Mėnuo: sausio 2012

Apie Tėvynę, patriotizmą, visuomenę

* Mums brangūs tėvai, brangūs vaikai, artimi giminaičiai; bet visi meilės vaizdiniai jungiasi viename žodyje “Tėvynė“. (Ciceronas)

* Doro žmogaus patriotizmas yra ne kas kita, kaip noras dirbti savo šalies labui, ir jis kyla ne iš ko kito, o tik iš noro daryti gera – kaip galima daugiau ir kaip galima geriau. (N. Dobroliubovas)

* Patriotizmas – ne išpūstos kalbos ir nuvalkioti posakiai, bet karšta tėvynės meilė, kuri išreiškiama be šūksmų ir reiškiasi ne vien džiaugiantis dėl to, kas gera, bet ir įveikiant tai, kas bloga. (V. Belinskis.)

* Didžiausia šiuolaikinės visuomenės bėda tame, kad viskas matuojama pinigais. Ir liūdniausia tai, kad žmonėms tai jau atrodo normalu. (Ramta)

* Yra žmonių, kurie į dorovę žiūri kaip architektai į namus: jiems svarbiausia patogumas. (L. Voverangas)

* Jeigu nėra tiesos, dorybė neįmanoma. Tiesa – laisvo žmogaus Dievas. Melas – vergų ir šeimininkų religija. (Ošo)

* Norite tautos klestėjimo? Tuomet visokeriopai gerinkite liaudies gyvenimą ir naikinkite bet kokį blogį, kenkiantį tėvynei. (I. Krylovas)

* Patriotas – tai žmogus, tarnaujantis tėvynei, o tėvynė – pirmiausia jos liaudis. (N. Černyševskis)

* Vienas pats žmogus silpnas kaip apleistas Robinzonas, tik bendraudamas su kitais jis gali daug nuveikti. (A. Šopenhaueris)

* Kiekvienas žmogus žino, kad jam dera daryti ne tai, kas jį atskirtų nuo kitų žmonių, o tai, kas su jais vienytų. (L Tolstojus)

* Neįmanoma visada būti didvyriu, bet visada galima išlikti doru žmogumi. (J. V. Gėtė)

* Visų žiauriausia tironija ta, kuri žengia po teisėtumo priedanga ir su teisumo vėliava. (Š. Monteskje)

* Žmonės, būkite žmoniški! Tai svarbiausia jūsų pareiga. (Ž. Ž. Ruso)

* Įstatymas – ne voratinklis, kad didelės musės išsiveržtų, o mažos – įstrigtų. (O. Balzakas)

* Gerų darbų darymas – visada kelias į didybę; jeigu jų nedarai, neišvengiamai sulauksi dienos, kai vietoj gera pradėsi daryti bloga. (Dž. Raskinas)

* Išgyventi dėl Tėvynės džiaugsmų ir sielvarto gali tik tas, kuris neabejingas atskiro žmogaus džiaugsmui ir sielvartui. (V. Suchomlinskis)

* Didingo žmogaus mintys – apie teisingumą, menko mintys – apie naudą. Didingas žmogus reiklus sau, menkas reiklus kitiems (Konfucijus)

* Žmonija nuolat evoliucionuoja, o nauja keičia sena – tai nenutrūkstamas procesas. Ten, kur sena neužleidžia vietos naujam, vyksta sukrėtimai. (Ramta)

* Įstatymų gausumas valstybėje yra tas pats, kas didelis gydytojų skaičius: ligos ir bejėgiškumo požymis. (Volteras)

* Tautos didybė nematuojama žmonių skaičiumi, kaip žmogaus didybė nematuojama jo ūgiu.; vienintelis matas yra jos išprusimas ir dorovė. (V. Hugo)

* Visada buvo ir bus svarbu tik tai, kas reikalinga ne vieno žmogaus, o visų žmonių gerovei. (L. Tolstojus)

* Mumyse gyvi darbai ir jėgos tų, kurie gyveno iki mūsų. Tegu savo ruožtu ateinančioms kartoms padės gyventi mūsų darbas, mūsų širdžių ir proto jėga. Tik taip deramai atliksime savo misiją. (D.Didro)

Yra Viltis!

