Ką mes bepadarytume ir kaip bereaguotume, pasekmės visada sugrįžta mums.
Ne pro šalį, ne kitiems žmonėms. O tiesiog į rankas – mūsų pačių vaisiai.
Ir, ko gero, svarbiausias suvokimas – kad tai ne “bausmė“ arba ne “apdovanojimas“, o Aiškumas: pasaulis nekeršija ir nelepina, o tiesiog augina. Būtent tai, kas buvo pasėta.
Tame daug vienatvės… bet ir daug Jėgos.
Nes jei vaisiai sugrįžta mums į rankas – reiškia, ir sėklos taip pat buvo mūsų rankose.
Padėka autorei! Pagal Amu Mom esė, vertė ruvi.lt
Meilės ir harmonijos mums visiems 🙂 !
ruvi 