Mums nuo mažens skiepijama mintis, kad kova – kilnus dalykas. Ir iš tiesų – susiejus šį žodį su visomis gyvenimo negerovėmis, gaunasi labai skambūs junginiai.
Ir idėja graži – jei jau šalinti blogybes, tai ryžtingai, su jėga! Ir šalina jas žmonija per visą savo istoriją.. Tačiau jų ne tik nemažėja, bet akivaizdžiai daugėja.
Paradoksas: tiek pastangų, o norimo rezultato – nėra. Atvirkščiai – tarsi apsėsta kovos manijos, žmonija kovoja su viskuo: net vaikučiai kompiuteriniuose žaidimuose traiško piktus paukštelius, žiūri filmukus apie monstrus blogiukus – ruošiasi tikroms kovoms..
O suaugusieji žiūri kovinius filmus ir kovoja jau su realiomis blogybėmis – su priklausomybėmis, su vaikų agresija, su agresija šeimoje, su klimato kaita, su viršsvoriu, su ligomis, ir – už savo teisės, už taiką.. Kovų laukas labai platus.
Tačiau kovodami mes tik didiname blogį ir tampame blogio daugintojais. Blogis – klastinga energija: kovodami mes aktyvuojame pyktį, agresiją, žiaurumą, neapykantą – t.y., tą patį blogį.
Be to, mes kovojame su matoma blogio išraiška, o tai reiškia – su pasekmėmis, palikdami blogio ištakas (priežastis), kurios ir toliau be perstojo “štampuoja“ blogį, su kuriuo mes kovojame ir kovojame..
Imkime paprasčiausią pavyzdį – kovą su viršsvoriu. Galima laikytis dietų, sportuoti, skaičiuoti kalorijas, bet jei žmogus neišmoks sveikai maitintis ir gyventi – nepanaikins viršsvorio atsiradimo priežasties – po visų dietų svoris dar labiau padidės.
Arba – kova su alkoholizmu. Vėl kova su pasekmėmis.. Sveikai mąstantys žmonės supranta, kad alkoholis yra legalūs narkotikai. Kol jie bus gaminami ir laisvai parduodami – išgydytų gretas greitai papildys tūkstančiai naujų alkoholikų. O ir socialinės sąlygos turi būti tokios, kad žmogui net nekiltų mintis temdyti savo sąmonę.
Keistai atrodo ir kova už taiką kariaujant.. Kol žmones tarpusavyje priešins, kol bus karo pramonė, kuri gamina žudymo įrankius – bus karai. Juk jei nebūtų ginklų, nebūtų ir karų provokatorių. O susipykę kaimynai blogiausiu atveju apsimėtytų akmenimis..
Kova su ligomis labai skaudi. Kiekviena liga turi keletą faktorių, kurie sudaro sąlygas jai atsirasti. Jei žmones būtų mokomi sveikai gyventi, jei maistas ir aplinka būtų sveiki, jei socialinė santvarka nekeltų nuolatinio streso – nebūtų sąlygų, kurios būtų palankios ligoms atsirasti.
Kiekvienas veiksmas turi pradžią, ištakas arba – priežastį. Jei pradedame kovoti su veiksmo pasekme – kovojame su vėjo malūnais.. Blogis gali būti neutralizuotas vieninteliu būdu – panaikinus jo pradžią, ištakas arba – priežastį.
Ir tai nereiškia, kad turime sėdėti rankas sudėję. Tiesiog turime mokytis atpažinti blogį – kad jo nekartotume. Ir ne tik matomą blogio išraišką – pasekmės, bet ir aiškiai matyti jo atsiradimo priežastis – kad nesudarytume sąlygų jam atsirasti.
Ir nors blogio dabar daug, atpažinti jį paprasta: blogis yra doros priešingybė. Kiekvienas žmogus turi įgimtą doros pojūtį per sąžinės balsą.
Doras elgesys yra stipriausias priešnuodis blogiui. Kuo daugiau dorų, tyros sąmonės žmonių – tuo greičiau baigiasi palankios sąlygos blogiui gyvuoti.
Todėl – baikime kovas su vėjo malūnais.. Ugnimi ugnies neužgesinsime, ką pasėsime – tą ir skinsime. Sėkime dorą – visas žmogiškas dorybes, tuomet skinsime taiką, vienybę ir meilę 🙂 .
ruvi 
Tai reikštų, kad visada reikia atsukti antrą žandą? Nepritaikoma gyvenime, nes sutryps.
PatinkaPatinka
Valdone, skaitykite dar kartą ir atidžiau, esmė paprasta, kovoti reikia su priežastimi, o ne su pasekme.
