Kaip daug dabar kalbama apie lyčių lygybę, kuri prilyginama žmonių vienodumui ir net diegiama absurdiška idėja, kad lytis – tai tik sociumo primetamas šablonas.. Tai trikdo, painioja, supriešina žmones ir sukelia beprasmiškus ginčus ir barnius.
Bet dauguma žmonių supranta, kad toks suvienodinimas – tai dirbtinai primetama idėja. Juk iš tiesų vyrai ir moterys – skirtingi, jų prigimtis skirtinga, ir jų visiškai nereikia nei sulyginti, nei spręsti, kurie iš jų geresni ar prastesni.
Prigimtis yra tai, kuo mes gimstame – tai duotybė. Ir jei gimėme vyru ar moterimi – reiškia, tam, kad jaustumės harmoningai, turime gyventi pagal savo prigimtį ir vystyti savo lyties savybes.
Vienas Indijos dvasinis Mokytojas, kurį apkaltino tuo, kad jis nepripažįsta vyrų ir moterų lygybės, taip paaiškino savo poziciją: “Ne, aš ne prieš lygybę, aš – prieš suvienodinimą. Pirmiausiai įrodykite, kad vyrai ir moterys vienodi – tai reikštų, kad kartais vyras pastoja ir gimdo, o paskui – moteris pastoja ir gimdo, ir taip abu pasikeisdami, iš eilės.. Kaip aš galiu tai pripažinti?..“
Taigi, nesigilinkime į tai, kas prieštarauja mūsų prigimčiai (duotybei), o reiškia – paprasčiausiai logikai. O štai jei mes išmoksime pamatyti prigimtinius vyro ir moters skirtumus ir išmoksime juos suderinti ir sudaryti sąlygas, kad tie skirtumai papildytų vienas kitą – šeimose suklestės meilė, santarvė ir harmonija.
Kad visiškai neprarastume nuovokos šiuo klausimu, žvilgtelėkime, ką gi apie tai sako senieji Mokymai. Juose visada buvo pabrėžiama santarvės šeimoje svarba, kuri pasiekiama harmoningai išreiškiant ir derinant sutuoktinių prigimtines savybes.
Pažvelkime, ką apie tai sako Vedos.
*Vyrai ir moterys skirtingi, nes jų prigimtis skirtinga. Toks Kūrėjo sumanymas. Ir mes reikalingi vieni kitiems būtent todėl, kad esame skirtingi: mes traukiame vieni kitus savo kitoniškumu ir papildome vieni kitus savo skirtingomis savybėmis, ir iš to gimsta harmonija ir vienybė.
*Vyras šeimoje – tai “užsienio reikalų ministras“, o moteris – “vidaus reikalų ministrė“. Vyras semiasi jėgų iš aktyvaus gyvenimo būdo (darbas, sportas, mėgiama veikla..), o moteris – iš kūrybos (nuo rankdarbių iki sodo darbų..) ir bendravimo.
*Moteris neturi imtis vyriškų funkcijų, nes taip ji praranda savo moteriškumą ir pradeda konkuruoti su vyrais. Vyrai vengia tokių moterų, nes jos žemina vyrišką orumą, todėl stiprios moterys retai susiranda porą.
*Šeimoje turi būti savitarpio pagarba ir sutuoktinių prigimtinių savybių supratimas. Kadangi moteris turi gebėjimą kurti ir reguliuoti santykius, būtent ji kuria meilės ir nuoširdumo atmosferą šeimoje.
*Moteris kuria ir grožį bei jaukumą namuose: tai tvarkingi namai, rūpestis artimaisiais, ramybė ir geranoriškumas. Vyras ir visi namiškiai turi atsigauti namuose, pasisemti jėgų, jaustis laukiami ir mylimi.
*Vyras ne toks dėmesingas namų aplinkai – jis gali metų metais gyventi viengungiškame bute be užuolaidų, staltiesių ir augalų. O štai moteris tuoj pat pradės viską tvarkyti ir kurti jaukumą: pakabins užuolaidas, užaugins gėlių, išvalys dulkes ir papuoš namus įvairiomis mielomis detalėmis..
*Vyras ne toks dėmesingas ir savo aprangai – jis gali ilgai nešioti mėgiamus drabužius ir nenoriai juos keičia naujais. Tuo tarpu moteris turi poreikį keistis – jei nėra galimybių įsigyti naują rūbą, ji būtinai kažką nusimegs, pasisiūs, pagyvins turimus drabužius naujomis detalėmis..
*Vyras labai konkretus: jei jis nuėjo pirkti į parduotuvę duonos, jis sugrįš greitai ir tik su duona. Moteriai toks konkretumas nebūdingas: jei ji išėjo pirkti duonos – užtruks ilgėliau ir sugrįš ne tik su duona, bet ir su dideliu krepšiu pirkinių.
*Vyras negali daug kalbėti apie jausmus, bet noriai ir plačiai dalinasi savo mintimis ir idėjomis. Moteris, atvirkščiai – gali valandų valandas kalbėti apie savo jausmus, o štai pokalbis apie kitų idėjas jai greitai atsibosta.
*Moteris jaučia vyro meilę per jo rūpestį – kai jis jai padeda, išklauso ir yra jai dėmesingas. Vyras moters meilę jaučia per tikėjimą juo – kai moteris tiki jo stiprybe, jo gabumais ir visapusiškai jį palaiko bet kokiose gyvenimo situacijose.
*Vyras vienu metu puikiai atlieka tik vieną kažkokį konkretų veiksmą, nes vienu metu gali koncentruotis tik į jį. Tuo tarpu moteris – tikra devyndarbė: vienu metu ji gali ir maistą gaminti, ir žinutę telefonu parašyti, ir pamokas padėti vaikui ruošti, ir spintelę sutvarkyti..
Taigi, mes kartu, nes mes skirtingi, ir mūsų laimė yra tame, kad mes tokie skirtingi.. Jei mes suprantame tuos savo prigimtinius skirtumus – mes galime jais idealiai papildyti vieni kitus ir sukurti nuostabią mus jungiančią vienybę.
Tam reikalinga viena vienintelė sąlyga – tyra, besąlygiška tarpusavio Meilė. Iš Meilės gimsta santarvė ir harmonija šeimoje 🙂 ..
(Iš paskaitų apie Vedas, parengė ruvi.lt)
Saulėtos pavasarinės nuotaikos mums visiems 🙂 !
ruvi 