Aš manau, visi mes pastebėjome, ir jau seniai, koks dabar informacinis laukas. Jis užpildytas negatyvumu, ir tai nenuostabu, atsižvelgiant į tai, kiek visokių įvykių, kurie toli gražu nedžiugina, vyksta išoriniame pasaulyje,
Aš neketinu kviesti jūsų užsidėti, kaip dabar įprasta sakyti, rožinius akinius ir nieko nematyti, išskyrus išsigalvotus rausvus ponius debesyse.
Aš nekviečiu “pabūti nuošalyje“…
Mūsų Meilės jėga ir Dvasios Jėga pasireiškia būtent gebėjime MATYTI TAI, KAS YRA.
Matyti… suprasti – KODĖL, daryti išvadas ir nedalyvauti tos informacijos skleidime, kuri didina įvairiausių baimių ir negatyvių emocijų įtampą.
Matyti ir vis vien mylėti… tikėti, spinduliuoti savo vidine būsena taiką ir visais įmanomais būdais harmonizuoti bendrą erdvę.
Įskaitant ir virtualius socialinius tinklus.
Pirmiausiai tai liečia įvairias prognozes apie “siaubingą siaubą“, kuris nutiks planetoje arba kai kuriose šalyse. Nes dabar reikia spręsti tai, kas jau vyksta. O tai, kas, atseit, “nulemta“, galima pakeisti tik savo dėmesiu, nukreipiant jį į šviesią ateities perspektyvą.
Mielieji, tai toli gražu ne pasakos, kad mes visi savo būsena ir dėmesiu ne tik keičiame erdvę aplink save, bet ir įtakojame galimų įvykių eigą…
Jei tik žmonės tai suvoktų… Jei tik žmonės suprastų, kokia kova vyksta dabar dėl jų dėmesio…
Jei tik žmonės žinotų… kokia Meilės Jėga, galinti pakeisti įvykių eigą, slypi mūsų visų ketinimuose ir sutelktame dėmesyje…
Stebėkite savo vidinę būseną ir kūną, kuomet jūs “prisipildote“ toksiška informacija arba bendraujate su negatyviai nusiteikusiu žmogumi… Kūnas kaipmat reaguoja. Ir – kiekvienas žmogus pajunta pasekmes…
Mūsų daug… Ir mes stiprūs…
Todėl mūsų užduotis – imtis atsakomybės už savo būseną… ir jei ji šiuo metu “nulinė“ – neužkrėsti tuo kitų žmonių.
Mes su jumis – tarsi filtrai Žemės planetoje. Ir tai didžiulis darbas. Nelengvas… ir labai svarbus.
Nuspręskite – prie ko jūs asmeniškai prisidedate – esate Kūrėjai… ar…
Apkabinu kiekvieną, su Meile…
Padėka autorei! Pagal Natalja Forniak tekstą, vertė ruvi.lt
Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !
ruvi 
Tačiau galbūt ne tiek daug žmonių pastebėjo, kad tas informacinis laukas vis labiau užpildomas ir “pozityvumu“. Pavyzdžiui eilinio “išganytojo“ laukimu, užpildomas iškamšomis kurias galima pamatyti net šaldytuvą atsidarius, užpildomas klounais kurie atseit už mus ir mus išgelbės jeigu tik palauksime truputį. Beje, visame tame itin svarbus tas… na net nežinau kas, tačiau žmonės jį vadina laiku. Tik palaukite, pakentėkite dar truputį ir jau tuoj tuoj viskas bus gerai. Kas tas laikas? Aš nežinau, man regis jo nėra. Lai man durnam kas nors paaiškina kas yra tas laikas nes aš nežinau. Ir tas amžinas raginimas pakentėti. Kodėl aš turėčiau kentėti? Juk šis, taip vadinamas, pasaulis tai ištisa kančia. Ir visada, visada!! tie lūkesčiai, pažadai, viltys nukreipti į ateitį-bus, viskas bus, tik pakentėkite. Ateities nėra, o kai ji ateis ji neateis ateityje nes ji niekaip negali atsitikti ateityje, visada yra tik dabar. Mes visada esame tik dabar, šią akimirką ir viskas kas svarbiausia atsitinka dabar.
