G. Šičko: jūs galite įveikti priklausomybę (3 dalis)

G. A. Šičko siekė, kad su jo metodika žmonės susipažintų laisvai – kad galėtų pasiryžti ir savarankiškai įveikti priklausomybę. Žinoma, blaivybės pradžioje kartais pritrūksta stiprybės savarankiškai ir motyvuotai pradėti blaivų gyvenimą, todėl geriau paieškoti specialistų vedamų grupių pagal G. Šičko metodą. Tačiau psichologiškai stipresni, tvirtai nusiteikę blaivybei žmonės gali padirbėti ir savarankiškai.

Žalingas įprotis yra tik blogas įprotis, kurį turime pakeisti geru – blaivybe, sveika gyvensena. Tam ir rašomas blaivybės dienoraštis – kad išsiugdytume naują gerą įprotį – blaivią gyvenseną. Dienoraštis rašomas mažiausiai 2 mėnesius (tai laikas, per kurį psichologiškai suformuojamas naujas įprotis). Jis dar ir nuolatos pavartomas, skaitomas, o baigiamas rašyti tuomet, kai susiformuoja stiprus naujas įprotis – blaivybė.

Blaivybės dienoraščio rašymo taisyklės:

– rašyti tik prieš miegą;
– rašyti tik tiesą;
– negalima to daryti formaliai ir nenuoširdžiai;
– atsakymai turi būti išsamūs, o ne “taip“ ar “ne“;
– jame užrašomi visi praeitos dienos įvykiai.

Dienoraščio pildymo punktai:

1. Vardas.
2. Data, savaitės diena, tikslus laikas.
3. Parašoma būklė: “Šiandien aš blaivus“.
4. Jei buvote geriančių kompanijoje, smulkiai aprašykite savo savijautą ir elgesį.
5. Požiūris į pasiūlymus išgerti, parašyti, kaip ir kiek atsisakėte.
7. Mintys apie alkoholį (svarbiausias dienoraščio punktas) – kuo plačiau: buvo ar nebuvo minčių išgerti, naujos nuostatos apie alkoholį.
8. Sapnai apie alkoholio vartojimą (jei sapnavote, parašykite sapną).
9. Nusiteikimas blaivybei (džiaugsmas blaivybe, naujo gyvenimo privalumai).
10. Tolimesnė blaivybės programa (užrašyti realų laiką, kuriam atsisakote alkoholio, jei pasibaigė, jį pratęsti).
11. Blaivybės įsitikinimai (ar tvirti, ar ne).
12. Sąmonės šviesėjimas (su kiekviena blaivybės diena ji šviesėja, aprašykite, ką jaučiate, kaip vis aiškiau matote alkoholio žalą ir blaivybės privalumus).
13. Gęstantis įprotis išgerti (silpnėja, praeina, išnyksta).
14. Poreikis išgerti (mažėja ar ne).
15. Išgyvenimai (aprašymas), susiję atsisakymu nuo alkoholio (abejonės, tvirtėjantis įsitikinimas blaiviai gyventi).
16. Požiūris į girtus, alkoholio kvapą, alkoholio parduotuves, barus ( erzina, traukia, abejingas).
17. Fizinė savijauta (negalavimai, sveikatos pagerėjimas, miegas, apetitas ir t.t.).
18. Psichinė būklė (nuotaika, emocijos, mintys, norai).
19. Moralinė būsena (požiūris į savo poelgius, savo elgesio vertinimas, santykiai su aplinkiniais, sąžinės graužatis).
20. Santykiai su giminaičiais, draugais, bendradarbiais ryšium su perėjimu į blaivią gyvenseną.
21. Praėjusios dienos įspūdžiai (pozityvūs, įdomiausi).
22. Savarankiškas darbas, padedantis atsikratyti alkoholinės priklausomybės, dienoraščio skaitymas, specialios informacijos skaitymas, filmų, programų ir paskaitų apie blaivybę peržiūra, kritiškas savo alkoholinės praeities suvokimas, blaivios gyvensenos (pirmiausia savo pavyzdžiu) propagavimas.
23. Nusiteikimas blaivybei rytdienai: “Rytoj aš taip pat būsiu blaivus“.

Dienoraštis pildomas laisva kalba, nesistengiant nieko pagražinti, labai atvirai. Vieną dienoraščio dalį reikia atskirti ir į tą dalį užrašyti visą atrastą naudingą informaciją – tiesą apie alkoholį ir blaivią gyvenseną (čia jau nebūtinai prieš miegą, galima bet kada) – tam, kad turėtumėte savo surinktus aiškius argumentus ir motyvus blaivybei (juos kartas nuo karto perskaityti).

Blaivybės dienoraštis rašomas ne mažiau, kaip du mėnesius, o jei reikia, ir ilgiau, nes tai labai svarbus blaivybės motyvatorius.

Jei dienoraštis rašomas ilgiau, tuomet tokia tvarka:

– pirmą mėnesį – kasdien;
– antrą mėnesį – kas antrą dieną;
– trečią mėnesį – du kartus į savaitę;
– ketvirtą ir penktą mėnesį – kartą į savaitę;
– šeštą mėnesį – kartą į dvi savaites.

Dienoraštis rašomas tiek ilgai, kiek yra tam poreikis ir kol susiformuoja tvirtas nusiteikimas blaivybei.

Tam, kad sutvirtintume motyvus blaivybei, naudinga pasvarstyti šiais klausimais ir į juos atsakyti:

1. Kodėl psichiškai normalūs žmonės atlieka prieštaraujančius sveikai nuovokai, savižudiškus veiksmus – vartoja nuodingas medžiagas, narkotikus, tame tarpe etanolį (alkoholį) ir nikotiną?
2. Kodėl alkoholikai neskaito savęs alkoholikais?
3. Ar gali alkoholizmas “praeiti savaime“?
4. Kuo paremtas alkoholizmas, o kuo – blaivybė?

(Iš G. A. Šičko knygos “Išsilaisvinimas iš alkoholizmo: žingsnis po žingsnio“, vertė ruvi.lt)

Reklama

3 mintys apie „G. Šičko: jūs galite įveikti priklausomybę (3 dalis)“

  1. Praslinkus 12 metų, 1858 m. spalio 11 d., žemaičių vyskupas Motiejus Valančius ganytojišku laišku dekanatams pradėjo blaivystės sąjūdį. Visose parapijose buvo įsteigtos blaivybės brolijos, kai kur subūrusios net 95% parapijiečių, ir per 2 metus alkoholio vartojimas sumažėjo net 8 kartus. Rusai neleido platinti M. Valančiaus parengto laikraščio „Pakeleivingas“, knygelės „Apej Brostwa Blaiwistes arba nusitureima“, L. Ivinskio „Aitvaro“. Vilniaus generalgubernatorius Muravjovas 1863 m. uždraudė skleisti blaivybę, kaip pavojingą rusų imperijai. Degtinės gamyba ir vartojimas vėl ėmė didėti, bet I. Štacho ir M. Valančiaus pasėta blaivybės sėkla nežuvo. 1906 metais Lietuvoje vienas žmogus gėrė dvigubai mažiau, negu Rusijoje.

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s