Tai štai kam jie reikalingi…

Aš supratau, kam iš tikrųjų reikalingi socialiniai tinklai (ypač moterims)! 

Kartą aš pastebėjau, kad seniai nieko nerašo savo paskyroje viena mano pažįstama. Nors anksčiau rašė tris-keturis kartus per dieną. Mes nesame artimi draugai, tiesiog esame seniai pažįstami, kažkada drauge dirbome, todėl mėgstame kartais pakomentuoti vienas kitą, pajuokauti ir pan. Ji vidutinio amžiaus, gyvena viena.

“Keista,“ – pagalvojau. Ir parašiau jai. Taip ir paklausiau: “Kur dingai, ar nieko neatsitiko?“ Ji greitai atsakė: “Ne, nieko nenutiko, tiesiog nuotaika nekokia, su darbais problema, todėl nieko nesinori rašyti.“

Na, ir mes šiek tiek pabendravome. Laiškais. Ir ji akivaizdžiai buvo patenkinta mūsų susirašinėjimu.

O aš pagalvojau: visi tie mūsų socialiniai tinklai – geras dalykas, tiek ten visko – kačiukai, selfiai, pokalbiai apie pasaulio likimą…

Bet, galbūt, viena iš pagrindinių jų funkcijų tame, kad mes turime galimybę turėti žmogų savo akiratyje. Ir jei kažkas ne taip, jei jis staiga dingtų – galime jam tiesiog parašyti.

Taip, kai kurie žmonės gali tiesiai parašyti: “Pasikalbėkite su manimi!“ Moterys dažnai taip daro. Ir visi tuoj pat atsiliepia, parašo kažką gero. Lyg ir paprasti žodžiai, lyg ir nieko ypatingo, bet tai tarsi nedidelė psichoterapija. Moterims tai ypač svarbu. Nes joms reikalingas verbalinis bendravimas, jos emocingos. Jos turi jaustis reikalingos. Juo labiau, vienišos.

Beje, dėmesys ir bendravimas visiems reikalingas, tame tarpe ir vyrams, tik jie to neparodo…

Bet ne visi juk ekstravertai. Ne visi gali parašyti: “Pasikalbėkite su manimi!“ Kažkas tylės ir liūdės. O kažkas dar ir pagalvos: “Na, na, pažiūrėsime, kas manęs pasiges!“ Tačiau praeina diena, kita, savaitė, ir – tyla, niekas nerašo, visi užimti selfiais ir kačiukais. Ir depresija gilėja…

O jei žmogui parašysime – galbūt, pavyks jį nors trumpam išvaduoti iš depresijos ar liūdesio. Kiekvienam svarbu, kad jį prisimintų, kad pasidomėtų: “O kur gi tu prapuolei?“

Tai nesunku, tai smulkmena, net iš namų nereikia niekur eiti, nors gulėdamas rašyk. O žmogus, galbūt, tik tavo laiško dabar ir telaukia.

Ypač moterys. Juo labiau, rudenį.

Padėka autoriui! Pagal Aleksejaus Beliakovo tekstą, vertė ruvi.lt

Gerumo ir jaukaus bendravimo mums visiems 🙂 !

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: