Pasaka apie Mažąjį Angelą

Gyveno kartą Mažasis Angelas, kuris labai norėjo būti Dideliu. Kasdien jam pavesdavo daug smulkių užduočių, o jis svajojo apie Didelius Darbus..

Vieną dieną Vyresnysis Angelas jo paklausė:

– Kodėl tu visada toks nusiminęs?

– Kaip gi man neliūdėti, – atsakė Mažasis Angelas, – jei visi aplink atlieka svarbius, didelius darbus ir net žygdarbius, o man patiki tik mažas užduotis?..

– Tu skaitai, kad tau neskiria svarbių darbų, ir tave tai žeidžia? – nusišypsojo Vyresnysis Angelas.

– Žinoma, žeidžia! – Mažojo Angelo akyse sužibo ašaros. – Pažvelk į šios dienos mano užduočių sąrašą. Argi tai darbai?!! – mažylis parodė lapą, kuriame buvo surašyta, ką, kur ir kada jis turi padaryti.

– Kuo gi tu nepatenkintas? – peržvelgęs sąrašą, paklausė Vyresnysis Angelas.

– Tuo, kad mano darbai smulkūs ir nepastebimi, ir nėra jokio skirtumo, atliksiu juos ar ne.. O štai mano vyresnysis brolis tai dirba: visi jį giria ir sveikina, jis toks šaunuolis, toks svarbus šiam pasauliui! – nuoskaudos ašaros pabiro iš mėlynų Angeliuko akių..

– Neverk, mažyli, – pradėjo raminti jį Vyresnysis Angelas ir paglostė jo šviesias garbanėles, – man rodos, aš žinau, kaip tau padėti.

– Tikrai? – Angeliukas kaipmat nustojo verkti. – Tu man paskirsi didelę-didelę užduotį? – jo akyse sužibo viltis..

– Ne visai taip.. Tiesiog šiandien mes kartu patikrinsime tavo užduotis, ir jei jos tikrai nesvarbios – galėsi jų nevykdyti, o aš daugiau tau jų neskirsiu.

– Tikrai? – apsidžiaugė Angeliukas.

– Na, nebent pats persigalvosi ir pats to panorėsi, – labai rimtai atsakė Vyresnysis Angelas.

– Niekada!! – užtikrino Mažasis Angeliukas.

– Visko gyvenime būna, – paslaptingai šyptelėjo Vyresnysis Angelas ir paėmė mažylį už rankos. – Skrendam?

Jie greitai pasiekė Žemę. Rytas buvo puikus: saulė ką tik paskleidė savo spindulius, paukščiai sveikino naują dieną, o pievoje žibėjo rasos lašeliai..

Mažasis angeliukas akimirkai sustojo, klausydamasis lakštingalos giesmės..

Vyresnysis jį paragino:

– Puiku, kad tavo sieloje yra vietos grožiui, bet pažiūrėkime į tavo darbų sąrašą..

Ten buvo parašyta: padaryti taip, kad šviesoforo žalia šviesa degtų trimis sekundėmis ilgiau.

– Na, kas čia per užduotis?.. Kažkokia smulkmė.. – piktinosi Mažasis Angelas.

– Gerai, nevykdyk jos. Tik pažiūrėsime, kas bus, – tarė Vyresnysis.

Ir abu Angelai atsistojo nurodytoje sankryžoje. Niekas jų nematė, todėl tai nieko nestebino. Tiesa, maži vaikai juos puikiai matė – šypsojosi ir mojavo jiems, o Angelai atsakė jiems tuo pačiu..

Užsidegė žalia šviesa, ir didelis žmonių būrys patraukė per perėją. Pati paskutinė sunkiai žingsniavo senutė su dviem dideliais krepšiais. Ir štai užsidegė geltona šviesa, o ji tebuvo pusiaukelėje.

Senučiukė nusprendė pabėgėti, kol neįsižiebė raudona. Mašinos jai signalizavo, todėl ji vis spartino žingsnį, kol nesuklupo prie pat šaligatvio. Praeiviai padėjo senutei atsikelti, bet jos krepšiai liko ant kelio. Iš jų pažiro supirktas maistas, per kurį važiavo mašinos..

– Ojojoj.. kuo gi aš dabar Murziuką maitinsiu? – rūpinosi senutėlė savo katinu labiau, nei savimi..

Mažajam Angelui pasidarė gėda – juk senutei pritrūko būtent tų trijų sekundžių, kurios buvo paminėtos jo užduotyje!

– Ir dar ji išleido savaitei skirtus pinigus, – tyliai pridūrė Vyresnysis Angelas. – Žiūrime toliau. Kas ten pagal sąrašą?

Sekantis darbas buvo užrašytas toks: uždaryti langą. Angelai nuskrido į nurodytą vietą, kur stiprus vėjo gūsis atidarė langą penktame namo aukšte. O Mažasis Angelas vis dar negalėjo nurimti ir galvojo – ką gi valgys visą savaitę senutė ir jos katinas..

– Skrendam, pažiūrėsime, kas bus toliau, – paragino Vyresnysis.

Jie įsitaisė ant didžiulio medžio šakos priešais langą. Kambaryje ant stalo stovėjo narvelis su papūga. Staiga ant stalo užšoko didelis katinas ir pradėjo judinti narvelį, norėdamas pasiekti papūgą.

Jis nustūmė narvelį ant grindų, durelės atsidarė, o papūga garsiai čirkšdama išskrido ir atsitūpė ant lango rėmo. Tuo tarpu į kambarį įbėgo mažas berniukas. Pamatęs papūgą, jis pasistatė prie lango kėdę ir bandė ją pasiekti.

Dar kelios sekundės, ir vaikas galėjo iškristi, bet.. Mažasis Angelas įskrido į kambarį, švelniai stumtelėjo berniuką į vidų ir užtrenkė langą. Išgirdusi trenksmą, atbėgo vaiko mama, o vaikas su džiaugsmu puolė jai pasakoti, kaip gelbėjo papūgą..

Vyresnysis Angelas paklausė Mažojo Angelo:

– Tai vis dėl to įvykdei užduotį?

– Aš daug ką supratau.. – tyliai atsakė jis.

– Ir ką tu supratai? – nusišypsojo Vyresnysis.

– Aš supratau, kad maži darbai taip pat gali būti labai svarbūs – net jei jų niekas nepastebi!

– Tu teisingai viską supratai..

– O ar galima – aš skrisiu toliau vykdyti savo užduotis?.. – paklausė Angeliukas. – Šiandien aš turiu daug svarbių mažų užduočių!

– Skrisk, mažyli, skrisk, – pamojavo jam Vyresnysis Angelas – tavęs laukia Dideli Darbai!

(Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt)

Visiems šviesių artėjančių švenčių 🙂 !

2 mintys apie „Pasaka apie Mažąjį Angelą“

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s