Autorius: Ruvi
Mes tai jau žinome…
Kartais išminčiaus žodžiai sukelia jumyse tokį atgarsį, kad jūs pagalvojate: “Bet visa tai aš jau žinau.. aš tai žinojau… aš tai jau kažkur girdėjau… ir kaip aš galėjau tai pamiršti?..“
Jūs tai pamiršote todėl, kad ilgai klaidžiojote aplinkiniais keliais, ir tų kelių dulkės palaipsniui uždengė nuo jūsų tas tiesas. Bet jos visada jumyse, jos gali būti paslėptos, užmigusios, ir reikia, kad kažkas jas pažadintų.
Ir tas kažkas beldžiasi į jūsų duris, siunčia jums keletą šviesos spindulių – ir jūsų giliai užslėpti prisiminimai išplaukia į paviršių. Vieniems šis pabudimas įvyksta labai greitai, kitiems – tenka palaukti ilgiau.
Todėl jei mes klausomės išminčių žodžių, tai tik tam, kad vėl atrastume tai, ką mes jau žinome. Taip, išminčiai kalba mums tik tai, ką mes jau žinome, tačiau tos žinios dar snaudžia mūsų pasąmonėje.
Pats Kūrėjas iš pat pradžių suteikė mums tas prigimtines tiesas, o išminčių žodžiai tik pažadina mumyse jų aidą.
Mintys iš O. M Aivanchovo knygų, parengė ruvi.lt
Meilės ir harmonijos mums visiems 🙂 !
Kad tu tiesiog būtum…
Kuomet tau sako: “ačiū, kad tu esi“ – tai iš tiesų be galo vertinga. Išgirsti tokius žodžius iš draugo arba mylimo žmogaus – tikra laimė.
Tu iš karto pajunti, kad gyveni ne veltui, kad tavo egzistavimas kažkam labai svarbus, toks svarbus, kad jis pasiryžęs pateisinti net tavo ydas.
Žinojimas, kad pasaulyje yra kažkas, kas tiesiog džiaugiasi dėl to, kad tu šalia, kas priima tave tokį, koks esi, ir tavo buvimas jo gyvenime suteikia jam daug laimės – paskatina tave tapti geresniu, kad pateisintum jo pasitikėjimą, nenuviltum, neišduotum jo tikėjimo tavimi.
Toks beveik absoliutus tavęs priėmimas suteikia tau daug jėgų, kad galėtum kažko pasiekti, įgyvendinti daugiau, net jei nieko ypatingo iš tavęs ir nelaukia.
Žinojimas, kad yra šiame pasaulyje kažkas, kam iš tavęs viso labo tereikia, kad tu tiesiog būtum, kvėpuotum su juo vienu oru, suteikia tau sparnus, su kuriais norisi aplėkti visą pasaulį, sukaupti savyje visą grožį, koks tik yra šiame pasaulyje, ir padovanoti tai su dėkingumu tam nuostabiam žmogui!
Padėka autorei! Pagal A. Ermolajevos esė, vertė ruvi.lt
Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !
Jaukios šilumos metas…
O man patinka rudens pradžia. Tai jau ne vasara, bet ir ne gilus ruduo. Tai kažkoks penktasis metų laikas. Šilumos, grožio ir ypatingo jaukumo metas.
Laikas, kai gamta atsipalaidavo po vasaros, dosniai apdovanojusi mus savo gėrybėmis, tačiau ji dar visai nesiruošia žiemai. Skraidančių voratinklių ir šokančių po kojomis lapų metas.
Tai laikas, kai saulutė vis dar šildo. Tai prinokusių vaisių ir šermukšnių karolių metas. Tai karštos kakavos ir obuolių pyragų matas. Spalvotų lietsargių ir gražių guminių aulinukų metas.
Tai laikas, kai žvaigždės danguje šviečia dar ryškiau, ir galima aiškiai pamatyti Mažojo ir Didžiojo Grįžulo Ratų žvaigždynus.
Ir, pažvelk – štai krenta žvaigždė, todėl skubu įvardinti savo svarbiausią norą: “Tegul šis ruduo bus visiems labai laimingas!“
Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt
Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !
Mūsų krantas, mūsų prieglobstis…
Kiekvienam laivui reikalingas uostas. Kiekvienam žmogui reikalingi namai.
