Ieškokite savo žmonių

Ieškokite žmonių gyvybingų, stiprių, laimingų.. Jie kaip žvaigždės, kol galvos nepakelsi – nepamatysi. O kai paskęsi akimis žvaigždžių spindesyje – suprasi, kokia nesuskaičiuojama daugybė jų yra.

Ieškokite savo žmonių. Jiems taip pat baisu ir skaudu. Jie taip pat išgyvena juodas dienas, klaidas ir nuopolius. Bet jie pasiryžę įveikti savo baimes, jie įtakoja įvykių eigą, jie suteikia gyvenimui tempą.

Jie kažkuo stipresni, kažkuo silpnesni. Jie nepavydi ir nesiskundžia. Jie su dėkingumu pasitinka likimo dovanas ir myli gyvenimą už tai, kad jis jiems šypsosi.

Ieškokite ištikimų ir sąžiningų. Kurie neslėps tiesos ir ašarų, prisidengę  veidmainystėmis ir pašaipomis. Jie kalba tai, ką galvoja. Tegul kartais ir nemaloniai, kartais tiesiai į širdį. Bet visada sąžiningai. Ne iš pykčio, o iš meilės.

Kurie džiaugiasi nuoširdžiai, o juokiasi skambiai ir garsiai, melodingai ir užkrečiamai. Kurie neslepia ir nesigėdija savo linksmo būdo.

Ieškokite tų, kuriuos galima mylėti amžinai. Ieškokite tų, kurie laukia jūsų meilės. Su kuriais susiliesite, lyg du ežerai į didžiulę jūrą.

Ieškokite tų, kurie trykšta gyvenimu. Ieškokite skambių ir sodrių, su mielomis juoko raukšlelėmis. Ieškokite parkuose ir teatruose, ieškokite rimtų ir linksmų, didelių ir mažų.

Jie truputį panašūs į vaikus, jie eina per gyvenimą su giliu tikėjimu į gėrį, bet mato, žinoma, ir tai, kad yra ir balta ir juoda, tačiau gyvena vardan to, kas geltona, raudona, mėlyna…

Ieškokite jų. Tereikia pakelti galvą.

Pagal E. Bonivur novelę, vertė ruvi.lt

Geros savaitės mums visiems 🙂 !

Pasiruošimas gyvenimui

Ruoškis nesiruošęs. Tu niekada nebūsi pasiruošęs gyvenimui. Niekas niekada nepasiruošęs. Tu gali tik tuščiai tikėtis pasiruošimo gyvenimui.

Pasiruošimas gyvenimui – tai melas.

Tu nebuvai pasiruošęs gimimui. Netikėtai prasiveržęs į šviesos sūkurį, tu garsiai verkei, įkvėpęs gyvenimo. Tu jautei siaubą, tu jauteisi prislėgtas, tau buvo sunku kvėpuoti, taip, tai buvo šokas ir šviesos baimė, bet ne pasiruošimas.

Ir tikrai nebuvai pasiruošęs pirmai dienai mokykloje. Tai buvo baisu, tave slėgė naujai atsiveriantis pasaulis ir nykstantis praeityje senas pasaulis, bet tu nebuvai tam pasiruošęs.

Ir tavo tėvo netektis, galbūt, nebuvo nelaukta, galbūt, tu tai nujautei, bet tu nebuvai tam pasiruošęs. Kaip, po galais, galima pasiruošti skausmo, kaltės ir nevilties bangoms?

Nepagydomos ligos diagnozė, darbo praradimas, netikėta naujiena. Tu nebuvai pasiruošęs. Bet tu ėjai toliau. Tu suklupai, nugriuvai, susižeidei. Susitelkei.  Nusimušei nuo kelio.

Bet tu niekada nebuvai pasiruošęs. Kam? Skausmui? Kritimams? Atsakymams? Gidams tavo gyvenime ar autoritetų valdymui?

