Kas, jei ne mes?

************

Aš pabandžiau pragyventi dieną be nei vienos negatyvios minties.

Tai buvo panašu į tai, lyg būčiau bandęs apsiginti nuo uodų spiečiaus.

Ir jei neleidi padaryti nei vieno įkandimo, tuomet vietoje uodų atsiranda drugeliai.

Tai kažkoks stebuklas tavo viduje.

Autorius – R. Markes

************

Aš sužinojau…

…kad kai myli – tai yra matoma.

…kad Meilė, o ne laikas gydo visas žaizdas.

…kad būti geru žymiai svarbiau, nei būti teisiu.

…kad niekas nėra tobulas, kol jūs nepamilsite jo.

…kad būtent šie maži kasdieniniai dalykai padaro gyvenimą tokiu įkvepiančiu.

Autorius – E. Runi

************

Kaip vienas vandens lašas sukelia begalinius ratilus,

Taip ir vienas gerumo arba meilės gestas gali pakeisti begalinį kiekį gyvenimų.

Autorius – R. Fain

************

Mūsų kančių kupinam Pasauliui, mūsų nuostabiai Planetai, mūsų santykiams – viskam reikia gerų pokyčių, balanso ir harmonijos.

Ir mūsų aukščiausia užduotis buvo ir yra tame, kad sugebėtume išlaikyti balansą, ir pirmiausiai – savo šeimose, savo sielose, savo širdyse…

Kas, jei ne mes, Žmonės, išsaugos Ateities Viltį? O be vilties, kaip gi toliau gyventi?

Prašau jūsų, laikykitės.

Autorius – Liumara

************

Parengė ir vertė ruvi.lt

Meilės ir gerosios vilties mums visiems 🙂 !

Praregėjimai (74)

Harmonija ir pozityvūs pokyčiai visuomenėje įmanomi, kai įvardinami destruktyvaus elgesio šablonai, kurie diegiami įvairiausiais būdais ir perduodami iš kartos į kartą. Juos reikia atpažinti ir pamatyti tokio elgesio griaunančias pasekmes. Jei norime harmonijos – turime jų atsisakyti ir sąmoningai kurti sveiką tarpusavio sąveiką visų gerovei.  

Daugybė bėdų vyksta būtent todėl, kad nesusiejamos priežastys ir pasekmės, o visos pastangos įveikti blogybės nukreipiamos kovai su pasekmėmis. O tuo tarpu tų blogybių priežastis išlieka ir toliau “štampuoja“ bėdas ir nelaimes…

************

Žmonija – tai vientisas organizmas, ir atkurdami vienybę, mes atkuriame ir sveiką sąveiką tarp žmonių. Nėra ir negali būti priešų viename organizme, bet dabar yra išderintas vientisumas, nėra darnos, todėl organizmas serga. Ir mūsų visų galioje jį išgydyti…

Tereikia prisiminti, kad aplink mus tokie patys gyvi žmonės, kaip ir mes, kad ir jie taip pat, kaip ir mes, susiduria su sunkumais, pergyvena, myli, kenčia. Suvokti, kad mes ne bejėgiai, kad visada galime ištiesti pagalbos ranką, išklausyti, apkabinti, paguosti, draugauti, bendradarbiauti.

Vienybėje – darnus gyvenimas, laimė, kūrybingumas, laimė, gerovė. Paprastais, kasdieniniais geranoriškais ir besąlygiškais veiksmais – savo šeimoje, giminėje, darbe, visuomenėje – mes kuriame pagrindą harmonijai visos žmonijos gyvenime.

************

Kartais gyvenimo aplinkybės tokios sunkios, kad žmonės palūžta ir nuleidžia rankas.. Tačiau ir pačiu tamsiausiu metu mus gali pakelti ir įkvėpti geroji viltis – tiesiog atminkime ir tvirtai tikėkime, kad tiesos ir meilės kelias visada įveikia tamsą ir visas negandas.

Pažvelkime į istoriją: buvo tironai ir despotai, kurie atrodė galingi ir nenugalimi, buvo gūdūs laikmečiai, kuriems, atrodė, nebus pabaigos, bet visada galiausiai despotai žlunga, o gūdūs laikai blėsta ir pasibaigia. Visada. O geroji viltis – tarsi maža šviesos liepsnelė, kuri per tamsą parodo takelį į kitokią, šviesią ateitį.