Man visad pagarbą kels taikus kovotojas, tai yra žmogus kuris yra stiprus tiek vidumi tiek fiziškai bet turi jautrią širdį. Užgrūdintas gyvenimo bet nuoširdus bei paprastas. Kova yra meno rūšis, jei tai būtų neigiamas dalykas, tai menu nebūtų laikoma.
PatinkaPatinka
Sveiki 🙂
Visas mūsų mąstymas dažniausiai susideda iš primestų šablonų (kurių mes jau net nepastebime), kad taip, kaip yra – yra teisinga. Tam, kad atsikratytume tų šablonų, turime pažiūrėti į realybę be jokių išankstinių nuostatų. Va tada viskas aiškėja..
Valdone, jei žmogus nesupranta, kas yra blogis – jis savo veiksmais jį daugina. O mes “normaliais“ jau skaitome daugybę negatyvių dalykų. Tai, kad taip daro dauguma – nereiškia, kad tai yra teisinga. Ir dauguma gali būti suklaidinta, sutinkate?
Kažkas turi stabdyti tą grandininį blogio plitimą. Negatyvus veiksmas niekada neduos pozityvių rezultatų – tai dėsnis. Maža to – visi negatyvūs veiksmai kaupiasi lyg lavina, ir jei nenaikinsime jų priežasties – pratrūks griūtimi (pasekmė), o kada viskas griūva – sunku pamatyti griūties priežastį.
Kiekvieno žmogaus gyvenime yra situacijų, kai galime “užgesinti“ negatyvumo plitimą, pavyzdžiui: pradėti kalbėtis, išklausyti, susitarti, suprasti, palaikyti, padrąsinti, pasidalinti, paguosti, padėti.. Baigti kovoti. Iš tiesų tai paprasta 🙂 .. nes tik pozityvumas ir geri darbai pasėja harmonijos sėklą ir ištraukia mus iš negatyvių šablonų.
Pritariu leksui – jei paskaitysime bet kokių kovų menų filosofiją, pamatysite, kad jų tikslas – išvengti kovos visais įmanomais būdais ir kovoti tik tada, kai yra būtinybė apsiginti ar apginti kitus. Ir – niekada nepulti, neprovokuoti, t.y., – nesėti blogio.
Dualumas nereiškia, kad yra vien negatyvumas arba kad jis nepriklausomai nuo nieko dominuoja. Yra ir kita dualumo pusė – pozityvumas, ir mes galime jį aktyvuoti ir didinti. Negatyvumas nėra kažkoks neįveikiamas monstras – tai tiesiog meilės, gerumo, šviesos trūkumas. Kuo daugiau meilės, gerumo, šviesos – tuo mažiau sąlygų negatyvumui gyvuoti. Todėl – rinkimės, ką aktyvuoti ir skleisti 🙂 ..
PatinkaPatinka
Mano giliu įsitikinimu – neįmanoma. Būsi geras, tuoj atsidursi nevykelių gretose. Gal ir gražu pasamprotauti apie gėrį, bet realybė kitokia. Nesuprantu nieko apie sėklas kas ten ką sėja, o realybė tokia: jei ne tu, tai tave. Čia mano nuomonė, jūs galvokit kaip norit.
PatinkaPatinka
Mąstote kaip gyvenimo nuskriaustas vaikas, Audrone, vidinės harmonijos niekada neturėsite.
PatinkaPatinka
Sveiki 🙂
Vėl pritarsiu leksui – reikėtų stebėti, ar mūsų gilūs įsitikinimai ir nuomonės atneša į mūsų gyvenimą harmoniją (vidinę ir išorinę).
Visi mūsų įsitikinimai visada yra tarpiniai, kad pažintume Tiesą – turime pažiūrėti į ją iš daugybės pozicijų. O mokytis pažinti realybę galime dviem būdais: per dorus darbus arba per negatyvią patirtį. Ir nėra neteisingos patirties: dualume visi keliai veda į Tiesą, čia tik laiko ir vidinių resursų sąnaudos klausimas 😉 ..
Valdone, mes nesiginčijame, mes čia dalinamės 🙂 . Ir tai labai įdomu: komentarai dažnai būna įdomesni už pasiūlytą temą, ir neretai iš tų minčių gimsta naujos temos. Visi esame tyrinėtojai 😉 .
PatinkaPatinka
Ir aš nesiginčyju, bet pasilieku prie savo nuomonės. Daugiau neturiu ką parašyti. Būkite sveiki! :))
PatinkaPatinka
Ačiū, Valdone! Geranoriškumas visada viską išsprendžia. Ir aš jums linkiu geriausios kloties 🙂 !
PatinkaPatinka