Motinos Meilė

* Motina yra namai, iš kurių mes visi išėjome, ji yra gamta, žemė, vandenynas…

* Nieko nuostabaus, kad mes visi – vaikai ir suaugę – ilgimės motiniškos meilės.

* Tai, kad meilė neįmanoma be rūpinimosi, akivaizdžiausia motinos meilėje savo vaikui. Mes labai suabejotume jos meilės nuoširdumu, matydami, kad ji nesirūpina laiku pavalgydinti, išmaudyti kūdikį, sukurti fizinį komfortą; ir priešingai – kai matome, kaip motina rūpinasi vaiku, tai liudija jos meilę.

* Motinos meilė yra palaima, ramybė, jos nereikia išsikovoti, užsitarnauti.

* Pirmaisiais mėnesiais ir metais vaikas labiausiai yra prisirišęs prie motinos. Šis prisirišimas atsiranda dar prieš gimimą, kai motina ir vaikas vis dar yra viena, nors kartu yra du.

* Motinos meilė iš prigimties yra besąlygiška. Motina myli savo naujagimį ne dėl to, kad jis patenkino kokią nors ypatingą sąlygą ar pateisino jos lūkesčius, o todėl, kad tai jos vaikas.

* Vaiko gyvenimo įtvirtinimas turi du aspektus: pirmasis – rūpinimasis ir atsakomybė, kurie yra absoliučiai būtini, norint išsaugoti vaiko gyvybę ir jį auginti. Antrasis aspektas siekia toliau nei globa. Tai nuostata, skiepijanti vaikui meilę gyvenimui, diegianti jam jausmą: gyventi yra puiku, nuostabu būti mažu berniuku ar mergaite, gera gyventi šioje žemėje!

* Motinos poveikis vaikui labai didelis. Jos meilė gyvenimui tokia pat užkrečianti, kaip ir jos nerimas.

* Yra daug būdų pasiekti kūrybinį pasitenkinimą; natūraliausias ir lengviausias – tai motinos rūpinimasis ir meilė savo kūriniui. Ji perkelia save į kūdikį, ši meilė įprasmina ir sureikšmina jos gyvenimą.

* Geriausias jautrumo kitam žmogui pavyzdys – motinos jautrumas ir atsakomybė už savo kūdikį. Ji pastebi menkiausius kūno pasikeitimus, reikmes, nerimą dar prieš tai, kai šie pasireiškia. Pravirkus vaikui, ji prabunda, nors kitas, gal ir gerokai stipresnis garsas jos neprikeltų. Visa tai rodo, kad ji jautri vaiko gyvenimo apraiškoms; ji nei nerimauja, nei susirūpinusi, bet yra budri ir, išsaugodama pusiausvyrą, atsiliepia į bet kurį reikšmingesnį vaiko ženklą.

* Motina myli savo vaikus dėl to, kad tai jos vaikai, o ne todėl, kad jie „geri“, paklusnūs ir vykdo jos norus ar nurodymus – taigi, motinos meilė remiasi lygybe.

* Vaiko gebėjimas mylėti, būti laimingu, mąstyti, jo meniniai gabumai – tai sėklos, kurių daigai auga tik tam tikromis sąlygomis ir gali nunykti, jei pastarųjų nebus. Viena iš svarbiausių šių sąlygų yra tai, kad vaiko gebėjimais tikėtų reikšmingas jam asmuo. Motinos tikėjimas savo vaiku sudaro geriausias sąlygas realizuoti vaiko sugebėjimus. Šis tikėjimas skiria auklėjimą nuo manipuliacijos.

* Motinos meilė yra besąlygiška, visa apsauganti, visa aprėpianti, nes negali būti kontroliuojama ar įgyjama.

* Motinos širdis sako: „Nėra tokio blogio, tokio nusikaltimo, kuris galėtų atimti mano meilę, geriausius mano linkėjimus tau“.

* Dėl savo altruizmo ir nesavanaudiškumo motinos meilė gali būti laikoma aukščiausia meilės išraiška ir švenčiausiu emociniu ryšiu.

