Apie tuščiažodžiavimą

Tuščiažodžiavimas – polinkis kalbėti daug ir tuščiai, iškreipti žodžių prasmę, kalbėti aptakiai, paviršutiniškai, apie neesminius dalykus. Apie tai sakoma: malti liežuviu, pilstyti iš tuščio į kiaurą, arba – tušti kibirai garsiai skamba..

Kai žmogus kalba konkrečiai ir į temą – jo kalba yra prasminga ir todėl įdomi pašnekovui. Toks žmogus atviras ir nuoširdus. Tiesa visada paprasta, jai nereikia daugybės žodžių, nes prasmė perteikiama trumpai ir aiškiai.

Tuo tarpu kalbant daug ir įmantriai, žodžiai praranda prasmę, todėl tokia kalba virsta tuščiažodžiavimu. Ji pasidaro neįdomi, nes sunkiai suprantama. O kai žodžiai kalboje praranda savo tikrąją prasmę, arba prasmė iškreipiama – tuomet kiekvienas žmogus juos supranta savaip.

Kadangi tuščiažodžiavimas yra paplitęs, žmonės vis sunkiau supranta vieni kitus. Bendraudami žmonės ne tik nesupranta vienas kito, bet ir negali aiškiai išreikšti tai, ką nori pasakyti ir ką jaučia. Dėl to kyla nesusipratimai ir konfliktai.

Kai iškreipiama ar prarandama žodžių gausoje jų prasmė, kalba pasidaro labai sudėtinga – nes tam, kad kažką paaiškintume, prireikia vis daugiau žodžių ir vis sudėtingesnių sakinių konstrukcijų.

Tai galima pamatyti įvairiuose dokumentuose, oficialiuose raštuose ir net mokyklų vadovėliuose. Ypatingų aukštumų šioje srityje pasiekė teisinių dokumentų kalba.

Tuščiažodžiavimo apstu ir viešoje informacinėje erdvėje: tai, ką galima būtų pasakyti vienu sakiniu, išplečiama į dešimtis sakinių. Žmonių dėmesį stengiasi patraukti skambiomis antraštėmis, o turinys dėl “pilstymo iš tuščio į kiaurą“ palieka slogų įspūdį.

Taigi, tuščiažodžiavimas po truputį ištrina kalbos paprastumą, aiškumą ir tikslumą. Matome labai keistą reiškinį: žmonės kalba viena kalba, bet vis blogiau supranta vieni kitus. Ir pokalbyje kiekvienas nori tik kalbėti, todėl išklausyti jau nėra kantrybės..

Toks bendravimas vargina, nes kartu su nereikalingų žodžių srautu mes eikvojame savo laiką ir savo psichinę energiją. Ir nesvarbu – kalbame patys, klausome kito žmogaus ar pokalbių laidos postringavimų – po to jaučiamės pavargę ir išsekę.

Bet gi viskas mūsų rankose 🙂 .. Briskime iš to tuščio plepėjimo balos! Mokykimės kalbėti iš esmės, mokykimės išklausyti ir užmegzti abiems pusėms įdomų pokalbį!

Dalinkimės viskuo iš širdies: tuo, kas patirta ir išgyventa, kas sukurta ir suprasta, jauskime atsakomybę už savo žodžius.. Skaitykime, klausykime ir žiūrėkime tik tai, kas mus dvasiškai praturtina ir įkvepia!

Sakoma, kad gėris tylus, nes geri darbai matomi visiems be kalbų, o išdidumas – plepus, nes nori puikuotis ir girtis kiekvienu savo žingsniu. Polinkis daug kalbėti, tuščiažodžiauti – neramaus proto požymis.

Kurkime harmoniją bendravime, būkime atviri ir nuoširdūs.. Daug žodžių nereiškia daug išminties, juk vienu sakiniu kartais galime pasakyti daugiau, nei šimtais žodžių 🙂 .

O pabaigai – alegorinė istorija apie tuščiažodžiavimą 🙂 ..

Vieną dieną pas Mokytoją atėjo žmogus, kuris garsėjo savo pomėgiu daug kalbėti. Vos įžengęs pro duris, jis tuoj pradėjo pokalbį:

– Mokytojau, tu toks išmintingas, ir tai – puiku, bet tu taip mažai kalbi, o tai – jau blogai! Ar nebijai, kad nespėsi išdėstyti mokiniams visos savo sukauptos išminties?

Mokytojas tik nusišypsojo ir atsakė:

– Skubantis išreikšti savo išmintį tuščiažodžiavimu panašus į valstietį, kuris pridėjo į miltus kelio dulkių – kad miltų būtų daugiau, bet galiausiai sugadino visą duoną..

Bet plepusis žmogus nenustygo:

– O aš, Mokytojau, vis vien bijau, kad nespėsiu visko pasakyti per savo gyvenimą..

– Tavo vietoje, – atsakė Mokytojas, – aš bijočiau nesuspėti paskui savo žodžius 🙂 ..

Reklama

2 mintys apie „Apie tuščiažodžiavimą“


  1. *****
    …kam ?,
    žodžių
    daug,
    jei vėją,
    ne itin
    girdim…
    kam?,
    vaizdų
    lavina,
    jei sielos
    gelmes
    vargiai
    bežvalgom…
    kam?,
    lėkimų
    daug,
    jei trypiam,
    savyje
    pasimetę…
    *****
    2013.08.10

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s