Man ne tiek svarbu, KĄ žmogus padarė, kiek tai, ko jis NEPADARĖ…
Aš niekada neskaičiavau, kiek esu dėl savęs padariusi, ir niekada nemaniau, kad kažkas “tylėdamas turi padaryti mane laiminga“… visa tai vienaląsčio vartotojo svajonės…
Bet aš ypatingai vertinu tai, kad manęs neapgavo, nepažadėjo neįvykdomų dalykų, neišdavė, nelygino su kitais, nepažemino…
Man nereikalingos dovanos po to, kai mane pažemino…
Nereikalingi atsiprašymai po nuolatinio skaudinimo…
Nereikalingi sugrįžimai po išėjimų…
Man neturi prasmės žodžiai ir pažadai po apgaulės…
Su manimi nereikia pasilikti po išdavystės…
Ir mėnulio nuo dangaus man nereikia po to, kai purvinais batais sutrypė mano sielą…
Todėl neskubėkite, žmonės, galvoti apie tai, kaip jus myli, stebėdami gražius gestus ir poelgius… dažniausiai taip elgiamasi dėl savęs, o ne dėl jūsų.. žmonės taip mėgsta susireikšminti, vaidindami Kalėdų Senelį…
Geriau pažvelkite truputį giliau ir supraskite, kad JŪSŲ žmogus gali būti pats paprasčiausias… ne supermenas… ne “myliu-nupirksiu-nuvešiu“… ne puošnių puokščių dovanotojas… bet tas, kuris greičiau pats iškentės bet kokį skausmą, nei suteiks jį jums…
Meilė – tai kuomet saugo ir brangina, o ne glaisto kaltę tris kartus per savaitę…
Pagal Lilios Grad novelę, vertė ruvi.lt
Gero savaitgalio visiems 🙂 !
ruvi 