Mėnuo: rugsėjo 2026
Rudens jaukumas
Rudenį namus palieka tik suaugę vaikai ir paukščiai – o visi kiti sugrįžta. Nusiauna, nusiima nuo pečių kuprinę…
Virtuvėje skuba užkaisti virdulį – ir tą akimirką beveik fiziškai pajuntama, kaip namai užsipildo istorijomis, kurios buvo kaupiamos specialiai rudeniui. Kaupiamos su liepos braškėmis, birželio saulėtekiais, rugpjūčio žvaigždėmis… Pasakok jas. Klausykis pasakojimų.
Ruduo – pats geriausias laikas sužinoti apie save: savo šalčio ir šilumos ribas, savo poreikį darbams, kuriuos nori tęsti ir tuos žmones, kuriuos nori pažinti arčiau. Kiek arbatos reikia, kad sušiltum. Kiek apkabinimų, kad liautumeis bijoti…
Kai kuriuos dalykus kiekvieną rudenį reikia prisiminti iš naujo. Pavyzdžiui, kad tu gyvas – ir todėl sugebi skleisti šilumą ir šviesą; gali nuveikti reikšmingus darbus, ištarti žodžius, galinčius išlaisvinti širdį iš ledinio kiauto…
Svarbiausia – nesustingti. Laikyk už rankos tą, ką myli, skink vynuoges, po pagalve laikyk jūros kriauklę, nupiešk kitoje lietsargio pusėje savo mėgiamą žvaigždyną, vaišink kitus obuoliais ir karamele, neskaičiuok dienų iki pavasario, verčiau pajusk tylią palaimą ir pripildyk širdies šiluma savo namus…
Pasaulis švelniai prisimerkia nuo tavo šviesos, kai tu džiaugiesi ir spinduliuoji meilę 🙂 …
Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt
Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !
Tai – tu…
Tu gyveni nerimaudamas, nes tau atrodo, kad tau kažko trūksta. Tu nori surasti žmogų, kad mylėtum jį ir būtum laimingas. Bet iš tiesų vienintelis žmogus, kurio tau trūksta – tai tu. Ir kai tu atsiduri santykiuose, ten, kaip ir prieš tai, tau pritrūks vieno žmogaus. Tavęs.
Tau reikalingi daiktai, ir tu jauti vienokį ar kitokį stygių: drabužių, automobilio, aksesuarų. Bet iš tiesų tau reikalinga tam tikra tavo būsena, kurioje gali įsigyti šiuos daiktus. Ir vėl, tau lygiai taip pat pritrūks to, kas tai suteiks. Pritrūks tavęs.
Tu svajoji priklausyti bendruomenei. Didelei gerai kompanijai, mokyklai ar šeimai. Bet jei tu galvoji, kad tai padovanos tau tave, tu klysti. Jei tu neatradai savęs, tuomet toje bendruomenėje tau vis vien pritrūks vieno žmogaus. Tavęs.
Iš tiesų vienintelis žmogus, kurio tu tikrai ilgiesi – tai tu. Žmogus, kuris gali išspręsti visas tavo problemas – tai tu. Žmogus, gebantis rasti sprendimą, nuraminti, pralinksminti ir sužadinti interesą tavo gyvenime – tai taip pat tu. Žmogus, kuris gali mylėti ir dalintis šiuo jausmu – tai tu.
Tai nereiškia, kad tu lieki vienišas ir niekas tau nereikalingas. Tai reiškia, kad tu jau nepriklausai nuo išorinių faktorių, ir tavo gyvenimas pradeda priklausyti tau. Ir tuomet atsiranda viskas, ko tu taip norėjai, bet negalėjai pasiekti. Ateina mylimi žmonės. Susikuria bendruomenė.
Gyvenimas keičiasi kardinaliai, kai tu nustoji jam siūlyti formuoti tave ir formuoji jį savarankiškai. Todėl kad vienintelis žmogus, kuris gali suteikti laimę tavo gyvenimui – tai tu.
Padėka autorei! Pagal Aglaja Datešidzė esė, vertė ruvi.lt
Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !
