitusiųjų tekstų, kurie “žino kaip“…, nuo marketologų arba “tiesos“ skelbėjų.

Dauguma tų tekstų negyvi, juose nėra gyvybės. Bet juose juntama tam tikra užduotis. Jie kaip užprogramuoti – daro savo darbą, nenukrypdami į šonus, nematydami ir nepastebėdami “kitų“. Šabloniniai, “gražiai ir teisingai“ surašyti žodžiai, nuo kurių pasidaro kažkaip nejauku ir nyku.

Norisi nuo to atsiriboti ir gyventi paprastą gyvenimą, kupiną tokių daug kam neįdomių buitinių rūpesčių… Išsiregistruoju, mažinu kontaktus, kurie transliuoja susireikšminimą, rečiau apsilankau socialiniuose tinkluose.

Jaučiu poreikį atverti visus langus ir duris, įsileisti gaivaus oro į savo erdvę. Ir apriboti triukšmą…

Norisi atgauti pagaliau Dėmesį, kurį kažkada taip lengvabūdiškai visur išbarsčiau ir išdalinau. 

Prisipildau Gyvenimu… Tuo, kuris Yra dabar… Jaučiu… stebiu…

Vakar, sėdėdama skvere, pamačiau merginą, kuri mezgė gražų šaliką… Rudenėja… Pastebėjau, kad šypsausi, stebėdama jos rankas, rūpestingai besidarbuojančias virbalais. Tame tiek Meilės…

Kažkodėl dabar norisi skaityti popierines knygas, gerti imbiero arbatą po jaukiu abažūru ir niekur neskubėti…

Šviesios dienos!

Padėka autorei! Pagal Natalja Forniak tekstą, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Miniatiūros

Tau padovanota didelė dovana gyventi. Tu turi galimybę patirti ir jausti. Tau dovanota galimybė girdėti muziką ir matyti mylimo žmogaus šypseną. Tu turi viską, kad galėtum mylėti ir dovanoti meilę. Tavyje tiek tyro džiaugsmo…

Tu turi saulę ir milijonus žvaigždžių. Tu esi gyvenimas ir tu gali dovanoti gyvenimą. Kaip nuostabu, kad tu esi…

R. Markes

************

Laisvės išmoko laisve. Atsakomybės išmoko atsakomybe. Gėrio ir sąžinės – gėriu ir sąžine. Meilės – meile. O laimės – laime…

Autorius nežinomas

************

Nors gyvenimas kartais nenuspėjamas ir sunkus, tačiau jame visada galime atrasti erdvės vilčiai geresniems laikams, tikėjimui stebuklingomis permainomis… Tyrai meilei… paprastai žmogiškai laimei…

Lora Bekitt

************

Mylėti – reiškia niekada neskaudinti. Mylėti – reiškia saugoti kito žmogaus širdį ne tik nuo išorinio pasaulio, bet ir nuo savo negatyvios būsenos – savo pykčio, prastos nuotaikos, irzlumo… 

Mylėti – reiškia saugoti ir branginti…

Autorius nežinomas

************

Meilėje viskas klesti. Žmonės taip pat.

Edvard Taraščansky

************

Norisi pripildyti kiekvieną savo dieną tyliu tyrumu ir džiaugsmu. Su niekuo nesiginčyti ir nieko neįrodinėti. Niekur neskubėti ir visur suspėti. Nesiliauti mylėti, svajoti ir šypsotis. Norisi tiesiog… gyventi!

Autorius nežinomas

************

Patys nuostabiausi dalykai vyksta mūsų gyvenime, kai mes žvelgiame į pasaulį su meile.

Kai jaučiame širdyje švelnią šilumą. Šildomės joje, tarsi pačioje šilčiausioje ir jaukiausioje jūroje… O paskui skleidžiame švelnumo spindulius į išorę… Pildykime savo gyvenimą meile, švelnumu, tyrumu…

Alisa Del

************

Žmogui labai reikia, kad jį kažkas mylėtų… Kad prieš miegą apie jį pagalvotų. Ir pasakytų jam: “Viskas bus gerai, mes drauge viską įveiksime“. Kas pasirūpintų juo ir pasakytų: “Renkis šilčiau“. Ir kažkas, apie ką taip pat norėtųsi galvoti ir juo pasirūpinti. Kas supranta ir be žodžių. Ir visada laukia.

