Tave brangina už tavo vidinę šviesą.
Patikėk, tai tiesa.
Kai tu kaltini save už skubotus žodžius, sunkiai slepiamą sumaištį, užsiliepsnojusią raudoniu skruostuose; kai pyksti ant savęs už neryžtingumą arba pernelyg didelį atvirumą… Prašau, sustok. Tu net neįtari, koks iš tiesų esi, juk žvelgi į save per smerkimo prizmę.
O kažkas myli tavo šypseną ir betarpiškumą. Kažkas pastebi tavo nuotaikų permainas. Kažkas maudosi tavo vidinės šviesos spinduliuose.
Kiekviena šypsena, džiaugsmas, ašaros, tylėjimas – tai tavo esybės išraiška.
Neišsižadėk savo nuoširdumo, juk būtent tai paverčia tave sraunia upe, tyliu lietumi, skaisčia saule… Tavo prigimtis, išsiskleidžianti jausmais – tai tikrų tikriausias sodas, skendintis gėlių begalybėje…
Žydėk savo betarpišku savitumu 🙂 !
Pagal Anos Čiulanovos esė, vertė ruvi.lt
Šilto savaitgalio, saulėtos nuotaikos mums visiems 🙂 !
Taip gražu !Ačiū!💜
PatinkaPatinka
Labas, Vilija 🙂
Ačiū Jums 🙂 !
PatinkaPatinka