Laimėk mylėdamas..

* Atmink, kad džiaugsmas – nenugalima jėga, tuo tarpu liūdesys ir neigimas sužlugdys viską, ko tik besiimtum.

* Laimėk mylėdamas – ir tu laimėsi viską. Ieškok su džiaugsmu – ir visa tau atlieps. Gyvenimas, visas Visatos gyvenimas visada yra teigimas. Kurti galima tik teigiant.

* Žmogus turi gyventi taip, kad iš jo sklistų taikos ir atgaivos emanacijos kiekvienam sutiktajam.

* Net niūriais ar tragiškais gyvenimo momentais negalima pamiršti svarbiausio dalyko: džiaugsmo, kad dar esate gyvi, kad galite kažkam padėti, suteikdami žmogui ramybės ir saugumo pojūtį.

* Paprasčiau, lengviau, linksmiau – šie žodžiai – pilna programa kiekvienam. Šiuose žodžiuose įžvelk, kad dvasios didybė – ne jungas, ne atsižadėjimas ir ne žygdarbis, o tik pilnatvės harmonija.

* Stenkis perkelti savo santykius su žmonėmis iš smulkmeniškumo ir ribotumo šiukšlių į amžinybės ugnį.

* Atrask savyje meilės žiedą ir padėk po kojomis tam, su kuo kalbiesi. Ir tik retais atvejais susitikimai su absoliučiai piktais žmonėmis bus be tavo meilės pergalės.

* Džiaugsmu audžiama švytinti dvasios materija, džiaugsmu žmogus pajungiamas į vienybę su kitais žmonėmis, o galiausiai – ir su visa Visata.

* Įprask kiekvieną darbą atlikti taip, lyg jis būtų pats svarbiausias. Įprask neapkartinti blogų minčių prieskoniu savo kasdieninių darbų. Taip apsunkini ne tik save patį, bet ir visus aplinkinius.

* Iš savo klaidų mokosi tik tas, kas užauga dvasiškai, suvokęs savo vakarykštį menkumą.

* Siek visiškos drąsos. Ir nepamiršk, kad bebaimiškumas – tai ne tik baimės nebuvimas. Tai pilnas organizmo darbingumas ir visiška ramybė pavojaus atmosferoje.

* Suprasti – reiškia veikti. Tas, kuris sako, kad žino ir supranta, bet nemoka to pritaikyti savo kasdienybėje – iš tiesų nieko nežino.

* Neturint ramybės širdyje, neįmanoma skleisti jos kitiems. Atiduoti galima tik tai, ką pats turi.

* Neieškokite stebuklų, jų nėra. Ieškokite žinių – jos yra. Ir viskas, ką žmonės vadina stebuklais, yra tik tam tikras žinių lygis.

* Išmintis neateina iš išorės. Ji neateina iš dvasios gelmių. Ji ten gyvena. Ir ją savyje pažadinti gali tik pats žmogus. Ir tik pats žmogus gali apriboti savo šviesą.

* Laiminga skaityk ne tą dieną, kuri tau atnešė malonumų, bet tą, kai tu atidavei žmonėms savo širdies šviesą.

* Kaip begyventum, nutraukti ryšių su žmonėmis tu negali. Gali tik savo elgesiu regzti vienokį ar kitokį ryšį, pinti vienokį ar kitokį tinklą, į kurį gaudai žmones ir patenki pats. Tu kuri vienokią ar kitokią, gėrio arba blogio atmosferą.

* Pragyventų dienų vertingumas matuojamas vieninteliu matu: kur ir kiek meilės vėrinių per dieną nupynei, kur ir kaip sugebėjai juos sutvirtinti ir kuo surišai jungiančius mazgus.

* Nėra absoliučiai blogų žmonių. Niekas negimsta plėšiku, išdaviku ar žudiku. Dvasios irimas vyksta lėtai ir nepastebimai.

* Jei jūsų širdis tyra – joks blogis jūsų nepalies. Prieš jūsų tyrumą jis bejėgis.

* Einantys širdies keliu neklausia savęs – ar gerai jie daro. Jie eina ir veikia. Juos veda paprastas gerumas :).

Mintys iš K. Antarovos knygos “Mokslas apie džiaugsmą“

Visiems linkiu gražių artėjančių švenčių :)! Saulėtos nuotaikos, širdžių šilumos ir begalinio gerumo.. 🙂