Autorius nežinomas

************

Jei kažkam šiandien niekas nepasakė gerų žodžių, leiskite man pasakyti… Jūs labai mylimi ir labai reikalingi žmonės šiame pasaulyje – kažkam ir kažkieno… Niekada nepamirškite šito. Niekada…

Autorius nežinomas

************

Parengė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Ruduo įsigalėjo…

Atėjo stebuklingas metas. Tai laikas, kai ypač juntamas rudens alsavimas. Todėl nenuostabu, kad pats ryškiausias ir spalvingiausias ruduo yra ne lapkričio, bet spalio mėnesį.

Miškas spindi visomis rudens spalvomis, sode dar kvepia vėlyvais obuoliais, baigia žydėti paskutinės gėlės, sirpsta ryškiai oranžinės dėžutės – dumplūnės. Po kojomis guli gamtos rūpestingai nuaustas auksinių ir raudonų lapų kilimas. Dangus jau visai rudeniškas.

Kiekvieną dieną vis šalčiau, rytais galime pamatyti net naktinių šalnų nėrinius, papuošusius pievas ir medžių lapus. Saulė jau ne taip šildo, bet dieną dar galime pagauti trumpas praėjusios vasaros šilumos akimirkas. Iš visų pusių girdimi atsisveikinančių su mumis iki pavasario paukščių balsai.

Ruduo visur pilnai įsigalėjo…

Padėka autorei! Pagal Viktorija Dorn esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Trumpai, keliais žodžiais…

* Dvasingumas – tai tiesiog  žmoniškumas, paprastas žmoniškumas…

* Nesudaryti sąlygų blogiui – vienintelis būdas jį pašalinti. Kito būdo tiesiog nėra.

* Mes keičiame negatyvias situacijas ne kritikuodami ar smerkdami jas, bet kurdami geresnes ir palankesnes sąlygas gyvenimui.

* Padorumas – ne didvyriškumas, padorumas – tai nedalyvavimas niekšybėse.

* Kontrolė ilgainiui virsta dominavimu, ir tai visada sukelia priešiškumą.

* Nereikia nieko įrodinėti: grožį – matome, išmintį – girdime, o gerumą – jaučiame.

* Tiesa – ne tai, ką galima įrodyti, bet tai, ko negalima paneigti.

* Gimines pažinsime turto dalybose, draugus – bėdoje, sutuoktinį – ligoje, o vaikus – senatvėje.

* Jei sunku psichologiškai – reikia padirbėti fiziškai: fizinis aktyvumas išblaško niūrias mintis ir praskaidrina sąmonę.

* Kartais vienatvės pojūtis – ne žmonių nebuvimas šalia, o žmonės ar situacijos, kurie suteikia skausmą.

* Bet koks skausmas gerumu gydomas.

* Kitų žmonių gyvenime taip lengva būti patarėju ir filosofu…

* Gamtoje niekas nežydi ištisus metus, todėl nereikalaukite to ir iš savęs.., leiskite sau pailsėti.

* Pažvelk į saulėtekį – ir pamatysi ramybės grožį. Pažvelk į saulėlydį – ir pamatysi grožio ramybę…

* Kartais stebuklai – tai tiesiog geri ir geraširdiški žmonės…

* Tai, ką mes darome iš visos širdies, visada atneša geriausius rezultatus.

* Žmonės-empatai – lyg tiltai tarp žmonių širdžių…

* Sakoma, kad geras žmogus – ne profesija… Tačiau tai daugiau ir vertingiau, nei profesija – tai prigimtinis talentas, tai Kūrėjo dovana.

* Mūsų svajonės pildosi tam tikru metu, ir tai vadinama “viskam savo laikas“…

* Saugokime savo gerą nuotaiką, o ji saugos mūsų sveikatą…

* Jei jūs džiaugiatės bet kokiu oru.., reiškia, jūsų gyvenime viskas gerai.

* Apsiniaukusios dienos visada kompensuojamos namų jaukumu.

* Ruduo – toks gražus ir spalvingas… Visi metų laikai savotiškai gražūs, ir visų jų mes spėjame per metus pasiilgti.

* Laimė – tai, prie ko nėra ką pridurti…

Parengė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Kai ateina ruduo

Rudens jaukumas – tyras, švelnus ir pats šilčiausias.

Kai ateina ruduo, tave kažkas tarsi užkloja languotu pūkiniu pledu, uždega tavo namuose pasakiško jaukumo ugneles, padovanoja lietaus kvapą tavo plaukams po eilinio pasivaikščiojimo, sukuria įkvepiančias melodijas iš vėjo, šakų barbenimo per stiklą ir iš išskrendančių paukščių atsisveikinimo dainų.

Namuose įsivyrauja ypatinga atmosfera, viskas aplinkui tarsi pasidaro artimiau, brangiau ir kažkaip pasakiška.

