Kai žmogui nepakanka brandumo pripažinti, kad jis pasielgė su jumis neteisingai, įvyksta labai nemalonus dalykas.
Jis pradeda kurti istoriją apie jus. Kad jūs – “pernelyg emocingas“, “sudėtingas“, “toksiškas“, “amžinai nepatenkintas“, “reikalaujate per daug“, ir t.t…
Kodėl jis taip elgiasi? Todėl kad jam taip lengviau gyventi.
Juk daug paprasčiau apkaltinti kitą, nei sąžiningai pažvelgti į save ir pripažinti: “taip, aš buvau neteisus“, “ aš įskaudinau“, “aš nesusivaldžiau“, ir pan..
Todėl svarbu suprasti vieną dalyką – kartais žmonės iškreipia istoriją ne todėl, kad tai tiesa… Bet todėl, kad priešingu atveju jiems tektų susidurti su kaltės jausmu. Pripažinti, kad sugriovė kažką gero. Kad išdavė. Kad buvo nebrandūs, bailūs ar egoistiški.
Ir tuomet psichika renkasi gynybą. Paskelbia kaltu jus. Kad galima būtų ramiai miegoti ir toliau tikėti, kad tai ne jų kaltė.
Ir jei tenka su tuo susidurti, supraskite: kitų žmonių versijos neturi tapti jūsų tiesa.
Kartais žmogus blogai kalba apie jus ne todėl, kad jūs blogas, o todėl, kad tai vienintelis būdas jam nesusitikti su savimi tikruoju. Su tiesa.
Autorius nežinomas, parengė ruvi.lt
Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !
ruvi 