Dabar vasara…

Galbūt viskas, ko tau dabar reikia – tai tiesiog keliauti per saulėtą vasarą, kvėpuoti auksiniu oru, liesti delnu žolių viršūnėles, skanauti gaivias vasaros uogas, džiaugtis šiluma, braidžioti pakrante, rinkti vaistažoles, pamerkti į vazą virtuvėje pievos gėlės…

Valgyti šviežias bulves su krapais. Anksti keltis. Klausytis lietaus. Stengtis neperkaisti saulėje.

Gyventi.

Vasarą gyvenimas paprastas, kvapnus ir jaukus, džiaugsmui reikia visai nedaug, o apie laimę galima apskritai negalvoti.

Ir kam apie ją galvoti.

Juk dabar – vasara 🙂 …

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Jaukaus savaitgalio, saulėtos nuotaikos mums visiems 🙂 !

Močiutės vyšnios

Aš verdu uogienę dideliame puode, maišau ją mediniu šaukštu, nugrėbiu putas. Tame yra kažkas magiško, kažkas iš vaikystės, kažkas iš senų laikų.

Mano močiutė mėgo vyšnias, tas sultingas saldžiarūgštes uogas. Mūsų sode augo trys vyšnių medžiai. Vienas iš jų buvo milžiniškas. Senelis statydavo prie jo dideles kopėčias, man duodavo bidoną ant virvutės (jis buvo kabinamas ant kaklo), ir aš lipdavau į pačią viršūnę, kur vyšnios buvo ypač prisirpusios ir stambios. Dvi uogos į bidoną, viena į burną… Ir būtinai auskarai iš porinių uogų. Jos buvo kabinamos šakelėmis už ausų, bet paskui vis vien suvalgomos…

Aš verdu uogienę ir prisimenu, kaip močiutė valydavosi šlapias rankas į prijuostę, barstydavo virtinukus su vyšniomis cukrumi ir išnešdavo didelį dubenį į kiemą, kur būrelis vaikų statėsi palapinę už senelio daržinės. Mes plovėmės rankas čia pat kieme, vandeniu iš laistytuvo. Dūkome, taškėmės, juokėmės.

Virtinukai su vyšniomis! Tuomet atrodė, kad nieko skanesnio pasaulyje nėra! Saldžios sultys tekėjo per rankas iki pat alkūnių, lipnūs pirštai, grietinė ant smakro. Čiupome po du, po tris, visi bijojo, kad neužteks.

– Neskubėkite, išsitepsite, – ramino močiutė. – Aš namuose jų dar daug turiu!

O mes skubėjome, tepliojome rankas, apsidegindavome lūpas. Apie ką mes tuomet kalbėjome, ką aptarinėjome?

Atrodo, kad tai buvo ne su manimi, ne su mumis, o kažkokiame praeities-amžinybės gyvenime…

…Aš verdu uogienę ir galvoju apie tai, koks nuostabus gyvenimas, koks jis permainingas. Kaip nepakankamai mes mylime vienas kitą. Kaip būname neatidūs, kaip sureikšminame bereikšmius dalykus…

Ir šioje vietoje turėtų būti kažkokia išvada, kažkokia moralė.

Tačiau aš neturiu ką pasakyti.

Bet aš turiu pilną puodą uogienės, šiltą liepos vakarą ir širdį, kupiną švelnumo ir dėkingumo…

Pagal Elenos Kasjan esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Ištikimybė sau

Sąmoningumas ir savo vidinės Jėgos pripažinimas – tai laisvės susigrąžinimas.

Laisvės būti savimi ir nepriklausyti nuo to, kas vyksta aplinkui: nuo daugybės primestų pareigų, kurias kadaise užsimetei ant savo pečių iš baimės, atsakomybės už kitų žmonių poelgius ir veiksmus, kitų nuomonės paisymą ar pasmerkimo baimę, ir kitų stereotipų, taip dosniai primetamų iš išorės.

Laisvės nuo daugybės vaidmenų ir klastingų tinklų, į kuriuos kadaise įkliuvai arba leidaisi įtraukiamas. Jie išsisklaido šios Jėgos veikiami. Ji nepavaldi jiems.

Tu nustoji blaškytis, ieškoti kitų pritarimo ir palankumo, nebijai neįtikti ar likti nesuprastas, neišgirstas, ryškus ir matomas.

Į reikalavimus iš išorės tapti paklusnesniu ir silpnesniu, nei esi iš tikrųjų, tu ramiai atsakai “ne“. Ne. Todėl kad tu laisvas rinktis vienintelį tau įmanomą ir teisingą sprendimą ir būti ištikimas sau ir savo vidinei Jėgai. Jos pilnatvei ir išminčiai, gyvenimo vertybėms ir patirčiai, kuri įgyta tavo Sielos ir širdies dėka ne per vieną dieną ir gal net ne per vieną gyvenimą. Per daugelį metų.

Ištikimybė sau, savo Sielai, savo dvasinei Jėgai ir jos išraiškos įvairovei šiame pasaulyje – tai ir esi tu. Amžinas. Beribis. Kūrybingas ir Laisvas, su visa savo vidine pilnatve, išmintimi, grožiu ir žiniomis. Tai – Tikras tu.

Padėka autorei! Pagal Julijos Chara esė, vertė ruvi.lt

Geros savaitės mums visiems 🙂 !

Pasitikėkite savimi

Jūs viską įveiksite.

Jūsų gyvenime buvo situacijos, kurių, kaip jūs galvojote, jūs neįveiksite. Ir vis dėl to jūs jas įveikėte.

