Tai jūsų žemiškasis angelas…

Jei yra žmogus, su kuriuo sieloje pasidaro lengviau, branginkite jį.

Jei yra pasaulyje nors vienas žmogus, bendraujant su kuriuo jums šviesiau ir šilčiau, branginkite jį kaip savo lobį, kaip savo gyvenimo resursą.

Jei yra tas, pas ką galima ateiti, kam galima paskambinti, parašyti, pasidalinti savo skausmu, o paskui pasijusti geriau, – jums pasisekė. Jūs turite vaistą nuo gyvenimo sunkumų ir energijos šaltinį. Branginkite šiuos santykius ir šį žmogų.

Dovanokite jam dovanas, dalinkitės tuo, ką turite geriausio, ne tik problemomis. Ir laiminkite jį, kad jis neprapultų, nepaliktų jūsų. Neįkyrėkite jam dėl smulkmenų. Tai tikras eliksyras: jį reikia gerti tik susirgus, ir tik po šaukštelį…

Tai gali būti senas draugas, artimas giminaitis, o ypač laimingiems – sutuoktinis. Pagyvenusi senolė arba pažįstamas gydytojas, – bet kas… Tačiau esminis požymis vienas – jums lengviau po bendravimo, net jei žmogus nieko ypatingo ar protingo nepasako. Jums tiesiog lengviau.

Ir visi reikalai po to pradeda klostytis, o problemos – išsprendžiamos. Nuo jūsų nuėmė dalį sunkumų, išlaisvino protą ir sielą nuo rūpesčių, jums geriau viskas sekasi. Jūs viską įveikiate.

Jei yra toks žmogus, jums labai, labai pasisekė. Bet dauguma tai supranta tuomet, kai praranda tokį žmogų. Nevertina jo. Arba susipyksta ir nutraukia bendravimą. Arba savo prisirišimu ir įkyrumu atstumia tą, kas palengvindavo naštą, bando sėstis jam ant pečių ir prislėgti visu svoriu. Arba tas žmogus palieka šį pasaulį, – visaip gali nutikti.

Ir štai tik tuomet jį pradeda vertinti. Pasirodo, kad niekam neįdomios mūsų problemos. Niekam neįdomūs mūsų pergyvenimai. Neturi žmonės laiko ir jėgų klausytis mūsų istorijų, – nuoširdžiai užjausti ir nuoširdžiai palaikyti. Pasako budinčią frazę ir nusisuka. Jie patys turi daug savų problemų…

Bet visa tai tik paskui supranti. O juk geriau būtų iš pat pradžių branginti ir saugoti tą, kas dalinasi gyvenimo energija ir širdies šiluma. Betarpiškai ir kasdien dalinasi. Kam galima pasakyti ar parašyti ir gauti palaikymą.

Tai mūsų vaistas, mūsų atsarga, mūsų apsauga. Mūsų žemiškasis angelas. Ir jį turi ne visi; daugybė žmonių vienatvėje viską išgyvena ir įveikia. Nėra jų gyvenime tokio žmogaus.

Jei jis yra jūsų gyvenime – saugokite ir branginkite jį. Tai tarsi deguonies atsargos. Bet kaip dažnai tai suprantame tik po to, kai išnyksta tas, su kuriuo pasidaro lengviau sieloje…

Padėka autorei! Pagal Anos Kirjanovos esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir vienybės mums visiems 🙂 !