Mėnuo: vasario 2012

Ką gali vienas žmogus?

Gal ir patogu galvoti, kad vienas žmogus nieko negali, tuomet nereikia nieko daryti – galima sudėjus rankas laukti stebuklų. Arba piktintis, kad nieko nesikeičia, nors viskas aplink blogai, arba mestelėti vis populiarėjančią ledinę frazę: “tai ne mano problemos“.

Tačiau visi žinome, kad dideli darbai prasideda nuo mažų žingsnių, o visos idėjos gimsta iš pradžių vieno žmogaus mintyse. Be to, gyvenime yra daug problemų, kurias sukuriame mes patys ir kurias galime lengvai išspręsti, tereikia jas pamatyti – kartais tokie paprasti veiksmai pagerina ne tik mūsų, bet ir aplinkinių gyvenimą.

Kodėl problemas visi matome, bet jaučiamės bejėgiai kažką pakeisti? Matyt, todėl, kad gyvename susvetimėjimo ir abejingumo laikais, kai kiekvienas stengiasi tik dėl savęs. Mes nesusiejame savo asmeninės gerovės ir bendros gerovės, todėl visų žmonių šviesi ateitis daugeliui atrodo utopinė idėja.

Paradoksalu, bet galvodami, kad vienas žmogus nieko negali pakeisti, mes patys tampame bet kokių pokyčių stabdžiais. Kaip pakeisti šią nuostatą? Tiesiog atidžiai pažiūrėkime į pagrindines savo gyvenimo sritis ir pamatysime, kiek daug galime pagerinti – ne tik savo ir aplinkinių gyvenimą, bet ir tapti geru užkrečiančiu pavyzdžiu :)!

Pradėkime nuo savęs. Kiekvienas žmogus turi prigimtinį poreikį tobulėti ir augti dvasiškai. Šioje Žemėje per dualumą mes mokomės ne tik skirti gėrį ir blogį, bet ir naudoti laisvą valią sąmoningai rinktis. Turėtume išgryninti savo geriausias savybes – vystyti kūrybingumą ir dvasingumą, mokytis ir tobulėti profesijoje. Viską, kas yra mūsų vidiniame pasaulyje, mes transliuojame į aplinką: kuo esame harmoningesni, tuo geresnį darome ir poveikį. Todėl nuolat tobulėkime, švieskimės ir taikykime įgytas žinias gyvenime.

Šeimyninis gyvenimas. Tai yra būtent ta sritis, kur galime kurti “rojų Žemėje“ ir įgyvendinti gražiausius bendravimo modelius – tokius, apie kokius svajojome. Juk daugelis prieš tuokiantis pagalvodavome: “na, savo šeimoje tai jau sukursiu pačius nuostabiausius santykius“.. Tai ir kurkime – kasdien, nuoširdžiai, kantriai, dėmesingai, su meile 🙂 . Būsime ne tik laimingi, bet ir dovanosime savo vaikučiams gražios šeimos pavyzdį jų ateičiai.

Profesija, visuomeninė veikla. Dažnai girdime: “tiek daug nesąžiningų, abejingų, neatsakingų darbuotojų“ – taip, kol kas taip yra, bet tai neturi tapti sektinu pavyzdžiu. Atminkime, kad geras pavyzdys taip pat užkrečia – tapkime gerais savo srities specialistais! Jei dirbame su žmonėmis – stenkimės visuomet nuoširdžiai padėti, o ne apsunkinti ar atsainiai atlikti pareigą. Būkime sąžiningi ir atsakingi – tai labai svarbu.

Gamta, ekologija. Pirmiausiai turime pajusti, kad Žemė – visų mūsų namai. Šiandien pasaulyje pernelyg daug patogumų, prie kurių žmonės įprato ir kurių nėra lengva atsisakyti. Tačiau visi galime suvokti paprastą principą: “nekenk“, ir pradėti saugoti gamtą. Pradėkime nuo smulkių veiksmų: nešiukšlinkime gatvėje, “negaminkime“ šiukšlių (atsisakykime vienkartinių indų, maišelių, pakuočių), tausokime daiktus (taisykime, jei įmanoma, o ne išmeskime), pirkime vietinių gamintojų prekes, mažinkime chemines buitines prekes (keiskime natūraliomis), sodinkime gėles ir medžius, mokykime ekologijos vaikus, ir t.t..