Jūsų gyvenime buvo problemos, kurių, kaip jūs galvojote, jūs neišspręsite. Ir vis dėl to jūs jas išsprendėte.

Jūsų gyvenime buvo netektys, kurių, kaip jūs galvojote, jūs neišgyvensite. Ir vis dėl to jūs jas išgyvenote.

Jūs čia, šiandien, jūs stiprūs, išmintingi, su didele patirtimi ir žiniomis dėka to, ką patyrėte. Nors kelias buvo nelengvas, tačiau jūs sėkmingai jį praėjote.

Žinoma, sudėtingi periodai dar gali pasitaikyti, ir, galbūt, jūs kaip tik dabar išgyvenate tokį gyvenimo etapą. Todėl verta kartais pažvelgti į praeitį ir prisiminti – net tuomet, kai jūs galvojote, kad kažko neįveiksite, jūs tai įveikdavote.

Ir, galbūt, prisiminę tai, jūs suprasite, kad nėra priežasčių abejoti savimi. Juk su kokiais tik iššūkiais jūs besusidurdavote, jūs viską išspręsdavote.

O dabar, svarbiausias dalykas – su tuo, kas dabar jums kelią nerimą, jūs puikiausiai susitvarkysite!

Pagal R. Marston esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir stiprybės mums visiems 🙂 !

Pirmas skrydis

Šis kondoras buvo paleistas į laisvę iš zoologijos sodo, kur keletą metų gyveno narve. Laisvė jam nepažįstama: tai nauji pojūčiai, nauja aplinka. Jis dar nežino savo gebėjimų, nežino, kaip skristi.

Todėl kondoras išskleidžia sparnus ir tiesiog stovi. Bando šoktelėti ir atitrūkti nuo žemės, bet jam baisu, nes jis niekada taip nedarė. Anksčiau sparnai jam tik trukdė, bet dabar viskas stojasi į savo vietas, ir jis pradeda suprasti, kam jam reikalingi sparnai.

Visa jo realybė pasikeitė iš pagrindų, staiga viskas įgavo prasmę, o metai, praleisti narve, neužgožė jo tikrosios prigimties, ir jis pasiryžo skrydžiui 🙂 !

Taip ir žmogus, kuris pabunda iš sąmonės snaudulio: pradžioje bijo atsivėrusios realybės, nesupranta savo dvasinės prigimties, baiminasi išbandyti savo prigimtines galimybes… Bet galiausiai pasiryžta! Ir tai toks nenusakomas vidinės laisvės ir pilnatvės pojūtis, kai viskas įgauną prasmę ir esmę, kai pagaliau esi savimi 🙂 …

Pažiūrim:

Stebuklingas ryšys

Svarbiausia gyvenime – turėti savo žmogų. Tegul jis toli-toli ir neįmanoma pasimatyti. Taip būna. Arba jis gyvena savo įprastą gyvenimą, turi tokius pat rūpesčius ir gyvenimiškas negandas – ir mes retai susitinkame. Būna ir taip.

Ir parašo nedažnai – na, kaip rasti laiko dažnai rašyti? Reikia dirbti ir gyventi gyvenimą. Bet jei yra toks žmogus ir yra toks nenusakomas ryšys – viskas gerai. Nerimas blėsta, rūpesčiai nutolsta; ir kvėpuoti lengviau.

Šis dvasinis ryšys leidžia mums lengvai kvėpuoti. Tai lyg langelis storoje sienoje – iš jo sklinda šviesa, gaivumas, laimė.

Tai net daugiau nei meilė – tai dvasinis ryšys. Transcendentalinis ar transcendentinis – Kantas ir pats truputį susipainiojo. Bet tai įrodo, kad egzistuoja siela, ir kad sielos gali bendrauti. Ir gali suprasti viena kitą – net be žodžių. Prasmėmis ir nuojautomis.

O visa kita ne taip jau ir svarbu. Svarbu, kad šis ryšys nenutrūktų ir palaikytų mus. Nes jei jis realus, realu ir visa kita: siela, amžinybė ir Tas, kuris danguje…

Didelė laimė – kalbėtis su draugu, kaip su savimi. Net jei tik mintimis kalbėtis. Arba laiškais. Ar labai trumpai. Ir taip lengva po to kvėpuoti…

Padėka autorei! Pagal Anos Kirjanovos esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir vienybės mums visiems 🙂 !

Gyvenimo linijos

Mažiausius pozityvius pokyčius būtina pastebėti ir rūpestingai puoselėti. Tai gerovės bangos pranašai.

Kai tik jūs išgirstate bent mažiausias viltį teikiančias naujienas, nepamirškite jų iš karto, kaip tai darėte anksčiau, bet, atvirkščiai – mėgaukitės jomis, aptarinėkite, ieškokite jų.

Galvokite apie jas iš įvairių požiūrio taškų, džiaukitės, planuokite pozityvią ateitį, laukite tolimesnio pagerėjimo.

Tokiu būdu jūs pradedate mąstyti gerovės bangų dažniu, jūs susiderinate su jos parametrais. Ir – gerų naujienų bus vis daugiau, o gyvenimas pradės palengva keistis į gerąją pusę.

Tai ne mistika ir ne žmogaus psichikos savybė filtruoti informaciją, kuomet pesimistas žiūri į pasaulį per juodus akinius, o optimistas – per rožinius.

Tokia realybė: jūs tiesiog persikeliate į gyvenimo linijas, atitinkančias jūsų minčių energijos parametrus 🙂 .

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Šviesių ir gerų permainų mums visiems 🙂 !