Apgaubti švelnumu pasaulį…

Svarbiausia – neprarasti minkštasparnio švelnumo savo širdyje…

Nesurambėti po nuoskaudų, šurmulio ir begalinių rūpesčių našta…

Ir toliau pinti savo šiltas nėriniuotas dienas, kupinas tylios ramybės, tyro džiaugsmo ir meilės.

Vakarais pasinerti į jaukų knygų šlamančių puslapių pasaulį.

Kepti uogų pyragus.

Apkabinti mylimus žmones.

Gyventi su tyra, atvira širdimi, neaptveriant jos nei dygliais, nei sienomis…

Gyventi švelniai, apgaubiant tuo gaivinančiu švelnumu pasaulį, tarsi šiltu pūkiniu debesėliu…

Padėka autorei! Pagal Alisos Del esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Mintys, pamąstymai, citatos

* Ribotos žinios riboja pasaulėžiūrą, nustatydamos griežtas ribas – taip gimsta dogmos.

* Jei nėra visuotinės gerovės, asmeninė gerovė labai trapi.

* Tas, kas suteikia skausmo kitiems, negali būti laimingas.

* Melas iškreipia tikrovę.

* Permainų esmė – sutelkti jėgas naujo pasaulio kūrybai, o ne kovai su senu ir atgyvenusiu.

* Permainos prasideda tuomet, kai žmonės aiškiai suvokia, kad negalima gyventi taip, kaip gyveno iki šiol.

* Kai pasiekiama susiskaldymo ir susipriešinimo riba, prasideda vienybės paieškos – taip užgimsta naujas pasaulis.

* Visas vandenyno vanduo negali paskandinti laivo, kol neatsiduria jo viduje. Lygiai taip pat ir visas pasaulio negatyvumas negali palaužti žmogaus, jei jis jo neįsileidžia.

* Dabar mus išgelbės tik širdis, nes protas mus nuvedė į aklavietę.

* Pati ilgiausia minutė – tai prisiminimų minutė, juk joje išsitenka ilgiausi metai…

* Kartais sunku rasti laiko neskubėti.

* Gerai mes jaučiamės ne ten, kur pozityvo jūra, bet ten, kur nėra negatyvo.

* Per žodžius, per savo minčių išraišką žmogus apsivalo nuo vidinės įtampos ir prieštaravimų. Todėl kartais būtina išsikalbėti, jei nėra galimybės – užrašykime savo mintis…

* Sunku paaiškinti, kas yra laimė – tai lyg bandytume prisegti popieriaus lape saulės zuikutį…

* Gyvenime kuo paprasčiau – tuo teisingiau.

* Sodinti sodą – reiškia tikėti ateitimi.

* Namai – tai mielos smulkmenos: kepamo pyrago kvapas, pokalbiai prie bendro stalo, vaikų žaidimai… Tai tiesiog savo jaukaus mažo pasaulio pojūtis.

* Kažkas stebuklingo vyksta, kai bendrauja vaikai ir senoliai – tarsi ateitis ir praeitis susilieja dabartyje…

* Mes jaučiamės laimingi su tais žmonėmis, su kuriais galime būti savimi.

* Kai meilės šaltinis tavyje – anksčiau ar vėliau pamatysi jos atspindį mylinčiose akyse.

* Stiprinkime savo imunitetą širdies šiluma ir gerumu…

Parengė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Būkime atidūs…

Būkime geresni, jautresni, nuoširdesni. Tai ne silpnybė ir ne yda. Tai – jėga, kuriai nėra lygių.

Sakykime svarbius žodžius savo artimiesiems laiku, juk tokie žodžiai vertingiausi būtent tuomet, kai jų laukia.

Viskam, kas taip svarbu širdžiai, yra savo laikas.

Savo laikas viskam: žodžiui – savo, poelgiui – savo.

Sakykime svarbius žodžius taip pat ir kitiems žmonėms. Galbūt, per jus į juos kreipiasi jų angelas-sargas.

Visi mes keliautojai šiame gyvenime, dalinai arba tampriai perpinti vieni su kitais, ir, nepaisant nuomonės apie tai, kad žmogus visada buvo, yra ir išlieka vienas, aš pasakysiu: jūs niekada nebuvote vieni, net jei esate tuo tvirtai įsitikinę.

Kiekvienas prisilietimas prie jūsų sielos, kaip ir jūsų prie kitos, palieka pėdsaką likimų knygoje ir keičia įvykių eigą.

Būkime atidūs, lieskimės rūpestingai…

Padėka autorei! Pagal Anželikos Hofman esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Pasaulis, laimei, didesnis…

Žmonės nesikeičia. Tai tiesa.

Bet žmonės sugrįžta į save tikrąjį…

Būtent todėl, kad niekas negimė įkyruoliu, bambekliu, gobšuoliu, pagyrūnu, pikčiurna, niekšu… tęskite šį sąrašą patys.

Mums kažkodėl įprasta smerkti vienas kitą, kad nors tokiame susipriešinime pasijustume truputį geriau, apsigautume su įsitikinimu, tarsi pasaulis iš tiesų yra dalinamas į gerus ir blogus. Ir blogi – visada kiti.

Bet būtent tai ir tampa to negatyvaus mąstymo dalimi, kuris galiausiai nieko negali sukurti. Bet gali visur ir visada susirasti priešų, nekęsti ir kenkti.

O pasaulis, laimei, didesnis už neapykantą.

Ir vieną dieną ji visada pati save sunaikina. Visada.

