Tinklapiui – penkeri :)

Net nesitiki, kad šiam tinklapiui – jau penkeri metai 🙂 .. Nepaprastai įdomi patirtis, kuriai ryžausi tik savo vyresniojo sūnaus dėka. Tai tik dar kartą įrodo – kokie svarbūs mūsų gyvenime yra artimi žmonės!

Pasitvirtino ir tai, kad gyvenimas labai įdomus tuo, kad: pirma – niekada nežinai, kas tavęs laukia ateityje; antra – nenuspėsi ir nepriplanuosi, kurlink ir kaip gali pasisukti pasirinktas kelias 😉 .

Jei apie tinklapį – be jokios abejonės, kad būčiau nepatikėjusi (nė už ką!), jeigu prieš kokį dešimtmetį man kažkas pasakytų, jog aš rašysiu, ir dar viešoje erdvėje..

Nors.. dabar man jau aišku – kodėl taip mėgau konspektuoti įvairias paskaitas, užsirašyti arba pieštuku pabraukti knygose svarbias mintis, užrašyti savo pamąstymus ir.. visa tai dėti į stalčių.

Kai tų užrašų susikaupė – vis pavartydavau ir dažnai pagalvodavau, kad vargiai ar jų kada nors man prireiks, bet išmesti nekildavo ranka. Dabar suprantu, kad rašiau ateičiai, kurios tada net įsivaizduoti negalėjau.

Be to, buvau tokia drovi (kompleksuota?), kad vien pagalvojus apie viešumą darydavosi negera. Laisvai ir gerai jaučiausi tik tarp gerai pažįstamų žmonių.

Todėl tinklapis man buvo tikras iššūkis – juk čia reikėjo ne tik savo pamąstymais dalintis, bet ir bendrauti komentaruose. Gal todėl nedrįsau pradžioje pilnai prisistatyti, maniau: jei kas nepavyktų – dingčiau taip pat nepastebimai, kaip ir atsiradau 🙂 ..

Šiandien galiu pasakyti, kad labai džiaugiuosi šia patirtimi. Pirminis mano tikslas buvo ir tebėra pasidalinti savo pasaulio matymu ir pakviesti žmones pasidalinti savo mintimis. Būti kartu: kalbėtis, suprasti, palaikyti, įkvėpti 🙂 !

Aš žinau, kad šiame gyvenime žmogui gali padėti tik kitas žmogus. Žinau, kad kartais reikia nedaug – gero žodžio, pritarimo, o kartais reikalinga ir rimta pagalba – kai žmogui blogai, kai jis bėdoje.

Ir mes turime padėti vieni kitiems – kiek galime, kaip galime – juk esame žmonės. Šioje erdvėje susipažinau su nuostabiais žmonėmis, kurie atvėrė man naujas sritis, kuriose galiu būti naudinga kitiems.

Dalyvavimas kolegos Sauliaus projekte “Blaivi Tauta“ paskatino giliau pasidomėti alkoholizmo problema ir rašyti šia tema. O mano patirta autoavarija – kaktomuša su girtu vairuotoju tik dar kartą patvirtino: alkoholizmas didelė problema mūsų visuomenėje.

Žmonėms, turintiems problemų su alkoholiu, padeda (svarbiausia – tiesiog nuoširdžiu palaikymu) kolegos Audronio forumas “Būk blaivus“. Pasidalinau ten savo surinkta informacija, labai džiaugiuosi, kad forumas plečiasi, kad žmonės realiai padeda vieni kitiems.

Per penkerius mano tinklapio gyvavimo metus gavau daug laiškų. Su vienais žmonėmis susirašinėjome, su kitais – arčiau susipažinome. Gavau daug šiltų atsiliepimų, buvo ir kritikos. Visiems parašiusiems labai dėkoju 🙂 !

Nuoširdus AČIŪ visiems, kas parėmė šį tinklapį pinigais. Niekada neplanavau prašyti paramos, bet avarija pakoregavo mano gyvenimą – liko nepataisomos sužalojimų pasekmės, todėl reikia išmokti su tuo gyventi ir susirasti darbą pagal jėgas. Dabar esu paieškose ir tikiu, kad pavyks.

Prisimenu pirmuosius tinklapio pradžios mėnesius, prisimenu, kaip džiaugiausi kiekvienu lankytoju ir nauju komentaru! Tuomet atrodė – kažkoks stebuklas, jei apsilankydavo 15 žmonių per dieną, ypač kai įsivaizduodavau TIEK nepažįstamų žmonių savo kambaryje 🙂 .

Šiai dienai tinklapyje 960 įrašų, apie pusantro milijono apsilankymų, beveik 2 milijonus kartų perskaityti įrašai ir 5 tūkstančiai komentarų. Man tai kažkokie kosminiai skaičiai, kurių nei kambaryje, nei vaizduotėje nesutalpinu 🙂 .

Ir nors ne skaičiuose esmė, bet jie patvirtina, kad nuoširdus noras dalintis pritraukia nuoširdžius ieškotojus, kurie taip pat nori pasidalinti savo atradimais. Ir, žinoma – įkvepia ir įpareigoja.

Labai dėkoju visiems čia ateinantiems ir sugrįžtantiems! Dėkoju už jūsų išsakytas mintis, idėjas, požiūrį! Tikra tiesa – šią erdvę mes kuriame kartu 🙂 ! AČIŪ JUMS 🙂 !

Su Meile –

Rūta (Viltė, Ruvi)