Užduok klausimus sau..

Jei turi daug klausimų kitiems žmonėms, tai, greičiausiai, tu dar nei vieno neuždavei sau..

Tu suaugai kūnu, o tavo viduje gyvena-vargo nemato ir šokinėja ant vienos kojytės mažas vaikas, kuris žino, kad iškilus problemai reikia paverkti, parėkti, parodyti kaprizus, na, arba iš karto pasiprašyti ant rankučių.. ir tada atsiras dideli žmonės, nušluostys tau ašaras, ir išspręs visas įmanomas ir neįmanomas problemas..

Puiku juk, tiesa? Ir man patinka..

Bet štai bėda – šis metodas geras lygiai iki to laiko, kol tu pats netampi tuo dideliu žmogumi, t.y. – suaugusiuoju..

Ir todėl nesuveikia daugiau toks darželinuko elgesys..

Tai tėvai gali su meile (ir tai ne visada ir ne kiekvieną kartą) žvelgti į savo vaiką, kuris taip juokingai trepsi kojytėmis, daro įvairias grimasas, papučia lūpytes, įsižeidžia ir kaprizingai reikalauja, kad visas pasaulis suktųsi aplink jį..

O štai visi kiti, su kuo tau tenka bendrauti, draugauti, mylėti, dirbti, gyventi – neturi jokio noro tapti tau tėvais, globėjais ir ašarų šluostytojais – jie ir be tavęs, greičiausiai, turi vaikų, arba nori jų turėti su tavimi..

Tavo vidinis vaikas reikalingas tau..

Retkarčiais..

Kad mokėtum nuoširdžiai džiaugtis smulkmenomis.. tyrai žvelgti į pasaulį.. pokštauti tinkamais momentais..

Bet štai pastatyti jį savo mažos valstybės priešakyje, kad išsireikalautum dėmesio, priverstum ieškoti savo problemų sprendimo, sukeltum kaltės jausmą ir važiuotum gražiame vežimėlyje, arba, dar daugiau, tiesiog ant “išsirinkto globėjo“ kaklo – tai tiesus kelias tapti “našlaičiu vaikų namuose“.. ir tave nugabens ten be gailesčio.. tiesiog todėl, kad jau įkyrėjai iki gyvo kaulo..

Auklėti ir perauklėti tavęs neplanavo tie, kas subrendo iki suaugusių žmonių santykių su kitu suaugusiu žmogumi..

Todėl – subręsk..

Ir pradėk nuo daugybės klausimų sau pačiam..

Pagal Lilios Grad novelę, vertė ruvi.lt

Pavasarinės nuotaikos mums visiems 🙂 !