Štai kodėl būti geresniais vieni kitiems – ne naivus ir pabodęs palinkėjimas, o beveik vienintelis būdas iš tiesų branginti gyvenimą…

Padėka autorei! Pagal Lilios Grad esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Toks talentas…

Žinai, kas man tavyje patinka? Tu matai paprastus dalykus nepaprastai. Aš prisimerkus žiūriu į tave, lyg būčiau supratusi tavo paslaptį… Bet ji išsprūsta paskutinę akimirką.

Tau neliūdna su savimi. Niekada. Ką tu bedarytum… Viskas tampa stebuklu tavo rankose… Viskas nušvinta tavo žvilgsnio šviesoje. Ir atsispindi kibirkštėlėmis akyse. Įsiskverbia į sielą. Kaip daug žmonių su prigesusiais žvilgsniais… Tavo kibirkštėlės reikalingos. Labai reikalingos… 

Tavo kasdienybė – kaip visų. Bet – visiems. Ne tik sau. Tu įteiki kasdienybę su gražiu kaspinu. Tarsi pabarstai šokoladu. Tarsi uždegi šventinę žvakutę. Ir todėl kiekviena diena – kaip šventė. Na, argi tai ne stebuklas?

Pasislink arčiau. Pasakyk man savo paslaptį. Gūžteli pečiais? Ko gero, tu turi talentą. Talentą stebuklingai gyventi…

Būna ir taip. Ir tai – retas talentas.

Padėka autorei! Pagal R. Morskaja esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Tiesiog dabar…

Keista užduotis.

Kai senas pasaulis griūva, nebandyti jo sulaikyti arba išgelbėti. O pradėti statyti. Kurti naują. Projektuoti. Pamatyti tai, kas nauja.

Pasakyti “taip“ sau naujam. Pasakyti “taip“ naujoms užduotims. Pasakyti “taip“ naujam pasauliui.

Išmokti sąveikauti su tomis naujovėmis. Įleisti naujas energijas per save. Valdyti jas. Kurti. Išreikšti naują tikrovę per save.

Tai gali būti keista, neįprasta, nesuprantama. Tarsi atrastum savyje naujus jausmų ir pojūčių organus.

Pradedi matyti tai, ko anksčiau nematei ir sąveikauji su tuo.

Šiame kelyje reikalingas didelis tikėjimas savimi ir pasitikėjimas savo keliu. Pasitikėjimas kažkam galingesniam, tam, kas veda.

Atidaryti naujas duris. Išreikšti naujas galimybes. Atverti naują tikrovę sau ir kitiems.

Naujas pasaulis kuriamas mūsų rankomis Tiesiog dabar.

Padėka autorei! Pagal A. Gusak esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir harmonijos mums visiems 🙂 !

Ji čia. Manyje…

Mano sieloje, kažkur labai giliai, guli dėžutė, į kurią aš rūpestingai sudedu tai, ką galima pavadinti “ne daiktai“.

Mažos, mielos ir nuoširdžios dovanos, įteiktos įvairiais gyvenimo periodais. Jos nesusietos su pinigais ir jų neįmanoma įvertinti, ir tuo pačiu jos didžiausia brangenybė.

Tai geri ir savalaikiai draugų ir artimųjų žodžiai, užtikrintas “viskas bus gerai“, pasakytas nevilties akimirką, tai nuskintų pievoje gėlių puokštė, puodelis karštos arbatos, užvirintos su meile.

Nedideli ir tokie dideli poelgiai. Tai, kas atiduota “tiesiog, besąlygiškai“, nereikalaujant nieko mainais. Kai man baisu, šalta, liūdna arba skaudu, aš juos išsiimu.

Jie perregimi, tarsi iš krištolo. Pakeliu juos į saulę. Šviesa pasklinda ir užpildo širdį. Ir aš prisimenu, kad laimė yra. Ji čia. Manyje…

Padėka autorei! Pagal. A. Ermolaeva esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 ! 

Tai tiesiog harmoningas gyvenimas…

Kai darbo dienos rytą niūrių žmonių minioje pamatai žmogų, kuris šypsosi, džiaugdamasis tuo, kad šviečia saulė, čiulba paukščiai, tuo, kad tiesiog gyvena, kvėpuoja, vaikšto, tuomet daugeliui žmonių atrodo, kad toks žmogus ne iš šio pasaulio.

Tokie žmonės visada geranoriškai nusiteikę. Jie lyg saulės spinduliai. Jų šviesoje viskas tarsi atgyja ir pražysta. Šalia jų visada harmonijos ir džiaugsmo pojūtis.

Iš esmės tai ir yra dvasingumas – gyvenimas harmonijoje su savimi, su pasauliu, su gamta. Dvasingumas – tai ne ritualai, ne pamokslavimas, ne sekimas paskui guru. 

Dvasingas žmogus harmonizuoja pasaulį aplink save, daro jį šviesesniu, geresniu. Jo dvasingumas regimas ir juntamas.

O jei žmogus galvoja, kad yra dvasingas, bet pykstasi su artimaisiais, iš aukšto žiūri į kitus, tuomet tai ne dvasingumas. Juk galima ištisas valandas melstis, pasninkauti, laikytis religinių tradicijų, bet gyvenime elgtis destruktyviai.

Dvasingumas – tai pirmiausiai mūsų sielos būsena. Tai aiškumas, sąžiningumas, atsakingumas, besąlygiška meilė, tyrumas, nuoširdumas, geranoriškumas.

Dvasingas žmogus niekam neprimeta savo pasaulėžiūros, jis savo vidine šviesa nušviečia ir parodo kitų žmonių vidinę šviesą…

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir harmonijos mums visiems 🙂 !