Akivaizdu – vienas žmogus gali labai daug! O jei tokius gerus pokyčius pradės daug žmonių – įsivaizduojate, kaip pasikeis pasaulis?.. Ir tai ne utopija, taip pradedami visi dideli pokyčiai, taip “lašas po lašo net dideles uolas pratašo“ 🙂 .. Juk veikdami sąmoningai bendram labui, mes įgauname pasitikėjimą, orumą ir stimulą siekti daugiau.

Tiesiog turime žinoti: viskas prasideda nuo kiekvieno iš mūsų. Visuomet žiūrėkime, ką galime padaryti konkrečioje situacijoje, o ne ko negalime – tai aktyvi sąmoningo ir pozityvaus žmogaus gyvenimo pozicija. Tuomet ir vienas žmogus gali tapti gero pokyčio pradžia :).

Griovimas ar harmonija?

Ar susimąstėte, kokiais dėsniais ir įstatymais mes vadovaujamės savo gyvenime? Yra tam tikri gamtos dėsniai, yra ir žmonių kuriami įstatymai. Už žmonių sukurtų įstatymų nesilaikymą yra baudžiama, o kaip su gamtos dėsniais..? Ir ar žinome juos?

Nuo seniausių laikų žmonės pastebėjo, kad gamtoje yra ciklai, fazės, pusiausvyra ir simbiozė: viskas sąveikauja kaip vieningas organizmas, sistema. Žmogus taip pat yra gamtos dalis, todėl yra neatsiejamas nuo jos dėsnių veikimo. Jei norime gyventi harmonijoje, turime jų laikytis – tą žmonės žinojo nuo seno.

Bet koks nuklydimas nuo gamtos dėsnių ardo pusiausvyrą ir harmoniją – tai pasireiškia įvairiomis anomalijomis, kurias šiandien visi aiškiai matome. Kadaise žmonės ne tik iškėlė ambicingą užduotį – užkariauti gamtą, bet ir visuomenės gyvenime vadovaujasi savo sugalvotais įstatymais, nepaisydami gamtos dėsnių.

Rašytojas L. Bernė taikliai pastebėjo: “Jei gamta turėtų tiek dėsnių, kiek valstybė įstatymų, pats Viešpats Dievas nepajėgtų jos valdyti“. Dauguma sugalvotų įstatymų skirti tik pelno sistemai išlaikyti: tuo tikslu gamtos resursai niokojami, gamta teršiama dėl vartotojiško požiūrio, o žemės plotai teliko vertinga preke.

Todėl kalbėti apie vienybę ir sąveiką su gamta šiandien vargu ar galime. Į kiekvieną gamtos dėsnių pažeidimą ir lygsvaros suardymą gamta atsako vis naujomis anomalijomis. Tai planetos anomalijos – gamtos stichijos, ekologinės nelaimės, epidemijos; socialinės anomalijos – žmonių skirstymas (nelygybė), skurdas, vartotojiški santykiai, chemizuotas maistas ir priemonės, komercinė medicina ir mokslas, nekūrybiškas vaikų ir jaunimo lavinimas, technokratija ir t.t..

Tų anomalijų dėl žmonių sugalvotų įstatymų tiek daug, kad daugeliui jos jau atrodo kaip normalus dalykas. Tačiau tai nėra normalu ir negali tęstis: jei norime sugrįžti į harmoniją, turime atsisakyti elgesio, kuris sukelia tas anomalijas. Ne kovoti su pasekmėmis, bet keisti savo ydingą elgesį, t.y., gyventi pagal gamtos dėsnius.

Ir tai nėra nusižeminimas, aklas pamaldumas ar sulindimas į olas. Žemė, gamta paklūsta dėsniams, kurie yra universalūs – jie veikia visoje Visatoje. Jų laikytis ir gyventi pagal juos mums yra natūralu. Todėl pirmiausia turime pasijusti didelės gyvos sistemos dalimi, bendrakūrėjais – pajusti Vienybę.

Vienybės dėsnis veikia absoliučiai pozityviai: harmonizuoja poliariškumus, supaprastina sudėtingumus, išsprendžia prieštaravimus, sujungia bendrai veiklai. Visi yra viena – tokia prigimtis, toks tikslas. Visi veikia ir kiekvieno, ir visų labui (nekenkimas).

