Jei surinksite 100 juodų skruzdelių ir 100 raudonų skruzdelių ir įleisite jas visas į stiklinį ąsotį, nieko neatsitiks.
Bet jei paimsite ąsotį, stipriai papurtysite ir pastatysite ant stalo, skruzdelės pradės žudyti viena kitą.
Raudonosios skaito, kad juodosios – priešai, o juodosios skaito, kad raudonosios – priešai, tačiau tikrasis priešas šiuo atveju – žmogus, kuris papurtė ąsotį.
Tas pats vyksta ir visuomenėje.
Vyrai prieš moteris. Dešinieji prieš kairiuosius. Turtuoliai prieš vargšus. Jaunimas prieš pagyvenusius ir t.t…
Prieš pradėdami kovoti vienas su kitu, turime paklausti savęs: kas papurtė ąsotį?
Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt
Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !
ruvi 
Ogi nusišvilpt kas papurtė ąsotį, tiesiog mes nei vyrai nei moterys, nei kairieji nei dęšinieji, nei jauni nei seni, nei turtingi nei vargšai. Mes esame visai kas kita ir mūsų į ąsotį neįkiši nebent patys patikėtume, kad taip įmanoma.
Priklauso nuo suvokimo kas mes esame.
PatinkaPatinka
Sveiki, Algirdai!
Todėl ir naudinga žinoti, kas būna, jei į ąsotį pakliūname.Kad nepakliūtume… Papurto tuos ąsočius karts nuo karto, nepriklausomai nuo to, kas juose atsiduria (bet pamatyti tai gali tie, kurie ne ąsotyje 😉 ).
PatinkaPatinka
Kai mes gyvename ne ąsotyje jokių apribojimų nėra, įskaitant ir tai, kad bet kas turi galimybę (kokia kvaila ir žalinga ji beatrodytų) sukurti tokį ąsotį ir vilioti ten smalsiuosius, o va ąsotis jau turi apribojimus nes sukurtas riboti kitų laisvę. Nepamirškime, jog turime galimybę iš to uzbono ištrūkti bei turėkime išminties į jį nepakliūti. Ištrūkti galima pažvelgus į tą ąsotį iš šalies, nežaidžiant svetimo žaidimo, o stebint jį. Tas padės pamayti kur esame ir kur norime būti.
PatinkaPatinka
Sveiki, Algirdai!
Pritariu pilnai: “Nepamirškime, jog turime galimybę iš to uzbono ištrūkti bei turėkime išminties į jį nepakliūti“.
PatinkaPatinka