Ir tuomet tikrovė pradeda keistis…
Kaip dažnai mes bandome pakeisti pasekmes… Kovojame su simptomais. Su pasekmėmis. Su tuo, kas jau įvyko.
Tačiau kol išlieka priežastis, pasekmės kartojasi. Kaip žolė, kurią nušienaujame, palikdami šaknis. Todėl žolė ir vėl užauga.
Pakeisti pasekmes galima tik pakeitus priežastį. Bet pirmiausiai mes turime ją pamatyti. Suprasti, būtent kas sukuria situaciją. Koks vidinis šablonas, koks įsitikinimas, kokia programa sukuria nuolat besikartojantį scenarijų.
Kartais priežastis akivaizdi. O kartais ji slypi taip giliai, kad mes priimame tai kaip “normą“, arba galvojame “na, toks jau aš žmogus…“
Tačiau jei sustosime ir sąžiningai savęs paklausime “kas mano gyvenime sukuria šią situacija?“ – atsakymas būtinai ateis. Galbūt, ne iš karto, bet tikrai ateis.
Kai pamatysime priežastį, mes jau turėsime pasirinkimą – galimybę pakeisti priežastį arba jos atsisakyti. O tuomet natūraliai, savaime pasikeis ir pasekmė.
Atrodo paprasta, bet tai ne visada lengva. Bet tai vienintelis kelias į tikrus pokyčius – ne kovoti su pasekmėmis, o pašalinti šaknį. Ir tuomet tikrovė aplinkui pradės keistis. Natūraliai. Be prievartos.
Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt
Meilės ir išminties mums visiems 🙂 !
Vangelis – Songs of the Seas
Kartais to pakanka
Kartais, kad nepalūžtume, pakanka draugo balso. Paprasto žmogiško “pasiilgau“, į kurį galima susisupti, lyg į jaukų pledą.
Kartais pakanka žinoti, kad žmogui, kurį myli, dabar lengviau. Kad šiandien jam skauda mažiau, nei vakar, o tai reiškia, kad yra viltis, jog rytoj jo bus diena visai be skausmo.
Kartais labai svarbu be baimės pažvelgti į savo pergyvenimus ir suprasti, kad viskas palengva aprimsta. Jau pakenčiama. Ir, reiškia, yra šansas, kad greitai praeitis taps atrama, o ne bedugne.
Kartais, kad nepalūžtume, pakanka tiesiog sustoti. Gyventi savo gyvenimą, neužbėgant toli į priekį ir neužstringant praeityje.
Kvėpuoti rudeniu, vaikščioti nukritusiais šiugždančiais lapais parke. Palydėti paukščius. Laukti pirmųjų šalčių. Pasitikėti gyvenimu. Paleisti šaltu vandeniu popierinius neišsipildžiusių istorijų laivelius.
Padėka autorei! Pagal Olios Majer esė, vertė ruvi.lt
Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !
Toks penktasis metų laikas…
O man patinka rudens pradžia… Tai jau ne vasara, bet ir ne gilus ruduo. Tai kažkoks penktasis metų laikas. Šilumos, grožio ir ypatingo jaukumo metas.
Laikas, kai gamta atsipalaidavo po vasaros, dosniai apdovanojusi mus savo gėrybėmis, tačiau ji dar visai nesiruošia žiemai. Skraidančių voratinklių ir šokančių po kojomis lapų metas…
Tai laikas, kai saulutė vis dar šildo. Tai prinokusių vaisių ir šermukšnių karolių metas. Karštos kakavos ir obuolių pyragų metas. Spalvotų lietsargių ir gražių guminių aulinukų metas…
Tai laikas, kai žvaigždės danguje šviečia dar ryškiau, ir galima aiškiai pamatyti Mažojo ir Didžiojo Grįžulo Ratų žvaigždynus.
Ir, pažvelk – štai krenta žvaigždė, todėl skubu įvardinti savo svarbiausią norą: “Tegul šis ruduo bus visiems labai laimingas!“
Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt
Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !
