Būna taip sunku, kad galvoji – Dieve, na, duok nors kokį gerą ženklą…
Todėl kad visai nesupranti, kaip gyventi šį gyvenimą… Ir atrodo, kad taip bus visada.
Tai pats sudėtingiausias dalykas – suprasti tokią akimirką, kad sunkumai praeis.
Darbai atsiras, arba žmogus, kuris tavęs nemyli, pasimirš. Persikelsi į kitą miestą arba, atvirkščiai, apsigyvensi kaimo sodyboje.
Bus ir gerų naujienų – kažkas sukurs šeimą, kažkam gims vaikas, kažkas pasistatys namą.
O kažkas labai pavargs ir sakys, kad jam viskas atsibodo, o kai pailsės, vėl svajos apie naujus darbus.
Kažkas eis gatve ir pasiguos, kad karščiai išsekino. Ir ta pačia gatve eis ir tėvas su vaiku. Ir tėvas nupirks vaikui ledų. Ir vaikas bus laimingas, ir šokinės iš džiaugsmo. Todėl kad vasara ir vaikystė. Todėl kad rytoj atostogos, ir tėtis pavėžins kaime senu motociklu.
Gyvenimas – jis visada toks permainingas…
O žmogui sudėtingiausia išgyventi nežinomybės periodą. Kai jis užduoda klausimus, o atsakymų dar nėra. Kai kažkas pasibaigė, o nauja dar neprasidėjo.
Bet svarbu atsiminti, kad tą pačią akimirką, kai tu atsidusai ir pažvelgei į dangų, štai būtent tą akimirką ir ateina Kūrėjo atsakymas į tavo klausimus. Ir gyvenimas jau pradeda tiesti tau naujus kelius. Ir stato pirmuosius kelrodžius ženklus.
Tiesiog tu dar to negali atsekti…
Neskubėk, viskas bus savo laiku. Tau parodys maršrutus.
Ir į tavo klausimus būtinai ateis atsakymas.
Padėka autorei! Pagal Olgos Demidiuk esė, vertė ruvi.lt
Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !
ruvi 