Tu visada žinojai, kad gyvenimas visai ne toks.

Priimk nuopolius, klaidas, savo abejones ir paklydimus. Priimk tą sumaištį savo gyvenime. Nepalūžk, jei subyra tavo svajonės.

Tiesiog pradėk gyventi šiandien, net jei nežinai, kaip tai padaryti. Nuspalvink ryškiomis spalvomis savo gyvenimą. Nušviesk jį gyvenimu. Pasijusk gerai dėl to, kad tiesiog gyveni.

Tu gali būti nepasiruošęs gyvenimui. Bet tu gali gyventi ir patirti tai, ką tau atneša gyvenimo sūkurys.

Pagal Dž. Foster novelę, vertė ruvi.lt

Ramaus ir šviesaus savaitgalio mums visiems!

Harmoningi santykiai

Pagrindinis sveikų tarpusavio santykių kriterijus – tai harmonija bendravime. Daugiau nieko. Visa kita – dėmesys, atsakomybė, rūpestis – tai tiesiog harmonijos išdava.

Jei galite su artimu žmogumi kalbėtis apie viską, apskritai apie viską – be smerkimo, be ginčų, be nuvertinimo ar išjuokimo, be ambicijų ir nuoskaudų, be kaltinimų – reiškia, jums labai pasisekė, nes jūs subrendote santykiams, kurie grindžiami meile ir harmonija.

Mylintys vienas kitą žmonės gali valandų valandas kalbėtis absoliučiai apie viską. Abejonės, idėjos, pergyvenimai, pomėgiai, svajonės.. Nėra temų, kurių jie neaptaria.

Artimi santykiai yra tuomet, kai tu gali būti atviras su kitu žmogumi, kaip su pačiu savimi. Ir tai nereiškia, kad turi nuolat atvirauti (mums visiems kartais reikalinga vienatvė ir asmeninė erdvė), tai reiškia, kad tuomet, kai vienas iš jūsų pasirengęs pasidalinti, kitas yra pasirengęs išklausyti. Ir nori suprasti. Užjausti. Palaikyti.

Jis gali turėti kitokią, gal net kardinaliai priešingą nuomonę, gali nesutikti su tavimi, bet jis nesiginčys ir nekurstys dėl to konflikto. Jis tiesiog palauks tinkamo momento arba parinks reikiamus žodžius, kad neįžeisdamas tavęs išreikštų savo mintis.

Žmonės brangina ir saugo vienas kitą – tai charakterizuoja sveikus santykius. “Aš neturiu būti skausmo priežastimi mylimam žmogui.“ Visada tik gerumas, nuoširdumas ir švelnumas. Net nepritarimas – tylus ir geranoriškas.

Mylintis žmogus nevaidina daugiau žinančio, nesusireikšmina, nežemina: “Na matai, tu pati (s) kalta (s), tau reikia kažką su savimi daryti.. Tu nežinai ko nori.. Gydykis..“ Ne, mylintis žmogus niekada taip nepasakys.

Jis to nepasakys, nes tausoja tavo jausmus. Jei tu pyksti, reiškia, tau negera, ir jis tai supranta. Nuramins: “Viskas gerai, aš tave myliu.“ Jis negilins tavo skausmo, nes jam skauda taip pat, kaip ir tau. Mylintys žmonės gerai jaučia vienas kitą.

“Mylimas žmogus turi būti laimingas“. Toks suvokimas poroje – tarsi sveikų santykių cementas. Mylintiems žmonėms taip natūralu padėti įgyvendinti abiejų siekius, vystyti talentus, suprasti ir palaikyti sudėtingose gyvenimo situacijose.

Ir jei kažkas skaudina tave, reiškia, jis nesigilina į tai, ką tu jauti. Jam tai nesvarbu. Jei jam nerūpi tavo siekiai ir talentai, reiškia, tavo laimė jam nerūpi. Jei jo nejaudina tavo pergyvenimai, reiškia, jis abejingas tau. Galbūt, jis dar nesubrendo harmoningiems santykiams?