Mintys iš E. Fromo knygos “Menas mylėti“

Gražaus ir šilto artėjančio savaitgalio! 🙂

Reklama

2 mintys apie „Motinos Meilė“

  1. Laba diena, gerb. VILTE,

    Perskaičiau keletą šviesių tekstų, citatų Tamstos, VILTE, puslapyje.
    Ačiū už intensiją bendrauti vertybėmis: išties, mūsų Spauda jau seniai nebeto dorovinės švaros Dalytis, todėl, galimas dalykas, jau yra agonijos stadijoje.

    Ačiū, kad stengiatės, kur įmanoma nurodyti gražių minčių, cituojamos išminties autorius, kiek gaila, kad ne Šaltinį – galima būtų labiau pasigilinti, bet čia smulkmena.
    Radau Tamstą ieškodamas gražaus teksto apie Atstumą autoriaus, cituojamą, deja, net be pavardės Vilaly dienoraštyje: http://lt.netlog.com/Vilaly/blog/blogid=119264#blog, vėliau suradau, gaila, bet tik Pavardę – I.Sirin, nors neaiški nei jo tautybė, nei amžius, ir svarbiausia – net Vardas: nedažnas mūsų žmogus pakanka supratingumo, jog vardo ir pavardės prie žmogaus kūrybos citavimo parašymas – mažiausias nenusikalstamas naudojimasis jo sukurtu – kuo galime padėkoti jam už jo įkvėpimas. O vien vardo Raidės prirašymas, lygiai kaip sovietmečiu prie gatvės, pavadintos kokio nors žmogaus vardu prirašymą tik Raidės su tašku – yra tuščias reikalas, nepagarba. Visas žmogus – tai Vardas ir Pavardė.

    Su malonumu pacitavau Jūsų paskelbtą tekstą “Kalbos sietas“. Gaila, liko nežinomas autorius. Nuorodą į tamstos puslapį, žinoma, pridėjau: https://www.facebook.com/juozas.valiusaitis.

    Viena nedidelė pastabėlė: keistokai atrodo Jūsų puslapio apačioje griežtas draudimas cituoti Jū9sų puslapio medžiagą – su pabrėžtinu Copyright 2009-2013 ženklu, kai dauguma tekstų yra ne Jūsų rašyti, bet cituojami kitų autorių – nenurodant jų šaltinio, iš kurio kopijavote. Copyright ženklą galima dėti TIK ant savo kūrybos dalykų. Juk net paties Jūsų Ruvi puslapio Copyright priklauso ne Jums, bet WordPress kūrėjams, tai kaip gi Jūs galite turėti Autoriaus teises į ne Jūsų tekstus?

    Tačiau dirbate tikrai nuoširdžiai, ir tikrai vertingą darbą. Sėkmės Jums!

    Juozas Valiušaitis

    Patinka

  2. Sveiki, Juozai Valiušaiti!

    Ačiū už gerus žodžius, pastabas ir pastabėles :). Visada esu pasiryžusi mokytis.

    Ir visada džiugina bendraminčių siekis vienytis ir nuoširdžiai bendrauti :)!

    Aš nekuriu romanų, esu tiesiog ieškotoja, kaip ir mes visi. Jei atrandu kažką įdomaus – dalinuosi, dėkoju autoriams, tariuosi (jei įmanoma) dėl vertimo, nurodau šaltinį. Beje, daugumą tekstų esu pati parašiusi, ir kai pamatėme kelis nukopijuotus, iškreiptus viename dienraštyje – čia ir atsirado prierašas, kad draudžiama be sutikimo kopijuoti. Padeda, nes mano tinklapis ir publikavimo data parodo – kas iš ko kopijuoja.

    Jums dėkui, kad nurodote mano tinklapį. Visada daug skaičiau, lankiau dvasinio tobulėjimo paskaitas, o po 2010 metais įvykusios avarijos ir operacijos dėl sužeidimų skaityti turėjau progos dar daugiau, o šis tinklapis tapo kone mano vieninteliu ryšiu su pasauliu :).. Todėl džiaugiuosi galimybe dalintis, kiekvienu bendraminčiu ir bendravimu :).

    Jūsų nuotraukas mačiau anksčiau, ypač patiko ciklas apie knygnešius, nes mano senelis buvo mokytojas, knygnešys. Gaila, kad anksti mirė, todėl nespėjau apie tai su juo pasikalbėti. Todėl ši tema ypač įdomi.

    Ir jums sėkmės! Jaukaus vakaro! 🙂

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s