Vedos apie laimę

Laimė – vienas iš mūsų sielos poreikių, todėl kiekvienas žmogus siekia laimės. Tačiau dažnai pastebime keistą dalyką: laimę žmonės supranta labai skirtingai. Kodėl taip yra?

Vedos aiškina, kad materija yra veikiama trijų gunų (savybių): tai Satva-guna (dorybės guna), Radža-guna (aistros guna) ir Tama-guna (neišmanymo guna). Jų išraiška yra skirtinga, todėl skirtingų gunų veikiami žmonės skirtingai suvokia laimę.

Laimė yra natūrali tyros sielos būsena – tuomet yra savo aukščiausios dvasinės prigimties suvokimas, absoliutus Kūrinijos dėsnių žinojimas, pasitikėjimas Dievu ir gyvenimu. Tokia vidinė būsena – sielos ir kūno sveikatos rodiklis.

Kuo daugiau siela atitrūkusi nuo Dievo, tuo labiau žmogus jaučiasi nelaimingas, ir jo būsena veikia ir jo išorinį gyvenimą – jį lydi ligos ir nesėkmės, o laimės jis pradeda ieškoti išskirtinai išoriniuose dalykuose.

Pažvelkime, kaip žmogaus laimės suvokimą veikia įvairios gunos.

Laimė Tama-gunoje (neišmanymo gunoje). Žmogus nesupranta savo dvasinės prigimties, nesidomi savišvieta, todėl patiria laimę nuo apčiuopiamų ir jam suprantamų dalykų: maisto, miego, saugumo pojūčio.

Jis neturi aukštų, kilnių tikslų ar idealų, kurie motyvuotų jį, todėl gyvena gan paviršutinišką gyvenimą ir junta vidinę tuštumą. Nesuprasdamas, kam gyvena, jis pavydi kitiems ir nuolat juos kritikuoja.

Tokie žmonės nieko nekuria, todėl telieka griauti: save, savo sveikatą, santykius, aplinką. Juos dažnokai lydi depresija, nes negali atrasti savo vietos gyvenime, negali keisti realybės. Jie savanaudiški, tingūs, abejingi kitų išgyvenimams.

Veikiami šios gunos, žmonės bėga nuo realybės visais įmanomais būdais: ieško laimės svaigaluose, daug valgo, pradeda gyventi serialų herojų gyvenimais, arba.. daug miega.

Laimė Radža-gunoje (aistros gunoje). Šioje gunoje mūsų laikais gyvena dauguma žmonių. Tai – grynas vartotojas, jo laimės supratimas – tik materialiuose dalykuose. Jis kaupia daiktus, siekia aukšto statuso, šlovės ir valdžios, mėgaujasi brangiais daiktais, rūpinasi išoriniu blizgesiu.

Jie laimingi, kai gali tenkinti savo troškimus (mitybos ir kūniškus), stimuliuoti jutimus (muzika, spalva, kvapais), pramogauti ir linksmintis. Reguliariai vartoja stimuliatorius: kavą, arbatą, alkoholį ar tabaką.

Jiems nesvarbu, kokie jie iš tiesų, svarbiausia jiems – įvaizdis. Nuolat priversti kažką vaidinti, elgtis nenatūraliai, apgaudinėti. todėl dažnai patiria stresą, yra įsitempę, o įtampą linkę išlieti ant artimųjų.

Pavydūs ir egoistiški. Domisi dvasingumo temomis, tačiau epizodiškai, su nuolatinėmis abejonėmis. Bendravimas pagrįstas jų pačių poreikiais ir norais, o ne abipusiu susidomėjimu ir pagarba.

Valdomo aistrų ir nesibaigiančių troškimų žmogaus laimė – visada ateityje, visada išorėje, nes jo norams nėra pabaigos.. Rytojus jam visada geresnis, nei ši diena, todėl dėl iliuzinio rytojaus nuolat aukoja savo dabartį.

Laimė Satva-gunoje (dorybės gunoje). Labai mažai žmonių gyvena šioje gunoje mūsų dienomis, todėl jie atrodo aplinkiniams keisti ir nesuprantami. Ši guna yra žmogaus dvasinės evoliucijos tikslas Žemėje, todėl ji pasiekiama, kai žmogus persisotina neišmanymu, aistromis ir susikuria sau aibę problemų gyvenime.

Tuomet žmogus pradeda ieškoti savo problemų priežasčių ir dvasinių žinių: apie aukštesnę sąmonę, bendražmogiškus tikslus, kūriniją, tikrąją laimę, Kūrėją.. Laimę Satva-gunoje reikia užsitarnauti – kai žmogus išsikelia sau aukštus dvasinius tikslus, jam reikia atsisakyti visko, kas jį griauna: žalingų įpročių, iliuzinių tikslų, netikrų vertybių.

Tai visapusiškos “detoksikacijos“ periodas, išsigryninimo metas, kai seni įpročiai ir šabloniniai įsitikinimai dar sunkiai paleidžia ir kartais net suteikia skausmą. Reikia kantrybės ir ištvermės, nes ir aplinkiniams tokie pasikeitimai nesuprantami.

Jį įveikus, ateina sąmonės aiškumas, pasitikėjimas gyvenimu, dvasinė stiprybė ir visiškai nauja gyvenimo kokybė. Kad nauja gyvensena ir mąstymas taptų natūraliu gyvenimo būdu – taip pat reikia laiko.

Žmogus Satva-gunoje įgauna visas dvasines dorybes, harmonizuoja visas gyvenimo situacijas, tampa bendrakūrėju ir palaiko kūrinijos dėsnius Žemėje. Laimė – jo vidinė būsena, kurią jis nuolat spinduliuoja į išorę.

Kiekvienas žmogaus vystymosi etapas yra svarbus, kiekviename iš jų žmogus mokosi naujų, aukštesnių savybių. Ir kiekvienas įveiks visus etapus, pasiekdamas aukščiausią dvasingo žmogaus pakopą, po kurios – naujos tobulėjimo aukštumos, kurių šiandien net įsivaizduoti negalime 🙂 ..

(Iš paskaitų apie Vedas, parinko ir surašė ruvi.lt)

Reklama

2 mintys apie „Vedos apie laimę“

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s