************

Blogis – tarsi migla, kurioje žmogus nesupranta, kas jis ir kaip jam reikia gyventi.  Jis praranda nuovoką, todėl nemato nei veiksmų priežasčių, nei to, kas vyksta už tos miglos. Jis reaguoja tik į triukšmą ir į tai, kas mirga prieš jo akis, todėl ginasi ir puola.

Išbristi iš tos miglos padeda vidinė dvasinė šviesa. Ji ir migloje nuolat kirba, siunčia mintį: “Ei, čia kažkas ne taip, brisk iš tos miglos!…“ Ji kaip kelrodis, įsižiebusi išsklaido ir pačią tirščiausią miglą…

************

Žmonės galvoja, kad pavargsta nuo daugybės reikalų ir darbų. O iš tiesų jie pavargsta nuo destruktyvių santykių, reakcijų, emocijų ir todėl gyvena nuolatinėje neapykantos, pykčio, pretenzijų, nuoskaudų būsenoje.

Tačiau… tai ne nuovargis, o jėgų išsekimas, nes gamta mums suteikia pakankamai jėgų tik teisingiems, harmoningiems veiksmams savo ir visų gerovei.

Elgdamiesi teisingai mes nepavargstame, atvirkščiai – mes jaučiame įkvėpimą ir jėgų antplūdį.

************

Kodėl svarbu visada turėti pozityvios ateities perspektyvą? Pirmiausia todėl, kad  mūsų mintys, mūsų psichologinė būsena – tai konkretus ateities projektas, ir kuo daugiau žmonių tiki pozityvia ateitimi – tuo didesnė tikimybė, kad ji taps mūsų tikrove.

Bet kokiu atveju – rami, pozityvi būsena padeda mums išsaugoti dvasinę pusiausvyrą, sveiką nuovoką, psichinę ir fizinę sveikatą. Tai nereiškia, kad turime kažkaip dirbtinai kelti sau nuotaiką, bet svarbiausia – nepasiduoti negatyvumui, neįsitraukti į slegiančius apmąstymus ir emocijas.

Nuolatinė negatyvi informacija sukelia beviltiškumo, nerimo, panikos būsenas ir sukausto mūsų valią. Bet nepamirškime – sunkūs laikai anksčiau ar vėliau baigiasi, o kad juos išgyventume, turime išsaugoti vidinę ramybę, o tai reiškia – adekvatumą.

Todėl, jei išgyvename sunkius laikus – įvertinkime situaciją, maksimaliai prisitaikykime, pagal galimybes būtinai padėkime kitiems išgyventi sunkumus, ir – būtinai turėkime pozityvią ateities perspektyvą.

************

Santarvėje ir vienybėje – mūsų stiprybė. Vienykimės geriems darbams, padėkime vieni kitiems, palaikykime geru žodžiu, savo širdies šiluma apgaubkime nusivylusius, įkvėpkime žmones kurti, mylėti, gyventi.

Išlikime Žmonėmis bet kokiose aplinkybėse – taip mes išreiškiame savo gražiausias dvasines savybes, taip mes padarome pasaulį geresniu.

************

Parengė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Saugoti savo vidinę šviesą…

*****

Knyga – tai amžinai gyva mintis. Ranka, ištiesta per dešimtmečius ir amžius, kai šalia neįmanoma rasti pašnekovo.

*****

Sąžiningą atsakymą galima gauti tik į sąžiningą klausimą. Kitaip gausis beprasmybė. Nei atsakymas be klausimo, nei klausimas be atsakymo neturi prasmės. Ir todėl, kol tu neužduosi klausimo, niekas tau neatsakys.

*****

Pagrinde mes sakome vienas kitam labai nuglaistytas mintis. O iš tiesų mes mąstome daug paprasčiau, griežčiau ir atviriau. Ir štai šitos mūsų paprastos mintys – ir yra mūsų tikros mintys ir mūsų nuoširdumas.

*****

Apsimesdamas, žmogus pamiršta, kad kaukė suauga su oda, o paskui įauga ir į jo vidų. Išimčių nėra, kokia svetima ar laikina beatrodytų kaukė iš pradžių.

Vienas apsimeta silpnu ir tampa silpnu. Kitas apsimeta ciniku ir tampa ciniku.

Niekas nebetonuoja sielos greičiau už melą. Vanduo priima formą to indo, kuriame yra. O jei vanduo sušąla, tuomet indas suskyla – ir štai ji, paruošta forma.

Reikia būti labai atsargiems su tuo, kas laikina. Tai, kas laikina, labai greitai tampa pastoviu. 