Mūsų pasaulis materialus, tačiau materijos ištakos – pirminė informacija ir energija. Todėl visa ko pradžia yra Kūrėjo meilė ir išmintis, kurios Žemėje pasireiškia kaip dvasingumas, tyriausi jausmai, formuojantys dorovės pagrindus visose gyvenimo sferose – santykiuose tarp žmonių, jų bendroje veikloje, žmonių sąveikoje su Žeme ir rūpesčiu gamta.

Vienybės dėsnį papildo lygiavertiškumo dėsnis. Tai ne suvienodinimas – tai reiškia, kad visi esame skirtingi, bet vienodai vertingi ir reikalingi. Nėra svarbesnių ar žemesnių – yra skirtingos patirties išraiška. Kuo didesnės žmogaus galimybės, tuo didesnė atsakomybė ir nuoširdus rūpestis tais, kuriems reikia pagalbos.

Pusiausvyros dėsnis, arba apykaitos dėsnis paprastas: kiek paėmei, tiek įdėk; kiek atidavei, tiek gausi; ką atidavei, tą gausi. Tai liečia ir energijų apykaitą, ir mūsų jausmus, ir sąveiką su gamta. Turime atminti, kad gamtos dėsniuose nėra bausmių, yra tik atstatantis pusiausvyrą atsakas.

Kuriančios energijos Visatoje yra pozityvios – tai Meilė, Tiesa, Šviesa. Tam, kad pakeistume savo realybę, turime atsisakyti negatyvumo ir visų jo griaunančių apraiškų. Kuo daugiau žmonių pasikeis, plėsdami savo sąmoningumą ir skleisdami meilę, tuo greičiau jie paveiks kolektyvinę sąmonę, o per ją kartu ir materialųjį pasaulį.

Danų mąstytojas Martinus rašė: “Mums neverta klausytis daugybės pasisakymų apie žmonijos ir Žemės žūtį. Žemė iš tiesų yra juodoje krizėje, bet ši krizė dėsninga. Kūrėjo plane numatyta, kad žmonės turi patirti savo klaidingų veiksmų poveikį. Tačiau ši tamsa yra naujosios pasaulio epochos gimimo kančios, kuri jau greitai užgims, ir kurioje visi karai, skurdas ir nepriteklius bus palaipsniui šalinami, nes visos pasaulio valstybės susivienys bendriems ir bendražmogiškiems tikslams“.

O jūs taip pat…?

Apie geras ir blogas mintis

Kartą susitiko dvi mintys: gera ir bloga. Nusprendė jos išbandyti – kuri turi didesnę įtaką žmogui. Blogoji mintis pirmoji ėmėsi veiksmų ir įslinko į vieno jaunuolio sąmonę. Rezultatų ilgai laukti neteko – jauną žmogų apniko ydos: jis pradėjo gerti, palaidai gyventi, nenoriai dirbo, o pyktis tiesiog perpildė jį…

Blogoji mintis džiūgavo dėl galimos pergalės ir vis stūmė jaunuolį į blogio pinkles, kol šis galutinai susipainiojo. Jis buvo visiškoje neviltyje ir nežinojo, kaip jam toliau gyventi. Dabar atėjo gerosios minties eilė veikti, ir ji nusprendė jam pagelbėti: nuramino, padėjo viską suprasti ir pasiūlė išeitį iš sunkios padėties. Jaunuolis pradėjo kitokį gyvenimą ir atgavo gyvenimo džiaugsmą :)!

Blogoji mintis supyko dėl savo pralaimėjimo ir pasirinko naują auką – jauną moterį. Netrukus ji pasidarė irzli: pradėjo pykti dėl smulkmenų ir savo prastą nuotaiką skleisti aplinkiniams. Moteris bandė vyti šalin blogas mintis, bet jos buvo atkaklios ir įkyrios, todėl ji darėsi vis dirglesnė. O blogoji mintis toliau dirbo savo juodą darbą ir šnabždėjo moteriai, kad blogą nuotaiką kompensuotų maistu ir gailesčiu sau…

Labai greitai moteris pasikeitė neatpažįstamai: nuo persivalgymo nutuko, o dėl niūrių minčių puolė į melancholiją ir depresiją. Blogoji mintis džiūgavo ir, siekdama pergalės, darė vis didesnį spaudimą moteriai. Ši vos nepražuvo, tačiau atėjo gerosios minties eilė veikti.

