Kažkas šviesaus užgimsta…

Gimsta nuotaika, kurią norisi dovanoti. Semti samčiu iš Gėrio Šaltinio ir dalinti į mielas rankas.

Gimsta šiluma ir šviesios ateinančios tikrovės matymas – žingsnis po žingsnio, nuo vilties ženklų iki geros nuojautos pėdsakų. Ir todėl taip ramu širdyje.

Gimsta vėjas, įkvėpimo vėjas, troškimo prasmingai gyventi vėjas.

Daryti viską su įkvėpimu. Kaip žingeidus vaikas, skubėti pasitikti žinių ir stebuklingų “kasdieninių“ reikalų.

Juk viskas turi savo nepakartojamą skonį ir spalvą: ir išplautas puodelis, ir perskaitytas eilėraštis, ir nupieštas ant drobės nepažįstamosios vualis, ir atviras pokalbis virtuvėje su arbata ir pyragu.

Įkvėpimo vėjas sugrąžino šį, atrodytų, jau seniai pamirštą pojūtį – kai viskas gyvenime įdomu.

Viskas, kas pasirinkta. Ką norisi sukurti. Dėl ko norisi gyventi.

Ir tas – tas kažkas šviesaus – dabar užgimsta.

Aš linkiu visiems laimės!

Padėka autorei! Pagal N. Sumire esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerosios vilties mums visiems 🙂 ! Jaukios šventinės šeimos vakarienės ir artimųjų širdžių šilumos 🙂 ! Ir tegul pildosi viskas, ko taip nuoširdžiai ir su meile linkime kitiems 🙂 !

2 mintys apie „Kažkas šviesaus užgimsta…“

  1. Gražaus Kūčių vakaro visiems ! Būkime drauge, kurkime šviesenį ir gražesnį pasaulį, save, aplinką, visa kas mus supa, kame mes eame.

    Ačiū mielai Rūtai, kad dalinatės geromis ryškiai šviečiančiomis mintimis, uždegančiomis mus įkvėpimui rašyti, kurti kažką, ir dalintis.

    Jaukaus ir draugiško Kūčių vakaro🤗

    Ir linksmų šv. Kalėdų🌲

    Paspaudė "Patinka": 1 person

    1. Ačiū, Rūtele 🙂 !

      Būkime geri vieni kitiems, mylėkime – tai didžiausias gėris ir stebuklas šioje Žemėje 🙂 !

      Meilės ir tyro bendravimo džiaugsmo mums visiems 🙂 !

      Patinka

Palikti atsakymą: Ruvi Atšaukti atsakymą