Emocinio atsivėrimo su pliuso ženklu mes kažkodėl baiminamės labiau, nei su minuso ženklu…
Kitaip tariant, švelnumą mes išreiškiame sunkiau, nei pyktį…
Tylūs ir paprasti žodžiai skamba rečiau, nei garsi kritika…
Įsižeisti lengviau, nei paklausti…
Kodėl?…
Tikrai ne todėl, kad mes blogi, ar bejausmiai…
Bet todėl, kad beveik kiekvienas iš mūsų turi pažeisto pasitikėjimo patirtį, kuri vėliau automatiškai persijungia į savisaugos režimą net ir tuomet, kai mums nieko negresia…
Štai kodėl pasitikėjimas – svarbiausia vertybė artimų žmonių santykiuose, mielieji…
Vertybė, kuriai reikalinga ne restauracija, o Nepažeidžiamumas…
Restauruotas pasitikėjimas, kaip įskilęs puodelis, kurį suklijavo, bet štai gerti iš jo vargu ar įmanoma…
Ir joks užkulisinis gyvenimas nevertas to, ką mes dėl jo aukojame…
Ir net atsisveikinti su tiesa širdyje visada geriau, nei pasilikti, bet su melu…
Pagal Lilios Grad esė, vertė ruvi.lt
Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !
ruvi 