Ar būna taip jums – staiga sieloje tyliai skambteli sidabrinis varpelis. Švelniai ir taip tyliai… Arba paprasčiau pasakysiu – suskamba sieloje telefonas; tai atėjo dvasinė žinutė nuo to, kas jus myli ir apie jus galvoja.
Štai tiesiog šią minutę pagalvojo apie jus, net jei jus metų dvidešimt nesimatėte. Pagalvojo su švelnumu – ir atėjo žinutė su širdele 🙂 . Arba su angeliuku 🙂 . Arba su gėlyte 🙂 …
Ir tokios žinutės mus pasiekia ne taip jau retai. Staiga suskamba nematomas varpelis. Ir kažkodėl sielą užlieja šiluma. Kažkodėl širdyje pasklinda švelnumas. Ir pasaulis atrodo geresnis ir šviesesnis. Norisi nusišypsoti kitiems arba padaryti kažką gero…
Ir prisiminsi netikėtai tą žmogų. Labai greitai, prabėgomis, bet tu prisiminsi jį, – tą žmogų. Tai jis jus abu prisiminė.
Pagalvojo su meile ir švelnumu, akimirką pajuto tai, ką kadaise jautė. Jausmai išliko; tiesiog jis juos pamiršo kasdienybės šurmulyje. Ir štai – prisiminė.
Ir tą pačią sekundę atėjo žinutė. Mes ją gavome ir taip pat prisiminėme.
Taip būna gyvenime. Bet dažniausiai mes nesuprantame, kas atsitiko. Tiesiog šilta ir šviesu staiga pasidaro sieloje. Ir gyvenimas pasirodo pilnai pakenčiamas, kai skamba tas varpelis. Kai mes gauname nematomą širdelę ir atsakome tuo pačiu.
Visi, kas mus myli ir mylėjo, myli ir dabar. Meilė nesibaigia. Net jei šito žmogaus jau nėra šioje žemėje, jis vis vien siunčia mums žinutes. Ir suteikia jėgų gyventi…
O žinutėje parašyta: “aš myliu tave“. Štai ką reiškia tas tylus varpelis, po kurio taip šviesu sieloje. Ir truputį liūdna…
Padėka autorei! Pagal Anos Kirjanovos esė, vertė ruvi.lt
Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !
ruvi 