*****

Kuo sudėtingiau ir su kuo daugiau žodžių žmogus kažką aiškina pats sau, tuo didesnė tikimybė, kad jis tiesiog teisinasi.

*****

Kad ledas ištirptų, reikia jį ilgai šildyti rankose. Taip ir kiekvieną žmogų reikia nuolat šildyti meile. Dosniai ir nieko nelaukiant mainais. Kai lauki kažko mainais, tavo rankos pasidaro ledinės, ir jau netirpdo ledo, bet pačios bando prie jo sušilti.

*****

Gyvenime niekada nebūna taip gerai, kaip tikiesi, ir taip blogai, kaip bijai.

*****

Tikra laimė yra tame, kad neblaškytų reakcijos į išorines nuotaikas. Nei į gąsdinimus, nei į profesionalias isterijas, nei į neaiškius neaiškių žmonių norus. Išsaugoti vidinę šviesą, kaip išsaugo ją liepsna, stiklu uždengta nuo atšiauraus vėjo.

*****

Mintys iš J. Emets kūrybos, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Miško dovanos

Pati nuostabiausia miško dovana – Tyla.

Apsiniaukęs, beveik rudeniškas oras. Ir tyla jauname beržynėlyje. Švelni, gili tyla, kurioje staiga pradedi girdėti, kaip atitrūksta ir krenta lapai. Tyla, kuri pradeda sūpuoti tave savo lopšyje. O dangus jaukiai apgaubia, tarsi minkštu ir šiltu pledu.

“Tu namuose“ – sako tyla.

“Aš namuose“ – sako kūnas ir plaučiai, ir net skrandis.

“Tu namuose, tu namuose“ – antrina tyla.

“Aš namuose“ – skamba sieloje.

Ir laikas išnyksta. Ir galima taip būti amžinai.

Retkarčiais girdisi, kaip plasnoja paukščiai. O paskui pasigirsta lengvas traškesys, kaip tolima melodija. Tai mažyčiai lietaus lašeliai žaismingai šokinėja tarp lapų ir ant medžių žievės. Lietus tyliai-tyliai dainuoja, miškas kvėpuoja kartoku, beržo lapų deguto kvapu… Ir tu staiga suvoki, kad atėjai.

Viskas, kas aplinkui… Viskas, kas reikalinga, jau čia, šioje Tyloje.

Viskas jau yra.

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Jis – žiūrinčiojo akyse

Aš matau tiek daug grožio visur… Jis prasiskverbia pro odą, įsigeria į venas ir auga aplink širdį pačių švelniausių gėlių sodais.

Jis skamba ankstyvu paukščių čiulbėjimu ir lapų šlamesiu miško tankmėje. Jis švyti užburiančiu paukščiu taku ir ugnimi močiutės židinyje. Jis liečia veidą minkštomis rudo katino letenėlėmis ir kutena kojas beribių pievų žole.

Jis kvepia senų, daugybe kartų skaitytų knygų puslapiais ir švariais patalais. Jis paviršiuje, kaip gelsvai-rausvas saulėlydis, ir giliai, kaip absoliučios harmonijos pojūtis, paslėptas po laikina skausmo ir nevilties našta. Jis persišviečia pro lango užuolaidas, užliedamas visą kambarį saulėlydžio spinduliais, ir slepiasi keturių sienų tyloje vakaro sutemoje.

Jis atsitiktinai pagautose nepažįstamųjų šypsenose ir neatsitiktinai sutiktose mėlynose akyse. Jis kalnuose, į kurių viršūnes nėra žengusi žmogaus koja, ir vandenyse, slepiančiuose savyje ištisą paslaptingų būtybių visatą. Jis kosmoso begalybėje ir neaprėpiamame danguje.

Jis vaikiškose svajonėse, sušildytose tikėjimu stebuklu, ir suaugusiųjų viltyse, sušildytose vaikiškomis svajonėmis. Jis krentančiose žvaigždėse, kurios sudega vardan mūsų norų, ir paukščiuose, kurie savo sparnais apkabina dangų.

Jis – šio pasaulio kvėpavime. Aš taip aiškiai jį matau.

Aš jaučiu grožį kiekviena savo esybės ląstele ir leidžiu savo sielai užsipildyti juo iki pat kraštų…

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir harmonijos mums visiems 🙂 !

Kad patirtume Meilę…

Sutikę artimą žmogų, atminkite, kad susitikote jūs ne tam, kad griautumėte savo gyvenimus, ne tam, kad kartu pasinertumėte į vartotojišką gyvenimą, ne tam, kad eilinį kartą skaudintumėte vienas kitą, ne tam kad išsivaduotumėte nuo vienatvės.