Ir jei tu negali bendrauti su artimu žmogumi, kaip norėtum, kad bendrautų su tavimi – reiškia, tu dar neturi artimo žmogaus. Nes artimumas – tai harmonija bendravime. O visa kita – tai tiesiog harmonijos išdava..

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Senieji Mokymai apie giminės jėgą

Šiuolaikinių žmonių visuomenė suskaldyta, supriešinta, praradusi vienybės pojūtį, ir tai liečia ne tik valstybių ar žmonių tarpusavio santykius, bet ir giminės santykius.

Žmonės dabar domisi savo protėviais dažniau tam, kad atrastų kilmingų giminaičių ir kad tai suteiktų jiems priežastį pasididžiuoti prieš kitus. Tuo tarpu santykiai su gimine, net su artimiausiais žmonėmis, neretai yra šalti arba savanaudiški – tai vartotojiško gyvenimo, susvetimėjimo ir priešiškumo visuomenėje pasekmės.

Tačiau žmogus be ryšio su gimine, be jos palaikymo – tarsi medis be šaknų. Ryšys su gimine yra subtilus, galintis suteikti pilnatvę ir gyvenimo jėgų. Jei žmogus to ryšio atsisako – nesvarbu, sąmoningai ar ne – atsiriboti nuo tam tikros savo giminės energetinės struktūros iš protėvių patirties, su kuria jis yra susietas ir kūnu, ir dvasia, jis negali.

Kiekvienas naujai gimęs žmogus giminėje – ilgos, nenutraukiamos grandinės dalis. Giminėje gali būti įvairių žmonių – dorų ir nedorų, tačiau kiekvienas naujas giminės narys gali kardinaliai pakeisti giminės energetinę struktūrą ir į gerą, ir į blogą pusę, kuri neišvengiamai veiks ir ateities kartas.

Žinios apie giminę ir ryšiai su ja – žmogaus dvasinės brandos, atsakomybės ir sąžinės klausimas. Galima atsiriboti nuo giminių, galima su jais nebendrauti, bet negatyvus ir net neutralus nusiteikimas jų atžvilgiu neapsaugos nuo tęstinumo giminėje – ir pats žmogus, ir jo vaikai gali paveldėti netikėtų charakterio bruožų ir nesuprasti: iš kur tai, į ką jie atsigimė?..

Todėl reikia domėtis savo protėvių gyvenimo istorijomis, jų talentais ir savybėmis, o taip pat palaikyti gerus santykius su artimais žmonėmis ir jokiu būdu jų nebloginti – tai padeda ne tik suprasti protėvių poelgių motyvus, bet ir išgryninti, atnaujinti giminės liniją ir sąmoningai formuoti pozityvius, dorus savo vaikų bruožus asmeniniu pavyzdžiu.

Mūsų protėviai gerai žinojo giminės tęstinumo papročius ir jų laikėsi, nes savo gyvenimu patyrė, kad tai yra teisinga ir duoda gerus rezultatus – palaiko vienybę tarp šeimos ir giminės narių, sutelkia sunkią akimirką ir išsaugo dvasines bendražmogiškas vertybes ir patirtį, kurios perduodamos iš kartos į kartą.

Dorovė, vienybė, geranoriškumas, meilė, pagarba, rūpestis kiekvienu giminės nariu, bendri vienijantys tikslai ir bendra visų gerovė buvo laikomi savaime suprantamais, nes žmonės vadovavosi sveika nuovoka ir patirtimi. Jie gerbė vyresnius, bendrai augino vaikus, palaikė jaunimą, susitelkdavo bendriems darbams, padėdavo sunkiu metu, ruošdavo bendras šventes, dalindavosi ir džiaugsmu, ir rūpesčiu.