Iš tiesų, man baisu kas dabar darosi su “alternatyvia“ žiniasklaida. Lyg drignių apsiėdę, lyg apsėsti. Tiek užsieny, tiek Lietuvoj. Net papūgos po tiek kartų to paties nekartoja ir, sakyčiau, jog net papūgos tokių kvailysčių neprisirankioja. Netikėtai pastebėjau, kad reikia nuo tokių atsijungti, bet sunku nes kažkada tos alternatyvios svetainės buvo labai įdomios.. Aš jau nuo tiek atsijungiau, dabar beliko tik kelios, bet panašu, kad reikės palikti gal tik tris.
PatinkaPaspaudė "Patinka": 1 person
Sveiki, Algirdai!
Taip tiksliai viską įvardinote – pritariu pilnai.
Informacinis laukas dabar atvirai toksiškas psichikai, pradedant negatyvumo, bauginimo skleidimu, ir baigiant, kaip jūs rašote – “pozityviais gelbėtojais“, kurie vis atideda savo gelbėjimo “misijas“ (gerai žinomas psichologinis triukas) ir tokiu būdu didina pasekėjų-laukiančiųjų gretas, kurie dar tuos savo mesijus ir išlaiko. Manau, “mesijų“ būtų žymiai mažiau, jei nebūtų materialinės naudos jiems. O laikas – visiems laukiantiesiems spąstai, atitraukiantys nuo gyvenimo šioje akimirkoje ir gesinantys sąmoningumą. Žmogus gali turėti jam mielus prisiminimus, pozityvų nusiteikimą gyvenime, bet neturi būti liguistų, nesveikų kažkokių primestų įvykių lūkesčių, kurie nuo žmogaus nepriklauso.
Dėl kančios – pritariu jums, iš to jau tiesiog kultas padarytas: kentėk, ir tik tokiu atveju kažkada tau galbūt (o jau po mirties tai jau tikrai) bus labai gerai, nes tą gerovę reikia užsitarnauti kančiomis, visokiomis bėdomis, kurias reikia “įveikti“. Iš savo patirties padariau išvadą, kad kančia neduoda nieko, išskyrus nusivylimą gyvenimu ir žmonėmis, pesimizmą ir depresijas, o galiausiai ir palaužia žmogų dvasiškai.
Kaip taikliai įvardinote – dabar dauguma informatorių lyg apsėsti, lyg drignių apsiėdę – geriau nepasakysi 🙂 ! Taip, negatyvumas užkrečiamas, ypač kai liejamas nepaliaujamu srautu ir daug metų. Aš taip pat dabar mažai skaitau internete, taip pat pastebėjau, kad žmonės gal ir nepastebimai sau, bet kažkaip įsitraukia į negatyvumą ir pradeda jį skleisti.
Laikykimės, juk iš tiesų mums nereikia tiek ir tokios informacijos, kiek jos yra dabar. Viskas mumyse, dažniau klausykimės savo intuicijos, savo širdies balso 🙂 …
PatinkaPatinka
Vis tik kaip malonu matyti teigiamus pokyčius žmonėse, tokių pastebiu vis daugiau. O juk tie pokyčiai tik dėl to kas vis dar tebevadinama nesąmone, išsigalvojimais ir dar kitaip negražiai. Tai juk dėl mūsų ketinimų, nusiteikimo ir dėmesio. Nes juk ten kur kreipiame savo dėmesį energija seka, ten mūsų jėgos suka. Vis ryškiau matosi, kad žmonės kuo toliau tuo labiau dalinasi į dvi sroves-teigiamą ir neigiamą ir tas atsidalinimas vis ryškėja. Tik viena pusė vis pilnėja, o kita lieka kaip buvusi. Kodėl neigiama nedidėja jeigu jų kur kas daugiau? 🙂 🙂 Tam yra priežastis. Nedidėja todėl, kad tai susinaikinimo kelias ir ji kažkada pradės mažėti. O ta kita pusė turi galimybę pasidauginti net ir iš vienos būtybės, reikia tik panorėti.
PatinkaPaspaudė "Patinka": 1 person
Sutinku, ir aš matau teigiamus pokyčius, kuriuos galima būtų pavadinti pabudimu, sąmonėjimu, suvokimu savo prigimtinių gebėjimų. Žmonės pradeda sieti priežastis ir pasekmes – savo veiksmų ir pasaulio įvykių. Ir tai tikrai džiugina, nes prieš dešimtmetį ar net prieš keletą metų to net įsivaizduoti negalėjome. Tai nelengvas procesas, ne toks greitas, kaip norėtųsi, bet – svarbiausia, kad jis vyksta 🙂 !
PatinkaPatinka