Jūs susitikote, kad padėtumėte vienas kitam geriau suprasti save ir šį pasaulį. Kad nuoširdžiai pagelbėtumėte vienas kitam. Kad dovanotumėte laimę.

Ir kad atneštumėte ne dar vieną dramą – kurių ir taip pakanka, o sukurtumėte gražią Meilės istoriją ir nuostabų žmogaus, kaip dvasinės būtybės, pakilimo ir tobulėjimo Kelią. 

Jūs susitikote, kad drauge sėtumėte ir daugintumėte išmintį, grožį ir gerovę. Dovanodami vienas kitam bendravimo džiaugsmą, ugdydami savyje kantrybę, supratimą, pagarbų ir globėjišką požiūrį, palikdami po savęs tikėjimą meile ir viską, kas geriausia.

Jūs susitikote, kad patirtumėte Meilę.

Padėka autorei! Pagal Lenos Eltang esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Vieną nuostabų rytą…

Kažkur rugpjūtyje, kai vieną nuostabų rytą oras staiga pradeda kvepėti kažkaip kitaip, tu supranti: tai rugsėjis lipa ant kulnų paskutiniam vasaros mėnesiui.

Saulė jau nedegina taip stipriai, o tarsi apkabina tavo pečius. Pilka migla klojasi vakaro vėsa, o ką tik užkaista žolelių arbata pakvimpa saldžia melancholija.  

Ruduo man visada primena katę, kuri neskubėdama atslenka iš kaimyninio kambario. Jos žingsniai tylūs, eisena grakšti, žvilgsnis skvarbus. Ji dar neužėjo, bet tu jau jauti jos buvimą.

O toliau mažmožis belieka: krenta pirmas lapas, ir katė užšoka tau ant rankų. Žiūri į tave, ir tarsi sako: atėjo pats jaukiausias metų laikas…

Padėka autorei! Pagal A. Štamburg esė, vertė ruvi.lt

Jaukaus ir spalvingo artėjančio rudens mums visiems 🙂 !

Kaip mes keičiamės informacija

Tam, kad suprasčiau ir priimčiau kažkokią informaciją arba bet kokį pasaulio reiškinį. reikalingas pagrindas, pasiruošimas – žinios, patirtis. Iki to pagrindo reikia nueiti tam tikrą kelią.

Pavyzdžiui, aš suprantu, kad nesugebu įvertinti sudėtingos matematikos užduoties sprendimo, suprasti kažkokių literatūros žanrų gilumos, tapybos ar muzikos stilių, todėl nepradėsiu jungtis į diskusijas šiomis temomis. Tam aš neturiu pasiruošimo, raktų supratimui. Ir juo labiau neneigsiu jų vertingumo tik todėl, kad aš jų nesuprantu.

Todėl aš taip pat nelaukiu, kad kiti žmonės supras ir priims tai, ką aš siūlau, kuo dalinuosi. Net tie, kas turi apie tai supratimą – juk gali tiesiog nesutapti mūsų išvados, nuomonės, gali būti skirtinga patirtis, vertybės, pasaulėžiūra. Ir tai natūralu.

Visada įdomu keistis nuomonėmis, kažką patikslinti, išsiaiškinti. Bet bandyti kažką perkalbėti arba kažką įrodyti, manau – neproduktyvus laiko eikvojimas. 

Būna ir taip, kad žmogui neįdomu gilintis į esmę to, ką tu jam siūlai. Jis tiesiog ateina pabūti su tavimi ir pasisemti energijos. Jis dabar neturi jėgų ir noro rimtiems pokalbiams, ir todėl gali pradėti ginčytis, neigti, suirzta.

Taip, kiekvienas žmogus atneša asmeniškai mums kažkokią informaciją. Ir svarbu įsiklausyti į ją. Kartais ta informacija yra būtent apie tai, kad reikia laiku nuo kažko atsiriboti, o jei tai nepadeda – uždaryti duris ir neeikvoti tuščiai savo resurso.

Kiekvienas iš mūsų, ypatingai dabar, turi labai daug ir asmeninių, ir socialinių užduočių, todėl svarbu teisingai paskirstyti energiją ir nukreipti ją į tikrai naudingą veiklą – sau, artimiems žmonėms, pasauliui.

Padėka autorei! Pagal T. G. Godard tekstą, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !