Gerumas – šalia..

Gyvenimo sunkumai, problemos, blogos naujienos, prastos nuotaikos.. Kartais atrodo, kad gerumo, žmoniškumo, nuoširdumo pasaulyje apskritai nebeliko..

O, pasirodo, gerumas – šalia, tereikia apsižvalgyti 🙂 ! Tai istorijos, kuriomis internete dalinasi žmonės iš viso pasaulio. Jos tikrai pakelia ūpą ir pastūmėja mus pačius daryti gerus darbus 🙂 ..

************

Mano draugė su savo sūneliu susiruošė į kiną. Pakeliui mažylis renka visus reklaminiu lapelius, kuriuos dalina platintojos merginos. Maža to – jis pats prie jų prieina, tarsi jam tai būtų labai svarbu ir reikalinga.

Mano draugė klausia: “Vaikeli, kam tau tie lapukai? Ką tu su jais darysi?“ Vaikas jai atsakė: “Nieko nedarysiu, mamyte. Tiesiog tos mergaitės visada tokios liūdnos stovi, nes niekas tų lapelių neima. O aš imu lapukus, kad jos būtų nors truputį laimingesnės..“

************

Vėluoju į savo pirmą egzaminą, labai skubu, nes jei pavėluosiu – griežtas dėstytojas neleis laikyti egzamino. Bėgu į stotelę per gatvę, o mane stabdo policininkas, grasina bausme, nes bėgu neleistinoje vietoje. Iš nevilties pravirkstu graudžiomis ašaromis ir pradedu pasakoti savo istoriją..

O jis tokiu akmeniniu veidu staiga griežtai man sako: “Eikite, prašom, į policijos automobilį.“ Mes įlipame į automobilį, o jis atsigręžia ir su šypsena man sako: “Na, nieko, suspėsime, sakyk, kur tau reikia?“ Ir su švyturėliais mane nuveža. Suspėjau!..

************

Žmona laukiasi kūdikio. Nusprendėme su ja vakarienei paruošti žuvį, nusipirkome karpį. Namuose išėmėme jį iš paketo – o jis gyvas, žiopčioja.. Žmona paleido jį į vonią su vandeniu. Sėdi šalia, žiūri, kaip jis plaukioja, net vardą jam sugalvojo – “Karlas“.

Aš paruošiau visus prieskonius ir atėjau į vonią žuvies, o žmona – į ašaras.. Galų gale mes apie dvyliktą valandą nakties keliaujame su kibiru du kilometrus iki upės ir paleidžiame karpį į upę. Tikiuosi, su Karlu viskas gerai..

************

Prieš pusmetį išvažiavau studijuoti į kitą miestą. Šiandien mama atsiuntė man siuntinį su žieminiais rūbais, o į šaliką suvyniojo šokoladą. Kai jį radau, pusvalandį žliumbiau.. Labai ilgiuosi namų. Branginkite savo tėvus, mes jiems visą gyvenimą esame vaikai, kuriuos jie taip nuoširdžiai ir besąlygiškai myli..

*************

Turiu labai gerą atmintį. Įsimenu perskaitytą tekstą beveik pažodžiui. Dirbu istorijos dėstytoju, ir studentai žino šią mano savybę: aš ne tik matau, kad darbas iš interneto, bet kartais net galiu pasakyti, iš kokio jis tinklapio.

Neseniai vienas studentas atidavė man eilinį kartą perrašytą kursinį darbą. Skaitau ir suprantu, kad teksto turinys man lyg ir pažįstamas, bet nematytas. Pasirodo, studentas nukopijavo tekstą ir pilnai jį perrašė, beveik kiekvieną žodį pakeisdamas sinonimu. Už išradingumą ir pastangas parašiau jam gerą įvertinimą..

************

Šiandien aš per klaidą nusiunčiau telefonu savo patėviui žinutę, kurią norėjau nusiųsti savo vyrui. Gerai, kad žinutėje aš parašiau tik: “Aš tave myliu“. Patėvis man atsiuntė gražų atsakymą ir pasirašė: “Myliu, tavo tėtis“ – pirmą kartą gyvenime..

************

Mūsų laiptinėje gyvena vien pensininkai. Jie visi anksčiau dirbo vienoje gamykloje ir todėl visi gavo butus viename name. Mūsų laiptinėje jie visi panašaus amžiaus – apie 80 metų ir vyresni.

Vienos močiutės anūkas, jau suaugęs 35 metų pasiturintis vyras, kartą į mėnesį atvažiuoja su savo padėjėju, apeina visus butus, skambina į duris ir šaukia: “Močiutės! Pagalbos komanda jau čia!“

Tai reiškia, kad visos močiutės turi sudaryti pirkinių ir vyriškų darbų sąrašus. Ir viskas superkama, suremontuojama. Ne, jos ne vienišos, ir vaikai jų nepamiršo. Tiesiog šis jaunas vyras nori joms padėti. Ir padeda.

***********

Eilinė darbo diena, nuotaika pakili, ausinėse – mano mėgiama muzika. Išlipu iš traukinio stotyje ir patraukiu link išėjimo iš stoties. Matau priešais, kad susidarė žmonių spūstis, o apsižvalgęs aplink, pastebiu surūgusius  žmonių veidus.

Neilgai svarstydamas susikaupiu ir sušunku: “Labas rytas, žmonės!“ Ir iš karto pastebiu, kaip pradeda keistis žmonių nuotaika, jie pradeda šypsotis, o šalia stovinti močiutė timpteli mane už rankovės ir sako: “Ačiū, sūneli..“

************

Parengė ir vertė ruvi.lt

Būkime geri vieni kitiems 🙂 .. Geros savaitės mums visiems 🙂 !

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s