Padėka autorei! Pagal Viktorija Dorn esė, vertė ruvi.lt

Jaukaus ir šilto artėjančio savaitgalio mums visiems 🙂 !

Svarbiausia – šviesk…

Šviesk.

Savo unikalia vidine šviesa. Savo sielos šviesa. 

Kaip gali. Kuo gali. Bet svarbiausia – šviesk.

Juk kiekviename yra savo šviesa. Daugiau jos ar mažiau – nesvarbu. Bet visi ją turi – ta šviesa kiekvieną apdovanojo Kūrėjas, dosniai pasidalinęs Savąja.

Todėl šviesk. Savo unikalia šviesa. Net jei nušviesti kol kas gali nedaug ir netoli.

Bet tu vis vien šviesk. 

Nes, galbūt, būtent tavo unikali šviesa reikalinga kažkam, kad praeitų pro savo tamsą, kad pasiektų savo šviesą. Pasiektų, uždegtų, kad taip pat galėtų šviesti kitiems.

Šviesk ir apie nieką negalvok. Nesižvalgyk aplinkui, lygindamas savo šviesą su kitų šviesa. Abejodamas, reikalinga ji ar ne (taip, reikalinga, labai reikalinga!)

Tu tiesiog šviesk.

Ryškiai. Tyrai. Iš pačios širdies. Iš pačių savo sielos gelmių. Kaip sugebi. Kaip buvo tau skirta.

Šviesk savo unikalia šviesa. Juk ne veltui Kūrėjas ja apdovanojo tave. O ir tu čia esi visai ne atsitiktinai.

Todėl šviesk. Unikaliai, savitai.

Padėka autoriui! Pagal Edvard Taraščansky esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Miniatiūros

Gyvenimas atveda jums tuos žmones, kurie reikalingi jums, arba tuos, kuriems jūs reikalingi. Ir kokie keisti arba net neįtikėtini bebūtų gyvenimo posūkiai, žinokite – tai būtent tie žmonės, kurie jums dabar reikalingi.

Ir – arba jūs padedate jiems… arba jie padeda jums…

Autorius nežinomas

************

Ateitis – ne tai, kur mes einame, bet tai, ką mes kuriame. Nereikia ieškoti kelių, juos reikia nutiesti.

Pats kūrybinis procesas keičia ir patį kūrėją, ir jo gyvenimą.

Dž. Šaar

************

Viskas, ko mes neįsisąmoniname, nukeliauja į pasąmonę, ir jau iš ten vadovauja mūsų mintims, jausmams, emocijoms ir reakcijoms.

Tai lyg šiukšlės, kurias mes slepiame tamsiuose kambario kampuose.

A. Dotty

************

Paleiskite viską, ko negalite pakeisti. Tiesiog paleiskite. Ir tuomet į jūsų gyvenimą ateis viskas, kas atitinka jūsų tikrąją prigimtį – lengvai ir natūraliai.

Sulaiko – ego, paleidžia – siela.

Eva Štern

************

Kiekvienas svajoja apie kažką savo: Sutikti savo meilę… Sukurti šeimą… Turėti savo namus… Išvykti prie jūros… Išpildyti vaiko svajonę… Kurti… Pasodinti sodą… Draugauti… Išmokti groti gitara… Turėti naminį gyvūną…  ir t.t.., ir t.t…

Kokios skirtingos mūsų svajonės, ir kaip jos keičiasi!.. O iš tiesų – juk mes tiesiog norime būti laimingi!

Autorius nežinomas

************

Labai svarbu matyti – kai žiūri, girdėti – kai klausai, atsiliepti – kai jauti…

…Gaudyti laimingus momentus…ir nors jie gali tęstis vos akimirką, tačiau neįtikėtinu būdu sugeba iki kraštų užpildyti širdį tyru džiaugsmu, o vėliau prisiminimuose užplūsti šviesa ir švelnumu…

…Kaip svarbu mylėti ir branginti gyvenimą… savo ir kitų… perpinant juos meile, ištikimybe, gerumu, svajonėmis… saulės spindulių auksu ir mėnulio sidabro siūlais, vandens perlamutru ir sniego žėručiais, jūros mėlynumu ir tūkstančiais atspalvių žemės žalumos… ir visais mums pasiekiamais šviesos ir spalvų atspalviais – nupinti nuostabų visų mūsų likimų gobeleną…

Ija Latan

************

Parengė ruvi.lt

Šilto ir jaukaus artėjančio savaitgalio mums visiems 🙂 !