Verčiau palaikykime vieni kitus…

Nebūna stebuklingų spyrių. Būna žmonės, kurie galvoja, kad žmogui reikia spirti, kad jis padarytų tai, ko bijo.

Bet tai, kas padaryta svetima valia, ilgai negyvena, ir nebūna naudinga tam, kam spyrė. Net jei žmogus lyg ir sutiko.

Tačiau kodėl sutiko? Pasikliauti svetimu spyriu, kad įgautum didesnį pagreitį – viso labo pasitikėjimo savimi iliuzija.

Ir tai ne pagalba. Tikrai ne.

Padėti – reiškia ištiesti ranką, ir kažkurį laiką eiti šalia, suvokiant, kad šis kelias yra ne tavo, ir tu nebruki iš visų jėgų žmogaus ten, kur jam tikrai nereikia.

Spirti – reiškia priimti nesąžiningą ir grubią poziciją, tuo pačiu patvirtinant, kad žmogus nemoka priimti sprendimų ir neturi jėgų žaibiškiems veiksmams. Bet tu jau viską už jį nusprendei ir darai jam “gerą darbą“.

Suprantate, mielieji, net jei iš šalies akivaizdu, kad kažkas trypčioja vietoje, mes matome tik tai, ką matome mes, tačiau mes nežinome tų giluminių priežasčių, kurios trukdo žmogui rasti išeitį ir žengti pirmą žingsnį.

Motyvacija gali būti tik asmeninė.

Ir net jei žmogus prašo jam spirti, tai dar ne motyvacija. Tai nestabilumas nepasitikėjimo savimi stadijoje. Paklausyti jo – reiškia parodyti, ką gali tu, o ne jis.

Mums pavaldžios įvairios stichijos. Bet įveikti jas mes galime tik tuomet, kai patys drąsiai žengiame jų pasitikti, suvokdami poreikį tame ir savo atsakomybę.

O plūduriuoti juose šuniuku, įgavus pagreitį nuo svetimos jėgos – tai vergiškas būdas atrodyti drąsiu.

Geriau nereikia tokių spyrių.

Verčiau palaikykime vieni kitus…

Padėka autorei! Pagal Lilios Grad esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

3 mintys apie „Verčiau palaikykime vieni kitus…“

  1. Ačiū už tokį supratingą straipsnelį, aš tikrai pritariu jam. Būtent,-palaikykime vieni kitus, bet, sakyčiau, tas ir yra mums sunkiau daryti, nei kad “paspardyti“ kitą.

    Patinka

  2. Sveiki, Algirdai!

    Taip, kol kas žmonės daugiau linkę “paspardyti“ vieni kitus, ir tai juos galiausiai supriešina, o mums dabar, kaip niekada, reikia vienytis, padėti ir pagelbėti vieni kitiems, kad galutinai neprarastume žmoniškumo. Tai nelengva, kai taip liaupsinamas tas “stebuklingas spyris“.. Bet jis nieko neduoda, tik dar labiau didina žmogaus nepasitikėjimą savimi, vidinius prieštaravimus ir nuolatinę graužatį ir kančią: gal kokį vieną-kitą “spyrį’ ir įmanoma atlaikyti, bet juk tokiu būdu nepastebimai galima tapti ir “berniuku mušimui“.

    Visais laikais žmonės gelbėjo žmoniškumas: vienybė, atjauta, geranoriškumas, meilė, savitarpio palaikymas ir pagalba. Nes neįmanoma būti laimingu, jei aplink yra kenčiančių žmonių. Palaikykime vieni kitus, tai iš tiesų paprasta – kartais žmogui reikia tik pabuvimo šalia, gero žodžio, išklausymo, ir jis atsigauna, atsitiesia, ir gali gyventi toliau. Mes labai labai reikalingi vieni kitiems , nes kai mes niekam nereikalingi, mes nereikalingi ir sau.. Būkime atidūs, būkime geri vieni kitiems 🙂 .

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s