Originalus, įkvepiantis, kviečiantis susimąstyti socialinis filmukas “Aš atsisakau tikėti, kad…“

Nesuprantantiems rusų kalbos lietuviškas vertimas:

Aš esu prarastos kartos dalis
Ir aš atsisakau tikėti, kad
Aš galiu pakeisti šį pasaulį
Aš suprantu, kad galbūt jus šokiruoja, bet
“Laimė jau yra tavyje“ –
– tai melas, iš tiesų
“Pinigai padarys mane laimingu“
Ir būdamas trisdešimties aš pasakysiu savo vaikui, kad
Jis – ne pats svarbiausias mano gyvenime
Mano bosas žinos, kad
Mano principai:
Darbas
Svarbiau, nei
Šeima
Paklausykite:
Nuo senų laikų
Žmonės gyvena šeimomis
Bet dabar
Visuomenė niekuomet nebus tokia, kaip anksčiau
Ekspertai sako man:
Po trisdešimties metų aš švęsiu savo skyrybų dešimtmetį
Aš netikiu tuo, kad
Aš gyvensiu šalyje, kurią pats sukūriau
Ateityje
Gamtos naikinimas taps norma
Niekas netiki, kad
Mes išsaugosime mūsų nuostabią planetą
Ir, žinoma,
Mano karta jau prarasta
Kvaila teigti, kad
YRA VILTIS.

Visa tai taps realybe,
Jei mes nepasirinksime
atvirkštinio kelio.

(O dabar skaitykite tekstą nuo žodžių “YRA VILTIS“ – iš apačios į viršų)

Apie vaidmenis mūsų gyvenime

Socialiniai vaidmenys mūsų gyvenime – tai elgesio modeliai, kurie apibrėžia bendravimo pobūdį. Vienaip bendraujame su artimais žmonėmis, kitaip – su draugais ir bendradarbiais. Iš kur atsirado šie vaidmenys? Tai visuomenėje formuojami elgesio šablonai, jų pagrindinis tikslas – socializacija, t.y., atitikimas tiems vaidmenims.

Tokiu būdu perduodamos ir išgryninamos žmogiškos vertybės, kurių dėka žmonės vystosi, mokosi, sąveikauja, gyvena bendruomenėje. Pavyzdžiui, pagalvoję apie tėvus, greičiausiai susiesime juos su rūpesčiu ir globa, o draugus – su nuoširdumu ir pagalba. Iš kartos į kartą yra perduodamos dvasinės vertybės, tačiau negali būti griežtai surašytų vaidmenų – juk visi mes esame skirtingi, identiškų situacijų nėra, todėl negali būti vienodų elgesio scenarijų.

Todėl susitapatinimas su kažkokiu vaidmeniu nėra vien tik vaidyba, tai pradeda įtakoti žmogaus charakterį, elgesį, bendravimą. Taip prarandamas individualumas ir kūrybingumas, žmogaus elgesys pasidaro šabloniškas, o bendravimas paviršutiniškas. Pavyzdžiui, susitapatinęs su viršininko vaidmeniu, žmogus “viršininkaus“ ir namie. Šabloniškas tėvų vaidmens atitikimas – aprengti, pamaitinti, reikalauti vaiko paklusnumo ir tėvų lūkesčių įvykdymo.

Akivaizdu – jei susitapatinsime ar formaliai stengsimės atlikti socialinius vaidmenis, tuomet bendravimas bus nenuoširdus. Gyvenantis pagal šablonus žmogus – nesigilinantis, nuspėjamas, nesivystantis. Priešingybė tokiam žmogui – sąmoningas, kūrybingas, tobulėjantis žmogus. Jis gerbia tradicijas ir pritaiko gyvenime vertingą patirtį, tačiau kartu suvokia, kad viskas vystosi ir evoliucionuoja, todėl bendraudamas yra kūrybiškas.

