Anksčiau buvo ryšys su gamta. Dabar – su įvairiais prietaisais. Ir tai keičia viską.
Anksčiau žmonės turėjo ryšį su gamta. Ne ta prasme, kad visi dirbo laukuose, bet gilesne prasme. Jie jautė žemę po kojomis. Jie žinojo, kada sodinti, kada nuimti derlių, kada ilsėtis.
Jie girdėjo vėją, matė žvaigždes, jautė vandenį. Ir tai suteikdavo jiems atramą. Jie buvo daug ramesni, jautė vidinę pusiausvyrą. Jie neturėjo mūsų patogumų ir komforto, bet jie turėjo tai, ką praradome mes: ryšį. Su gyvu pasauliu. Su gamtos ciklais. Su savimi.
O mes dabar susieti su įvairiais prietaisais: telefonais, kompiuteriais, ekranais. Mes žiūrime į juos daugiau, nei vienas kitam į akis. Mes gauname informaciją, bet prarandame pojūčius. Mes bendraujame, bet neturime jausmų.
Mes žinome viską, bet nesuprantame svarbiausio dalyko. Tarsi mus kažkas atitraukia nuo gamtos. Tarsi kažkas bando mus nuvesti į kitą realybę. Dirbtinę, greitai besikeičiančią, nuolat vartojančią.
Aš ne prieš technologijas. Jos naudingos, jos suteikia mums galimybių. Bet aš už balansą. Už tai, kad mes nepamirštume, jog turime kojas, kad vaikščiotume žeme. Turime rankas, kuriomis galime liesti medžius, glostyti gyvūnus, apkabinti žmones. Turime širdį, kad galėtume jausti.
Ir ryšys su gamta – ne romantika, ne “eko-tema“. Tai pagrindas. Be jo mes prarandame atramą, ramybę, aiškumą. Be jo mes tampame neramūs, irzlūs, tušti.
Pabandykite šiandien. Išeikite bent minutėlei į lauką. Pažvelkite į dangų, palieskite žemę, žolę, lapus. Išjunkite telefono garsą. Pasiklausykite tylos…
Tai ne pabėgimas nuo pasaulio. Tai sugrįžimas į save. Ir tai gali būti svarbiausia, ką jūs padarėte šiandien.
Padėka autoriui! Pagal Orel Elmalah tekstą, vertė ruvi.lt
Meilės ir harmonijos mums visiems 🙂 !
ruvi 