Gera mintis pajuto, kaip sunku jaunai moteriai, ir ją paguodė. Ji priminė, kad moteris yra puiki, išmintinga ir talentinga, tiesiog tai pamiršo, nes pasinėrė į skubėjimą ir niūrumą. Moteris sukluso, atsitiesė, nusišypsojo ir apsikabino gerą mintį, todėl bloga mintis jau nebegalėjo jos paveikti.

Taip išprašyta blogoji mintis įsižeidė ir su didžiuliu uolumu ėmė atakuoti vyresnio amžiaus žmogų. Ji tikėjosi greitos pergalės, bet niekaip negalėjo jo užvaldyti. Kaskart, kai ji prisiartindavo, žmogus vijo ją šalin ir kvietėsi geras, šviesias mintis.

Sutrikusi bloga mintis paklausė: “Kodėl neįsileidi manęs, žmogau?“ Šis atsakė: “Mano sąmonėje tau nėra vietos, nes gyvenimo patirtis išmokė, kad aš galiu būti laimingas tik su geromis mintimis. Todėl jomis aš ir gyvenu, o tau nenoriu švaistyti savo brangaus gyvenimo laiko.“

Teko blogai minčiai pripažinti, kad gera mintis stipresnė… Nuo to laiko ji kiek atokiau laikosi nuo geros minties. Bloga mintis suprato, kad sėja blogį, kuris pražudo ne tik žmogų, bet ir ją pačią. Tuo tarpu gera mintis žmogų stiprina, skatina gėriui, o tuo pačiu ir pati auga…

Klajoja vieniša bloga mintis po pasaulį ir tebeieško žmonių su prasta nuotaika, bet jau neteikia jai džiaugsmo šis juodas darbas… Ir vis dažniau kirba iš kažkur vis ateinanti mintis: “Hmm… o gal… imti ir tapti man… gera mintimi…?“ 🙂

O jūs taip pat…?

– O jūs taip pat koja įjungiate kompiuterį?
– O jūs taip pat vaikystėje važinėjote nuo kalno ant maišelio arba linoleumo?
– O jūs taip pat vaikystėje turėjote pirštines ant gumos?
– O pas jus namuose taip pat yra maišelis su maišeliais?
– O jūs taip pat nulaižote jogurto dangtelį?
– O jums taip pat kepurė kutena kaktą?
– O jūs taip pat vaikystėje, parėję iš parduotuvės, parnešdavote nuvalgytą batoną?
– O jūs taip pat vaikystėje statėte palapines kambaryje iš kėdžių ir antklodžių?
– O jūs taip pat vaikystėje įlįsdavote į antklodės užvalkalą?
– O jūs taip pat, kai nespėjate sukabinti rūbus į spintą, numetate juos ant kėdės?
– O jūs taip pat, kai naktį užgesinate šviesą kambaryje, pasišviečiate mobiliuoju iki lovos?
– O jūs taip pat kažkada žengėte plytelėmis taip, kad neužliptumėte ant siūlių?
– O jūs taip pat, jei matote uždarytas duris, vis vien truktelėjate už rankenos?
– O jūs taip pat skaitote tik trumpas citatas?
– O jūs taip pat dešimtis kartų perskaitote malonias žinutes?
– O jūs taip pat, kai jums rašo žinutes, kartais atsakote garsiai?
– O jūs taip pat skaitydami šį tekstą, šypsotės, atpažindami save…? 🙂

(autorius nežinomas)

Gerų ir šviesių minčių, smagaus artėjančio savaitgalio visiems! 🙂

Kodėl reikia valyti organizmą

* Šiuolaikinėje padidinto toksiškumo aplinkoje, artėdamas prie savo keturiasdešimtmečio, žmogus dažnai jau yra ligonis – trečdalį jo kūno svorio sudaro toksinai, kuriuos organizmas paslepia inertiškuose kūno audiniuose, daugiausia riebaliniame sluoksnyje.

* Jūs turite suprasti, kad visos su amžiumi įgytos ligos yra ne kas kita, kaip chroniškos intoksikacijos rezultatas, kuri skirtingiems žmonėms pasireiškia skirtingai.

* Atminkite, kad kulinariniai-estetiniai ir sotumo klausimai neturi nieko bendra su žmogaus sveikata. Pats geriausias maisto tinkamumo rodiklis yra jo gedimas, t.y., – valgo jį bakterijos, ar ne. Jei maistas, kaip pavyzdžiui, „aukščiausios rūšies“ kvietiniai miltai, rafinuotas cukrus ar valyti ryžiai gali metų metais stovėti maišuose – tai geriausias rodiklis, kad šis maistas netinkamas žmogui. Patikimiausias maisto tinkamumo valgymui rodiklis – kuo greičiau jis genda, tuo labiau tinka vartojimui būdamas šviežias.