Kokiais pašėlusiais avantiūristais mes bebūtume, kaip beieškotume nuotykių, į kuriuos mus kviečia kelias, mums visiems svarbu žinoti, kad yra tokia vieta, kur mus myli ir mūsų laukia, visada priima, nesmerkia, kur tiesiog džiaugiasi mus matydami.
Mūsų broliai ir seserys, tėvai ir vaikai – mūsų prieglobstis, mūsų uostas audringame gyvenimo aistrų ir peripetijų vandenyne. Gyvenimas kartais mums nepalankus, žeidžia, moko, veda per kančias į žvaigždes. Mūsų kelias ne visada nusėtas rožių žiedlapiais, dažniau mes žengiame per aštrias šukes.
Sustojimas reikalingas kiekvienam keliautojui, kad sukauptų jėgas, atsimintų, kas jis ir ko iš tikrųjų nori šioje Žemėje. Net aukščiausiai skraidantis paukštis turi lizdą. Mūsų artimi, mylimi žmonės – mūsų krantas, tyros šviesos spindulėlis, padedantis nušviesti kelią mūsų maištaujančiai širdžiai.
Kiekvienam laivui reikalingas uostas. Kiekvienam žmogui – namai.
Padėka autorei! Pagal A. Ermolajevos esė, vertė ruvi.lt
Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !
Vardan santarvės
Su patirtimi ateina labai svarbus gebėjimas – neišlieti ant žmogaus savo nepasitenkinimo. Anksčiau knietėjo kiekvieną smulkmeną paversti pretenzija. Ir vardan savo teisumo, ir vardan atsako į tokias pat pretenzijas, ir tai virsdavo užburtu ratu, kuris vadinosi “aš kažkuo nepatenkintas, todėl pasisakysiu, ir priminsiu dar dešimtį kitų smulkmenų, kurios jau nesvarbios, bet puikiai tinka kaip papildomas argumentas, ir tegul dabar žmogus jaučiasi dar kaltesnis“.
O dabar to visai nesinori. Saugai taikų momentą, net jei nori kažką pasakyti stipriai ir kandžiai. Supranti, kad nieko, išskyrus karčias emocines nuosėdas, tai neduos, kad apmaudu nuostabias akimirkas eikvoti kvailystėms, kurios iš tiesų ne tokios ir svarbios, juk vietoje to galima nusišypsoti vienas kitam.
Brangini kitą žmogų. Tu išsirinkai jį, jis išsirinko tave, ir tai svarbiausia. Galima taikytis su daugybe mažų smulkmenų, kuomet tai, kas svarbiausia, jau yra. Vardan rankų, kurios apkabina, vardan peties, kuris šalia, vardan akių, kurios priverčia šypsotis.
Išmintis kurti lengvą ir ramų bendrą gyvenimą dažniausiai ateina po metų metais patirtų klaidų. Nors, kartais daug priklauso ir nuo žmogaus, kurį tu gerbi ir brangini, atsakydamas į jo rūpestį, arba tiesiog rungtyniauji dėl viršenybės, ir todėl, tiesą sakant, nesijauti su juo laimingas.
Ir ne visai aišku, kas iš tiesų nulemia – patirtis ar “tavo“ žmogus šalia.
Bet esmė akivaizdi: daug šilčiau, kai mažiau dygių žodžių ir daugiau švelnių apkabinimų. Absoliučiai bet kokioje situacijoje.
Padėka autorei! Pagal Tatjanos Marač tekstą, vertė ruvi.lt
Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !
Įvairiaspalvių norų metas
“Rugsėjis, – sakė mažasis Angelas, – tai spalvotų norų laikas. Pažvelk, kiekvieną dieną viskas aplinkui vis ryškėja ir ryškėja. Sodrią vasaros žalumą keičia spalvų fejerverkas: ryškiai-geltona, sodriai-oranžinė, bordinė, raudona, gelsvai-žalia, melsvi laukinės vynuogės atspalviai… Kaip nepasimesti šioje neįtikėtinoje spalvų feerijoje?..
