* Nėra natūralesnio troškimo, kaip žinių troškimas. (M. de Montenis)
* Svarbu nenustoti klausinėti… Neprarasti švento žingeidumo. (A. Einšteinas)
* Įrodinėti žmogui žinių būtinumą – tolygu įtikinėti, kad regėjimas yra naudingas. (M. Gorkis)
* Poreikis mokytis įgimtas visiems žmonėms; žmonės trokšta ir ieško žinių, kaip trokšta ir ieško oro kvėpuoti. (L. Tolstojus)
* Kas nieko neklausia, tas nieko ir neišmoks. (T. Fuleris)
* Tikrojo išsilavinimo kelias – savišvieta. (N. Rubakinas)
* Plėsti savo žinias galima tik žiūrint tiesiai į akis savo nežinojimui. (K. Ušinskis)
* Taigi, jei turi protą, mokykis ko nors; nes protas be mokymosi – kūnas be drabužio, žmogus be veido; juk pasakyta: išsilavinimas – proto veidas. (“Kabuso knyga“)
* Žmogus turi tik vieną despotą – nemokšiškumą. (V. Hugo)
* Nėra nieko baisesnio už aktyvų nemokšą. (J. V. Gėtė)
* Jeigu žmogaus žinios netvarkingos, tai kuo daugiau jis jų turi, tuo labiau sutrinka jo mąstymas. (H. Spenseris)
* Genialumas – tai gebėjimas tobulai koncentruoti dėmesį į nagrinėjamą dalyką. (I. Pavlovas)
* Išmintis – patirties duktė. (L. da Vinčis)
* Visos mintys, sunokinančios brandžiausius vaisius, visada paprastos. (L. Tolstojus)
* Norint lavinti protą, reikia daugiau mąstyti, nei mokytis atmintinai. (R. Dekartas)
* Retas protas žūva nuo susidėvėjimo, didžiuma jų surūdija nenaudojami. (K. N. Bouvis)
* Pažanga – ne atsitiktinumas, o būtinybė. (H. Spenseris)
* Išsilavinęs žmogus mato įvairias reiškinio savybes, o tamsuolis jų nepastebi, įsižiūri tik kurią nors vieną ir pagal ją sprendžia apie visas kitas. (N. Rubakinas)
* Visų mokslų raktas yra klaustukas. (H. Balzakas)
* Mūsų žinių troškimui nėra galo; proto pasitenkinimas – jo ribotumo arba nuovargio požymis. (M. de Montenis)
* Žengdamas į priekį, mokslas nuolatos verčia niekais pats save. (V. Hugo)
* Jei pradingsta žingeidumas, reiškia, atėjo senatvė. (V. Zigfrydas)
* Iš visų hipotezių rinkitės tą, kuri netrukdo toliau mąstyti apie tiriamus dalykus. (Dž. Maksvelis)
* Mokslas – įrankis, bet ne tikslas. (L. Tolstojus)
* Į žinojimą turime žiūrėti kaip į maistą. Gyvename ne tam, kad žinotume, kaip ir gyvename ne tam, kad valgytume. (D. Raskinas)
* Išmintingas ne tas, kuris daug žino, o tas, kurio žinios naudingos. (Eschilas)
* Didiems ir kilniems protams žingeidumas – pirmoji ir paskutinė aistra. (S. Džonsonas)
* Kas nesinaudoja savo dvasinėmis jėgomis, tą jos palieka. (J. Rainis)
* Dvasiniame gyvenime, kaip ir praktiniame, turintieji žinių visada progresuoja. (V. Džeimsas)
* Kas žino, kokie turi būti daiktai – tas protingas žmogus; kas žino, kokie daiktai yra iš tikrųjų – tas patyręs žmogus, o kas žino, kaip juos pagerinti – genialus žmogus. (D. Didro)
* Vertingiausia savybė gyvenime – amžinai jaunas, nenuvargintas metų ir kas rytą vis atgimstantis žingeidumas. (R. Rolanas)
ruvi 