Motinos Meilė

* Motina yra namai, iš kurių mes visi išėjome, ji yra gamta, žemė, vandenynas…

* Nieko nuostabaus, kad mes visi – vaikai ir suaugę – ilgimės motiniškos meilės.

* Tai, kad meilė neįmanoma be rūpinimosi, akivaizdžiausia motinos meilėje savo vaikui. Mes labai suabejotume jos meilės nuoširdumu, matydami, kad ji nesirūpina laiku pavalgydinti, išmaudyti kūdikį, sukurti fizinį komfortą; ir priešingai – kai matome, kaip motina rūpinasi vaiku, tai liudija jos meilę.

* Motinos meilė yra palaima, ramybė, jos nereikia išsikovoti, užsitarnauti.

* Pirmaisiais mėnesiais ir metais vaikas labiausiai yra prisirišęs prie motinos. Šis prisirišimas atsiranda dar prieš gimimą, kai motina ir vaikas vis dar yra viena, nors kartu yra du.

* Motinos meilė iš prigimties yra besąlygiška. Motina myli savo naujagimį ne dėl to, kad jis patenkino kokią nors ypatingą sąlygą ar pateisino jos lūkesčius, o todėl, kad tai jos vaikas.

* Vaiko gyvenimo įtvirtinimas turi du aspektus: pirmasis – rūpinimasis ir atsakomybė, kurie yra absoliučiai būtini, norint išsaugoti vaiko gyvybę ir jį auginti. Antrasis aspektas siekia toliau nei globa. Tai nuostata, skiepijanti vaikui meilę gyvenimui, diegianti jam jausmą: gyventi yra puiku, nuostabu būti mažu berniuku ar mergaite, gera gyventi šioje žemėje!

* Motinos poveikis vaikui labai didelis. Jos meilė gyvenimui tokia pat užkrečianti, kaip ir jos nerimas.

* Yra daug būdų pasiekti kūrybinį pasitenkinimą; natūraliausias ir lengviausias – tai motinos rūpinimasis ir meilė savo kūriniui. Ji perkelia save į kūdikį, ši meilė įprasmina ir sureikšmina jos gyvenimą.

* Geriausias jautrumo kitam žmogui pavyzdys – motinos jautrumas ir atsakomybė už savo kūdikį. Ji pastebi menkiausius kūno pasikeitimus, reikmes, nerimą dar prieš tai, kai šie pasireiškia. Pravirkus vaikui, ji prabunda, nors kitas, gal ir gerokai stipresnis garsas jos neprikeltų. Visa tai rodo, kad ji jautri vaiko gyvenimo apraiškoms; ji nei nerimauja, nei susirūpinusi, bet yra budri ir, išsaugodama pusiausvyrą, atsiliepia į bet kurį reikšmingesnį vaiko ženklą.

* Motina myli savo vaikus dėl to, kad tai jos vaikai, o ne todėl, kad jie „geri“, paklusnūs ir vykdo jos norus ar nurodymus – taigi, motinos meilė remiasi lygybe.

* Vaiko gebėjimas mylėti, būti laimingu, mąstyti, jo meniniai gabumai – tai sėklos, kurių daigai auga tik tam tikromis sąlygomis ir gali nunykti, jei pastarųjų nebus. Viena iš svarbiausių šių sąlygų yra tai, kad vaiko gebėjimais tikėtų reikšmingas jam asmuo. Motinos tikėjimas savo vaiku sudaro geriausias sąlygas realizuoti vaiko sugebėjimus. Šis tikėjimas skiria auklėjimą nuo manipuliacijos.

* Motinos meilė yra besąlygiška, visa apsauganti, visa aprėpianti, nes negali būti kontroliuojama ar įgyjama.

* Motinos širdis sako: „Nėra tokio blogio, tokio nusikaltimo, kuris galėtų atimti mano meilę, geriausius mano linkėjimus tau“.

* Dėl savo altruizmo ir nesavanaudiškumo motinos meilė gali būti laikoma aukščiausia meilės išraiška ir švenčiausiu emociniu ryšiu.

Mintys iš E. Fromo knygos “Menas mylėti“

Gražaus ir šilto artėjančio savaitgalio! 🙂