Vidinė Saulė

Kartais žmonės net neįtaria – kas gi ten yra jų viduje, kas sušildo jų širdį? Taip, tai toks pojūtis širdimi, panašus į tą, kurį jaučiame rankomis, kai jas laikome virš karšto laužo.

Tai va – tai mūsų vidinė saulė! Ji – gimti namai visoms pačioms geriausioms mūsų savybėms, mūsų talentams, stebuklų stebuklams, nuostabioms akimirkoms, sielos dainoms, pačioms drąsiausioms svajonėms.. Ir tai mums – kaip stipriausia ašis, kaip vilties gijos.

Ir kai visa tai ažūru perpinama mūsų mintimis, kūrybiniu polėkiu ir poelgiais, tuomet supinamas saulės rezginys, kuriame, lyg jaukioje Galaktikoje, gyvena kiekvieno asmeninė saulė…

O kokia tos asmeninės vidinės saulės spalva?

Paprastai ji būna šiltos geltonos spalvos, tarsi pirmieji vasaros ryto spinduliai, arba oranžinė, kaip gintaras, medus, apelsinas… O ypatingai gerų ir šviesių žmonių vidinės saulės spalva būna vaivorykštinė, kaip dangus po lietaus, kaip krištolinės vazos atšvaitai, kaip vaiko piešinys…

Tik gaila, kad tokie sutinkami vis rečiau… Tokie žmonės braidžioja rasa, džiaugiasi pirmuoju sniegu, apkabina medžius, nešiojasi kišenėje saują grūdų paukščiams, o rankinėje – šokoladą…

Jie augina ant palangės mandarinus, granatus ir citrinas, šypsosi atsitiktiniams praeiviams taip, kad jie net neabejoja, jog diena bus puiki. Kiemo katės, pamačiusios juos, pradeda murkti, o šunys – vizginti uodegas…

Bet kartais nutinka taip, kad vidinė saulė ima blankti… Kada? Kai žmogus nustoja mylėti ir tikėti stebuklais. Štai tuomet vidinis šilumos ir šviesos šaltinis vos rusena, bet jau nešildo. Jis gali užgęsti po sunkios netekties, dėl ilgalaikio liūdesio, dėl išdavystės, pavydo, pykčio, neapykantos…

Bet tai – pataisoma! Reikia tiesiog labai atsargiai įpūsti rusenančią vidinę saulę – rudeniniu vėju, žarstančiu lapų auksą ir rubiną; pavasariniais gelsvais pavasario žiedais; švelnia melodija; pasaka iš knygos, filmo ar gyvenimo; karšta kvapnia žolelių arbata; draugo apkabinimu; geru žodžiu; pagalba tam, kam dar sunkiau…

Vidine saule reikia rūpintis, neleisti jai užgęsti, ir ne tik savajai, bet ir tų, kurie šalia… Nes be vidinės saulės žmonės tampa abejingais, ciniškais, žiauriais ir godžiais.

Todėl tie, kas jaučia savo vidinę saulę, ne tik ją saugo, bet ir mato ją aplinkiniuose… Jie savo vidine šviesa sugeba įžiebti kitų vidinę šviesą.

Pagal Ijos Latan novelę, vertė ruvi.lt

Gražaus savaitgalio mums visiems 🙂 !

Reklama

2 mintys apie „Vidinė Saulė“

  1. Labas rytas, Rūta, kaip tik atėjusią į darbą mane pasveikina tikroji saulė, šį rytą ji buvo labai trumpai, tokia nuostabiai raudona, ir pasislėpė už debesų, bet aš ją mačiau ir Jūsų tekstą skaičiau ir pagalvojau, kaip svarbu, kad ir išorėje, ir mintyse būtų panašus tekstas, mano atveju mintys susiliejo su vaizdu – tai nuostabu, o kai mano viduje dar ir vidinė šiluma rusena, ta energijų įsukta, tai tarsi papildinys viso ko. Nėra taip lengva išlaikyti ir pastoviai turėti tą trijulę apie kurią parašiau, bet įmanoma, kaip Jūs ir rašote įmanoma. Tik koks tai kelias link to įmanomo, ar purus lyg sniegas, ar saldus lyg vaisius, ar klampus lyg mįslė. Jis įvairus, spėju, o surašyti ant vieno lapo vis bandau ir bandau, priežastis kodėl dar vis neturiu viena – gyvenimas juda, keičiasi, mintys taip pat, supratimas irgi, vis kitoks, vis pasipildo, vis auga. Bet juk įmanoma sakėme, vadinas atsiras ir būdas kaip aprašyti. Aš neabejoju. Su gražiu rudens ėjimu visus ir ačiū, kad esate.

    Patinka

    1. Labas, miela Rūta 🙂 !

      Ačiū Jums 🙂 !

      Ta mūsų vidinė Saulė – tai mūsų pati tyriausia gyvybinė energija, kuri yra trapi ir švelni, ir su kuria mes tik ir galime jausti gyvenimo pilnatvę.

      Užgesinti jos neįmanoma, kokios aplinkybės bebūtų gyvenime, net jei ji ir prigęsta, mes tuoj pajuntame vidinį ilgesį ir tylų liūdesį.. Bet kadangi tai mūsų prigimtinė duotybė – mes visi gimėme su tokia vidine Saule, tai ir atstatoma ji ne bėgimu į kažką išorinio, o paprastais, nuoširdžiais, gerais veiksmais: buvimu gamtoje, gerais darbais, rūpesčiu artimaisiais, paguoda ir palaikymu, o ypač greitai įžiebia mūsų vidinę Saulę geri darbai ir nuoširdūs žodžiai, jie akimirksniu sušildo mus ir kitus žmones gerumu ir vienybe.

      Taip, šiandien viena iš nedaugelio dienų šiemet, kai didžioji Saulė už debesų.. Kad būtų šilčiau – švieskime savo vidinėmis Saulutėmis 🙂 !

      Paspaudė "Patinka": 1 person

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s