Vienas iš pamirštų papročių, kuris sujungdavo kelių kartų žmones – tai šeimos ir giminės narių palaiminimas: tarsi nematoma giminės apsauga, gerumo palinkėjimas. Laimindavo visus giminės narius kasdien, tiesiog gerai dienai. O paprašyti vyresniųjų giminės narių ar protėvių palaiminimo prieš svarbius gyvenimo įvykius buvo savaime suprantamas dalykas – tai suteikdavo stiprybės ir pasitikėjimo.

Ir tai ne mistika ar kažkokios atgyvenusios senienos – giminės papročiai buvo perduodami iš kartos į kartą, nes padėjo išsaugoti viską, kas suteikia gyvenimui prasmę ir pilnatvę. Tik dori ir dvasingi žmonės laimingi, tik turėdami bendrus vienijančius tikslus žmonės jaučiasi svarbūs ir reikalingi.

Taigi – negalima net galvoti blogai apie artimus žmones, nekalbant jau apie apkalbas, kenkimą ar piktavališkumą jų atžvilgiu. Kaip ir kaltinti tėvus ar kitus gimines dėl nederamo elgesio – verčiau pabandyti suprasti, kokiose sąlygose jie augo ir gyveno, kokie buvo jų elgesio motyvai. Ir – atleisti, apsivalyti, tuo pačiu išrišant neapykantos, kaltės, pykčio mazgus giminės struktūroje ir nutiesiant ateities kartoms tyrą ir šviesų kelią.

Pakanka vieno dvasingo ir šviesaus žmogaus giminėje ir jo nuoširdaus noro keisti ir gerinti giminės santykius – ir visa giminė gauna impulsą atsigauti ir apsivalyti. Kiekvienas žmogus gali apsispręsti tapti tokiu gerumo ir harmonijos švyturiu savo giminėje ir sukurti tvirtą vienybės pagrindą visiems.

Žmonės negali būti laimingi, kai elgiasi negatyviai – nekenčia, pykstasi, kenkia kitiems – ir tai liečia ne tik giminę, bet ir visą žmoniją. Tačiau norėdami didelių, reikšmingų ir pozityvių pokyčių visai žmonijai, mes turime harmonizuoti santykius ir savo artimiausioje aplinkoje – šeimoje ir giminėje.

Harmonija šeimoje ir giminėje ir yra tie maži žingsneliai į mūsų didelį bendrą tikslą – harmoniją visoje Žemėje. Mylėkime ir branginkime vieni kitus 🙂 ..

Iš paskaitų apie Vedas, parengė ruvi.lt

Geros savaitės mums visiems 🙂 !

Gyvenimas

Svarbiausia – gyvenimas.

Ir kol tu gyvas, įmanoma absoliučiai viskas.

Ištaisyti ir pataisyti arba, atvirkščiai, išmesti tai, kas nereikalinga.

Nutraukti varginančius santykius ir drąsiai žengti į naujus.

Nudažyti ir nubalinti viską, kas juoda, nusišluostyti ašaras ir nusišypsoti – iš pradžių gal ir su liūdesiu, bet paskui šypsotis nuoširdžiai, nes gyvenimas iš tiesų pradeda džiuginti.

Parašyti arba paskambinti tiems, ką brangini ir ištrinti iš savo telefono tuos numerius, kuriais jau nesinori skambinti niekada.

Išeiti į gamtą, ir, įkvėpus pilnus plaučius šalto gaivaus oro, nusijuokti.

Būti pasiruošus didžiulei laimei, o kol kas džiaugtis kiekviena smulkmena:  tyliai krentančiomis snaigėmis ant tavo plaukų ir puodeliu karštos kavos.

Svarbiausia – gyvenimas ir didelė meilė jam. Juk kai jį myli – jis būtinai atsako tuo pačiu.

Pagal Alinos Jermolajevos esė, vertė ruvi.lt

Gero savaitgalio, saulėtos nuotaikos mums visiems 🙂 !