* Maistoholikai – tai ne alkani, o priklausomi nuo maisto intoksikacijos, sergantys žmonės. A. Eretas rašė: „Kuo daugiau žmogus sukaupia toksinų, tuo daugiau jis turi valgyti, kad sustabdytų eliminavimą“, nes toksinų šalinimo pradžia jam sukelia nemalonią savijautą – maisto abstinenciją – ir jam iš karto norisi valgyti, kad atsikratytų nemalonios savijautos. Dabar jūs suprantate, kad nutukęs žmogus – tai ne žmogus su pavojingomis medicininėmis komplikacijomis, tai maisto toksikomanas su aiškiai išreikšta maisto abstinencija.

* Toksinų perteklių išmintingas organizmas „veža į sąvartyną už miesto“ – tai yra, atideda inertiniuose, periferiniuose audiniuose, kurių pažeidimas negresia tiesiogiai mirtimi. Šie audiniai – tai riebalinis audinys, esantis po oda ir pilvo srityje išilgai stuburo. Išoriškai tai didelis pilvas pas vyrus ir riebalų sluoksnis mažajame dubenyje ir ant klubų pas moteris; taip pat druskų toksinų sankaupos kaulų jungiamajame bei judėjimo aparatuose.

* Dabartinė moksliniu pagrindu nustatyta maistinė kalorija – grynai fizinis, bet ne biologinis rodiklis. Kalorija – tai fizinės šilumos kiekis, būtinas vieno decilitro vandens pašildymui iki 1 laipsnio pagal Celsijų. Toks kalorinis prilyginimas pasmerkia žmogų jo sulyginimui su vandens puodu, kurio temperatūra palaikoma iš produktų išskiriama šiluma – tai ganėtinai kvaila.

* Žmogaus organizmas – nuostabus mechanizmas, kuris saugo nuo nuodų svarbiausius organus – širdį ir smegenis. Kokiu būdu? Pagrindinis kelias, kuriuo organizmas pašalina nuodingus produktus – toksinus, yra jų neutralizavimas kepenyse, bei po to sekantis pašalinimas per inkstus. Tirpstantys vandenyje toksinai šalinami inkstų pagalba, o riebaliniai – tulžimi, per žarnyną ir toliau jau per tiesiąją žarną. Kitų medžiagų pašalinimo iš organizmo mechanizmai yra plaučiai ir oda.

* Tačiau užmirštama atkreipti dėmesį į tai, kad dar prieš šimtą metų, kai aplinkos užterštumas toli gražu nesiekė dabartinio lygio, vėžys, kaip ir širdies kraujagyslių ligos, buvo retenybė, o dabar pagal mirtingumą užima trečiąją vietą.

* Išvada? Jei jūs nenorite patekti į tipišką liūdną statistiką, turite pridėti sąmoningų pastangų tam, kad išvalytumėte organizmą nuo pastoviai besikaupiančių toksinų, kurie dar vadinami „šlakais“. Vienok šis pavadinimas turi techninį atspalvį, ir todėl neatspindi tragiškų pasekmių, susijusių su šlakų pažeistais gyvybiškai svarbiais organais. Organizmas – tai ne paprastas puodas, į kurį kraunami kažkokie neutralūs šlakai – organizmas šių šlakų yra mirtinai pažeidžiamas. Todėl čia teisingiau būtų sakyti apie chronišką maisto, buities ir pramonės intoksikaciją.

* Radikaliausias ir efektyviausias valymo nuo chroniškų toksinų būdas – gydomasis badavimas. Kokios ligos gydomos badavimu? Atsakymas paprastas – visos jau egzistuojančios, o taip pat ir visos būsimos. Jei liga negydoma badavimu, tai ji negydoma niekuo.

* Kodėl? Todėl, kad badavimo metu mes leidžiame organizmui pačiam tapti chirurgu ir pasirinktinai pašalinti ligos šaltinio audinius ir ląsteles. Organizmui prieinama aukščiausioji išmintis, galimybė atpažinti ligų šaltinių ląsteles ir audinius, bei juos sunaikinti. Mes turime tik suteikti jam šią galimybę ir įvesti į šią būseną.

