Kartą pavargęs keliautojas ieškojo vietos poilsiui. Priėjo jis išsikerojusį medį, kuris viliojo vešlių šakų pavėsiu, ir nusprendė čia pailsėti.
O kadangi diena buvo karšta, keliautojui kilo nenumaldomas noras atsigerti. Ir kai tik šis noras įgavo aiškias formas jo vaizduotėje, prieš jį tarsi iš niekur atsirado sklidina šaltų vaisių sulčių stiklinė.
Keliautojas labai apsidžiaugė, atsigėrė. Paskui jis pagalvojo: “kaip būtų puiku, jei čia atsirastų minkštas guolis“. Ir guolis tuoj pat atsirado.
“Kaip šaunu!“ – pagalvojo keliautojas, – bet būtų dar geriau, jei čia atsirastų ir mano žmona…“ Ir tuoj pat prieš jį atsirado žmona.
Tačiau ją išvydęs, keliautojas išsigando: “o kas, jei žmona netikra? O kas, jei tai demonas jos pavidalu?“ Kai tik ši mintis šmėkštelėjo jo galvoje – žmona pavirto demonu.
Keliautojas žado neteko iš baimės: “šis demonas gali mane praryti!“ Ir, žinoma, jo mintis tuoj pat tapo realybe: demonas ėmė jį ir prarijo…
Mūsų norus išpildantis medis yra pats gyvenimas. Anksčiau ar vėliau mūsų mintys materializuojasi.
Tačiau norų įgyvendinimas neteikia pasitenkinimo, o tik gimdo vis naujus norus. Taip mūsų norai kuria supančią mus realybę.
Įsitikinimai ir emocijos – ypač pyktis ir kaltės jausmas – mūsų galingą dvasinę energiją taip pat paverčia realybe.
Štai taip viskas, ko mes stipriai trokštame – galiausiai pasireiškia mūsų gyvenime. Ir galų gale, kaip tą keliautoją, mus gali “praryti“ materialūs norai.
Mūsų norai, tikėjimas ir baimės nukreipia mūsų mintis tam tikra linkme ir formuoja mūsų asmeninę realybę.
Jei mes norime sukurti sveiką, laimingą ir harmoningą realybę – mes turime labai aiškiai to norėti ir neleisti atsitiktiniams norams suvilioti mus pasukti apgaulingomis kryptimis.
Būtina auginti savyje laimingas, sveikas, pozityvias mintis – kad būtent jas realizuotų mūsų gyvenimo norų išpildymo medis.
Taigi: ko gi jūs norite iš tikrųjų?..
Autorius – R. E. Nadžemi
Visiems saulėto ir gražaus savaitgalio!! 🙂
ruvi 
Sveika, Vilte:))
Labai gera tema, apie norus. Mes visi dažnai pagalvojame apie tai ko norime ir labai retai apie tai ko iš “populiariųjų“ norų mes nenorime.
Ne per seniausiai savo grupiokui pasakiau, jog atsisakiau pasiūlymo dalyvauti regatoje Baltijos jūroje ir jachta plaukti į Gotlando salą (mane labiau nei vidutiniškai griebia jūrligė, tai labai nemalonu). Jis mane puikiai suprato. Ta proga pasišnekėjome, ko dar nenorėtume: šokti parašiutu (nors jis buvęs sklandyttojas, o aš – beveik desantininkas:)); skristi oro balionu (abu esam bandę); keliauti kalnuose ir nakvoti palapinėje ant tirpstančio ledyno (bandėm, kažkada buvo labai įdomu); vasarą atostogauti Turkijoje, , Ispanijoje, Italijoje ar Egipte (tuo metu ten velniškai karšta), turėti apartamentus tuose kraštuose ir senatvėje ten gyventi (kaip minimum dėl tos pačios priežasties); Lietuvoje gyventi nuosavam name (labai daug rūpesčių ir darbo prie jo) ir t.t.
Atrodo daugybės dalykų mes aklai norime tik todėl, jog jų tuo metu negalime turėti. Ir tik atsiradus realioms galimybėms turėti vieną ar kitą dalyką, pradedame realiai vertinti “šalutinius efektus“. Nors dar dažniau tuos “šalutinius efektus“ žmonės pamato tik įgyvendinę savo norus.
Nežinau ar yra kitas kelias “nužudyti“ mus kankinančius norus, nei juos įgyvendinti ar įgyti realią galimybę juos įgyvendinti, bet atrodo, kai “nužudai“ bent kelis paprastesnius norus, pradedi suvokti jog tau nereikia ir daugelio žymiai “didesnio kalibro dalykų“. Na, tikrai neįpirkčiau ferario ar salos Viduržemio jūroje, bet ir nenoriu to, kaip ir netrokštu nuskristi į mėnulį ar pėstute keliauti Amazonijos džiunglėse:))
Šiaip jau kiekvienam pasiūlyčiau pagalvoti, ko nenorite iš tų dalykų kurie mūsų kultūroje priskiriami prie visuotinai trokštamų:))
Geros dienos:)
Vladas
PatinkaPatinka
Labai pamokanti istorija, kiek priminė pasaką apie auksinę žuvelę :). O galėjo atsigerti, pailsėti ir keliauti sau toliau. Bet ne, norai pražudė. Taip kad norėkim atsargiai. Linksmo savaitgalio! :))
PatinkaPatinka
Sveiki 🙂
Vladai, pritariu tavo minčiai, kad labai svarbu pirmiausia suprasti – ko gi mums tikrai nereikia, bet tiesiog esame įtakoti ar paveikti kažkokių “populiariųjų“ (geras įvardinimas!) norų, primetamų “vertybių“ ar lyg ir “prestižą“ suteikiančių dalykų. Tai tikrai labai svarbu suprasti, nes bėgimas paskui visus šituos dzinguliukus atima daug gyvenimo laiko ir energijos, o galiausiai įsitikini, kad viso šito nereikia..
Ši tavo mintis įdomi dar ir dėl to, kad kadais turėjau Mokytoją, kuris patarė man nuo šito pradėti: suprasti, ko man iš tiesų gyvenime reikia, o ko nereikia. Ir dar paaiškino, kad dvasinis išsigyninimas vyksta būtent atmetant po truputį viską, ko nereikia. Tuo metu nelabai supratau iki galo, ką jis norėjo tuo pasakyti, nes turėjau daugybę norų ir tikslų.. dabar jau suprantu 😉 . Ačiū, Vladai!
Gedai, tikrai primena tą pasaką, tik čia viskas greičiau užsibaigė.. Gerai sakote: galėjo pailsėti, atsigerti ir keliauti toliau..
Ačiū :), ir jums gero savaitgalio! 🙂
PatinkaPatinka