O jeigu apniukusiame rugsėjo danguje tu pamatysi paskutinę šių metų vaivorykštę, tuomet galėsi sugalvoti ne vieną, ne tris, o net septynis norus – po vieną tavo pamatytos vaivorykštės spalvos juostai. Paskutinė vaivorykštė – visai perregima, vos pastebima… Tai ne didžiulė vasaros laumės juosta, tai – mažas permatomas dangaus lopinėlis, toks mažas, kad jei panorėtum, galėtum lengvai paimti jį į rankas… Tokį šiltą… Šviečiantį jaukia šviesa.. Raudona… Oranžine… Geltona… Žalia… Žydra… Mėlyna… Violetine…
Pagalvok, kokie tavo norai patys ryškiausi, svarbiausi, fantastiškiausi?..
Sugalvok, sugalvok savo įvairiaspalvius norus… Jie būtinai išsipildys…“
Padėka autorei! Pagal O. Meškovskaja Piatakova pasaką, vertė ruvi.lt
Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !
Viskas gali greitai pasikeisti į gerąją pusę
Šiandien tokia diena, kai aš supratau tą ypatingą permainų paslaptį, kurios įvyksta netikėto “staiga“ stiliuje.
Rytas prasidėjo lengvu šaltuku ir lietumi, ir aš iš įpratimo pagalvojau: na vaa, reiškia… Lietinga, reiškia planai dienai keičiasi, apsirengti reikia atitinkamai, ir apskritai, bus taip ir taip, o nebus to ir to…
Praėjo vos pora valandų. Nušvito saulė, tarsi ir nebuvo šaltuko ir lietaus. Tarsi ir nebuvo tų mano lietingų minčių, lyg būčiau atsidūrusi visai-visai kitoje, visiškai paralelinėje realybėje, kitoje tikrovėje.
Ir užplūdo prisiminimai… Buvo, taip, buvo, nutikdavo sudėtingos situacijos, net sunkios. Ir taip pat kažkas įprastai-niūraus skambėjo viduje: na vaa, štai ir nutiko, reiškia, taip bus visada, o kitaip niekada…
Bet pakakdavo vos kelių sekundžių pasitikėjimo gyvenimu, Kūrėju, vos kelių sekundžių pabūti, taip, galbūt, silpnu, bet labai Visatos mylimu vaiku…
Paleisti tai, kas vyksta iš visos širdies ir pasakyti: taip, įvyko, bet aš tikiu, kad viskas bus gerai. Tiesiog štai taip savyje, viduje hipotetiškai pareikšti be kažkokios logikos ir įrodymų, iš anksto: tikiu – viskas bus gerai.
Todėl ir sakoma: patikėsi – pamatysi.
Ir jau per sekančias kelias sekundes sunkus negandų laikas, galbūt, ir su girgždesiu, bet pasisuka į kitą pusę. Aš patenku į kitą, visiškai paralelinę realybę, kur viskas pasisuka į gerąją pusę tiesiog mano akyse: klausimai sprendžiami, ką toliau daryti – suprantu, žmonės nuoširdžiai palaiko, aš ne viena…
Ir lyg nebūta šalčio širdyje. Ir lietaus akyse. Koks vis dėl to šviesus tas pasitikėjimo pojūtis…
Todėl taip, viskas keičiasi į gerąją pusę. Ne visada taip, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Patikėsim – pamatysim…
Linkiu jums laimės!
Padėka autorei! Pagal Ninos Sumire esė, vertė ruvi.lt
Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !
Vidinis virsmas
Kuo tyresnis (jautresnis) tampi – tuo daugiau jauti…
Kuo daugiau jauti – tuo daugiau žinai be žinių, kurios ateina iš išorės…
Kuo daugiau žinai – tuo aiškiau matai savo Kelią…
Kuo aiškiau jį matai – tuo tvirtesnis tavo žingsnis…
Kuo tvirtesnis žingsnis – tuo mažiau baimės keliauti arba baimės suklysti…
Kuo mažiau baimės – tuo daugiau Laisvės (ir nuo aplinkinių nuomonės taip pat)…
Kuo daugiau Laisvės – tuo daugiau lengvumo…
Kuo daugiau lengvumo – tuo daugiau Erdvės atsakymų į tavo lengvumą…
Kuo daugiau lengvumo – tuo daugiau Džiaugsmo…
Tuo daugiau Stebuklų…
Tuo daugiau Meilės… kaip atsako į Tavo Meilę…
Padėka autorei! Pagal Nataljos Forniak esė, vertė ruvi.lt
Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !
ruvi 