* Gydomojo badavimo metu toksinai šalinami iš organizmo visais turimais kanalais. Toksinai skirstomi į dvi rūšis: tirpstantys vandenyje ir tirpstantys riebaluose, todėl ir jų šalinimo būdai skirtingi. Inkstai, seilių liaukos, plaučiai ir virškinimo traktas šalina tirpstančius vandenyje nuodus. Tirpstančius riebaluose nuodus organizmui pašalinti gerokai sunkiau, šį darbą vykdo kepenys per tulžį ir oda.

* Atrodytų paprasta: jūs nustojate valgyti ir pradedate naudoti tik distiliuotą ar šulinio vandenį, tačiau jokiu būdu negalima gerti iš čiaupo, virinto, ar filtruoto vandens, kuris iš tiesų ne toks jau ir filtruotas, kaip jūs galvojate. Žinoma, geriausia gerti gyvą vandenį, iš žemės – šulinio, šaltinio, versmės.

* Badavimas iki trijų dienų nėra išvalantis, bet yra gera iškrova. Badavimo iki trijų dienų metu organizmas tik praranda svorį – vandens, druskų ir gliukogeno atsargų sąskaita, kurį, beje, jis greitai papildo. Badavimo iki trijų dienų teigiamas poveikis yra poilsis, iškrova, virškinamojo trakto išvalymas – kas irgi yra ganėtinai svarbu.

* Pirmas tris dienas savijauta keisis, priklausomai nuo to – pirmą kartą badaujate, ar ne. Pirmą kartą viskas sunku, tame tarpe ir pradėti badauti. Pirmą kartą iš tiesų labai norėsis valgyti, o arčiau į vakarą gali kilti drebulys ar net nedidelė temperatūra. Jeigu jūs badaujate ne pirmą kartą, tai badavimo pradžia bus neskausminga. Jūs lengvai nustosite valgyti ir lengvai įeisite į badavimo būseną, tačiau su intoksikacijos pradžia lengvumo būsena praeina, ir net patyrę badautojai pasijunta prasčiau.

* Kaip reikia elgtis badavimo metu? Pagal savijautą. Badaujant kraujo indai yra veikiami toksinų. Tai keičia organizmo reakcijas badaujant. Pavyzdžiui, iš lovos keltis reikia lėtai, nes širdies-kraujagyslių sistema reaguoja sulėtintai, ir gali svaigti galva. Ypač atsargiai reikia stotis atsitūpus. Badaujant sunku ir dirbti – nebent lengvą darbą.

* Miegas yra vienas iš svarbiausių badavimo indikatorių. Kuo daugiau kraujyje nuodų, tuo blogesnis miegas. Vienas iš svarbiausių rodiklių, sakančių, kad reikia tuoj pat baigti badavimą, yra miego praradimas. Jei jūs negalite kiaurą naktį sumerkti akių – reiškia, būtina baigti badavimą. Badavimas labai rimtas procesas ir jame jokiu būdu negalima perlenkti lazdos. Geriau nebaigti badavimo ir vėliau jį pakartoti, nei perkrauti organizmą per dideliu toksinų kiekiu.

* Badaujant jokiu būdu negalima kaitintis pirtyje. Ir po badavimo į pirtį negalima eiti tol, kol neatsistato skysčių-druskų pusiausvyra organizme. O ji atstatoma ne anksčiau, kaip po 10 dienų, pradėjus „išėjimą“ iš badavimo – net jeigu jūs badavote tik savaitę.

* Akių žėrėjimas ir liežuvis be apnašų – tikrieji organizmo apsivalymo požymiai. Juntamas ir lengvumas, žvalumas, proto aiškumas, skonio receptorių jautrumas. Taip yra todėl, kad organizme neliko jokių nuodų.

* Badavimas, kaip ligų gydymo bei organizmo valymo būdas ir kaip sąmoningas masinis judėjimas, atsirado Amerikoje ir Vokietijoje dar 19 šimtmečio pabaigoje. Beje, Amerikoje ir Vokietijoje tuo užsiimdavo ir medikai. Pagrindiniai darbai apie gydomąjį badavimą parašyti būtent licencijuotų daktarų, dar iki tol, kol jie suprato, kad pastoviai gydyti ligonius, išrašant jiems vaistus, gerokai paprasčiau ir labiau apsimoka, nei gydyti badavimu, rizikuojant likti be darbo.

(pagal prof. A. Stolešnikovo knygą “Kaip sugrįžti į gyvenimą“)