Žmogus praranda save, kai praranda ryšį su savo Sąžine.
Nes Sąžinė – tai ryšys su savo Širdimi.
Sąžinė – tai ryšys su savo Siela.
Sąžinė – tai ryšys su savo Paskirtimi.
Sąžinė – tai ryšys su Gyvenimo Prasme.
Sąžinė – tai Harmoninga Sąveika su žmonėmis ir visa gyvybe.
Sąžinė – tai ryšys su savo Aukštesniuoju Aš.
Sąžinė – tai ryšys su Dievu.
Sąžinė – tai vienintelis Kelias būti Žmogumi.
Sąžinė – tai vienintelis instrumentas, padedantis žmogui įveikti egoizmą ir tapti Žmogumi-Kūrėju.
Sąžinė – tai Sąmoningumas, dvasinis augimas, tai tobulėjimo Pagrindas, Harmonijos garantas.
Praradęs Sąžinę žmogus taip pat gali gyventi, tačiau iš tiesų be Sąžinės – tai ne gyvenimas, o tiesiog egzistavimas, išgyvenimas, kančia ir pilna degradacija. Tačiau pats žmogus, praradęs Sąžinę, savo degradacijos visiškai nesuvokia.
Praradusio Sąžinę “spindesys ir skurdas“ – tai visada žmogaus gyvenimo tragedija. Tačiau net toks žmogus turi galimybę išsigelbėti, todėl kad Sąžinės balsas visada atsiliepia, jei tik žmogus į ją kreipiasi.
Nepraraskime šio svarbaus ryšio. Išlikime Žmonėmis!
Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt
Gerosios vilties ir santarvės mums visiems 🙂 !