Dvasinis Mokytojas

* Atsakingais žmonijos gyvenimo periodais į Žemę visada ateina Mokytojai. Jie atneša žinias, naujas jėgas ir metodikas, būtinas naujame etape. Mokytojai – tarpininkai tarp dangaus ir žemės. Tik Dangiška išmintis išsprendžia visus žemiškus prieštaravimus.

* Mokytojai išvedė žmoniją iš tamsos amžių ir veda ją į šviesią ateitį. Jie – tas didingas idealas, kurio visi siekia, jie parodo gyvenimą, kuris taps visos žmonijos siekiamybe. Jie dirba su žmonių sielomis ištisą amžinybę, kol nepažadina jų ir neįveda į tą aukštesnės sąmonės pasaulį, kuriame patys gyvena.

* Mokytojas visada laikosi išmintingo principo: kukliausia išorinė išraiška ir tuo pačiu – turtingiausias vidinis turinys. Jis stiprus, bet niekada netaiko prievartos, o jo išmintis nesuderinama su melu. Jame nėra pykčio, o nuo jo širdies gerumo kiekvienas šalia esantis pasidaro geresnis.

* Gerumas yra meilės vaisius. Meilė – dvasios vaisius. Dvasia – dieviškumo apraiška. Turi klestėti meilė, o ne jėga. Yra dvasinis dėsnis: kai meilė ateina į žmogaus širdį – ji viską pagerina ir atgaivina viską, prie ko prisiliečia. Mylėdamas kiekvienas žmogus išreiškia dieviškumą.

* Gerumas – žmogaus esmė. Žmogus turi vystyti gerumą, nes tam jis ir atėjo į Žemę. Gerumui reikalinga valia – tik darydamas gera pakyli aukštyn. Blogiui valios nereikia: tėkmė pati nuneša pasroviui žemyn.

* Žmonės pamiršo, kad visko pradžia – dvasingumas, kosminė sąmonė. Dvasia – visa ko pradžia. Ji viskam vadovauja: kuria formas ir įkvepia į jas gyvenimą. Fizinis gyvenimas – dvasinio išraiška, o dvasinis gyvenimas – dieviškumo išraiška.

* Reikia suprasti vidinės dvasinės prigimties kalbą: vidinis pasaulis – realus ir tikras, o išorėje yra tik sąlygos ir galimybės reikštis dvasiai. Viską keičianti didinga jėga visada veikia iš vidaus – tai ji suteikia impulsą augimui arba griovimui. Dvasinį pasaulį atitinka fizinis: koks vidinis pasaulis, toks ir išorinis.

* Niekas negali pakeisti Amžinosios Būties dėsnių. Yra fizinio pasaulio dėsniai, kurių pažeidimas sukelia nelaimes. Yra dvasinio pasaulio dėsniai, kurių nepaisymas veda į kančią. Visus šiuos dėsnius turime žinoti ir jų laikytis – kiekvienas, einantis prieš juos, panašus į nuplėštą nuo medžio lapą, kurį mėto ir vėto, kol šis nenuvysta.

* Yra idėjos, kurių negalima pasakyti anksčiau laiko, todėl Mokytojas naudoja pasakėčių, alegorijų ir simbolių kalbą. Jie palengva atveria kiekvieno žmogaus vidinį žinojimą. Mokytojas kalba ne ausims, bet sielai, širdžiai, dvasiai..

* Kartais Mokytojo žodžiai – lyg saulėta diena, bet kartais jie – lyg audra, nuplaunanti sustingusią abejonių sieną, nušluojanti pykčio nuodus, apvalanti ir atgaivinanti žmogaus sielą.

* Mokinio kelias – lyg saulėtekis. Mokytojas žino, kaip pažadinti gyvenimui mokinio dvasines jėgas. Tai didingas menas, aukščiausias gebėjimas, kurį Mokytojas įvaldė tobulai. Šalia jo visi pajunta ypatingą gerumo, ramybės, taikos ir meilės atmosferą.

* Mokytojas atskleidžia Tiesą: Gyvas Dievas pasiekiamas visiems. Neieškokite Jo išorėje, ieškokite Jo savyje: Jis pasireiškia per žmogų kaip šviesa prote, kaip meilė širdyje, kaip valios jėga. Jis atgims kiekvieno žmogaus sieloje – tai ir yra prisikėlimas.

* Niekas negali įkalinti žmogaus dvasios storame materialumo apvalkale: ji laisva ir nesuvaržoma, ji juokiasi iš visų apribojimų, ji praeina per ugnį ir akmenines sienas, išlikdama tokia pati jauna, stipri, drąsi, laisva, šviesi ir spinduliuojanti.

* Todėl – drąsiai pirmyn! Žmogus turi tris sąlyčius su Absoliučia Realybe, tai: Meilė, Išmintis ir Tiesa. O besibaigianti epocha – lyg kokonas, iš kurio netrukus pasirodys nepaprasto grožio drugelis – Naujoji epocha..

Mintys iš Mokytojo Beins Duno (P. Dynov) pokalbių

Reklama

3 mintys apie „Dvasinis Mokytojas“

  1. Sveiki 🙂

    Šis žmogus pats buvo Mokytojas, jis visą savo gyvenimą skleidė Meilę, Tiesą, Harmoniją ir įkvėpė žmones gyventi dvasingai. Jo knyga “Mokytojas“ man labai daug atvėrė, todėl išverčiau jo pamąstymus, kuriuos užrašė jo mokiniai, ir pasidalinau čia su visais.

    Tokių žmonių dėka mes augame, kaip jis sakė: “Mokytojai – tarpininkai tarp dangaus ir žemės. Tik Dangiška išmintis išsprendžia visus žemiškus prieštaravimus.“ Ir tą Išmintį galime išgirsti iš Mokytojo, o galime ir savo širdies išmokti klausytis.. Mūsų širdis taip pat “tarpininkas“ tarp dangaus ir žemės, ji ne žodžiais, o jausmais ir pojūčiais nurodo Tiesą 🙂 .

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s