Tos kelios minutės vis vien atsiras…
Todėl kad viskam yra ribos.
Ribos pačiai ilgiausiai dienai, kuri išsunkė visus jėgos likučius. Tam, kas iš pradžių atrodo būtina, o vėliau jau pasirodo nereikalinga. Tiems, kas galvoja, kad tu neišsekinamas. Nors, ko gero, tokiems ribų tikrai nėra.
Tačiau tu jas turi, o tai reiškia, kad tos kelios minutės vis vien atsiras.
Tik tavo minutės. Tik tavo tylos arba tik tavo muzikos minutės. Tik tavo minčių. Tik tavo laisvės. Minutės tik tam, ką tu gali padaryti savo labui tiesiog dabar…
Tegul jos bus… būtinai bus. Ne kartais. Ir ne taip, tarsi lauktum jų kaip tos šventės, kuri būna tik kartą metuose.
Jos labai reikalingos, kad sustotum ir atsikvėptum, o paskui pamatytum, iš ko susideda tavo gyvenimas, ir ar vertas tas tavo išsekimas visko, ko tu tiesiog nespėji pamatyti ir realiai patirti.
Tik kelios minutės. Bet kartais jos dovanoja metų metus.
Padėka autorei! Pagal Lilios Grad esė, vertė ruvi.lt
ruvi 
Ačiū, Rūta, kad toms kelioms minutėms, kol skaičiau esė, sustabdėte mane. O stebukle! Ir kelios minutės gali būti pilnos pamąstymų, poilsio, naujų atradimų, minčių perkrovimo ir ramybės. Ir tai ne tik kelios minutės, o visas laikas ir Jūsų energija, kurią skiriate ruvi.lt administravimui, transformuojasi pozityvą, gėrį ir džiaugsmą, kas yra nepaprastai maloni ir reikalinga atgaiva kasdienybėje. Tegul visa tai sugrįžta ir Jums!
PatinkaPatinka
Ačiū, miela Virginija 🙂 !
Žinoma, viskas sugrįžta žmonių gerumu ir nuoširdumu, aš tai jaučiu ir esu labai visiems dėkinga 🙂 .. Dabar toks laikotarpis, kai kiekvienas iš mūsų pagal savo galimybes turime skleisti šviesą ir širdies šilumą, kurti mintimis ir veiksmais gražią, šviesią ateities perspektyvą mums visiems. Būkime kartu, palaikykime ir įkvėpkime vieni kitus 🙂 !
PatinkaPatinka