Suprasdami, koks yra bendravimas, mes galime išvengti nusivylimų ir apgaulių. Kaip atpažinti nuoširdų, tikrą bendravimą nuo šabloniško vaidmens atlikimo? Juk kartais vaidyba būna tokia gera, kad palaikome ją nuoširdžia?.. Juolab, kad ir vaidmenys kartais išoriškai patrauklūs – pavyzdžiui, mylinčių vyrų su gėlėmis ir dovanomis ar šiuolaikiškų visur spėjančių moterų?

Pradėkime nuo šabloniško elgesio arba susitapatinimo su kažkokiu vaidmeniu:

– Tokie žmonės apie save kalba sutapatindami save su tam tikru vaidmeniu ir pabrėžia tai bet kokiomis aplinkybėmis – ir prisistatydami, ir asmeniniuose pokalbiuose.

– Jie itin jautrūs bet kokiems savo atliekamo vaidmens įvertinimams.

– Kitiems toks žmogus taip pat primena jų vaidmenis ir reikalavimus juos atlikti.

– Santykiai paviršutiniški, neatlaiko sunkumų.

– Bendravimas grįstas asmenine nauda arba ambicijų tenkinimu.

– Jei kažkas neatitinka vaidmens ar šablono – konfliktiški.

Ir, žinoma, visai kitoks nuoširdus elgesys:

– Bendravimas atviras ir betarpiškas.

– Santykiai grįsti dėmesingumu, pasiryžimu bendradarbiauti, būti naudingu.

– Adekvatus elgesys sunkioje situacijoje, besąlygiškas palaikymas.

– Nesibaiminama kalbėti apie klaidas ir būdus jas pataisyti, ir apie geras savybes, palaikant ir įkvepiant.

– Taikumas ir geranoriškumas.

Bet kokiuose mūsų santykiuose labai svarbus sąmoningumas – tuomet turime motyvą kurti gerus santykius ir mums nereikia vaidinti ar atitikti kažką, kuo nesame. Tuo tarpu siekdami tiksliai atlikti kažkokį socialinį vaidmenį, rizikuojame tapti šabloniniu socializacijos produktu. Šabloniniai santykiai – psichologiškai sunkūs, nes juose nėra žmogiško artumo, kuris mums visiems taip gyvybiškai reikalingas 🙂 ..

Visada laiku…

Apie senį ir auksinę žuvelę kitaip

Sugavo auksinė žuvelė senį ir sako jam žmogaus balsu:

– Iki tol, kol tu turėsi norų, aš juos pildysiu. O kai tik norų nebeliks, aš tave paleisiu, ir tu tapsi Laisvas…

Skirtingas požiūris į pusę stiklinės vandens

Optimizmas: stiklinė pusiau pilna.

Pesimizmas: stiklinė pusiau tuščia.

Solipsizmas: stiklinę turiu tik aš, o visas pasaulis – mano proto kliedesiai.

Absurdizmas: stiklinė nepilna ir netuščia, tai visai ne stiklinė, ir ne tu į ją žiūri, o stiklinė žiūri į tavo minčių projekciją apie tai, kuo tu nori pasirodyti pats sau. Arba ne.

Froidizmas: vaikystėje jums nuolat nepakankamai įpildavo.

Stoicizmas: taip, stiklinė pusiau tuščia, taip man ir reikia!

Katalikybė: stiklinė pusiau tuščia tik blogiems žmonėms!

Provoslavizmas: stiklinė tuščia už mūsų nuodėmes!

Islamas: nėra stiklinės, išskyrus Stiklinę.

Budizmas: stiklinės iš tikrųjų nėra.

Krišnaitai: nupirkite šią knygą apie pilnas stiklines!

Jogai: tu esi ir stiklinė, ir jos turinys.

Astrofizikai: mes turime per mažai duomenų, reikia pagaminti didesnį teleskopą.

Komunizmas: kiekvienas turi teisę į pilną stiklinę!

Kapitalizmas: po kiek stiklinė?

Kūryba

Pažiūrėkite, kokia tobula Dievo Kūrinija: Žemė, oras, vanduo, kalnai, medžiai, gėlės, žmonės, gyvūnai, paukščiai, drugeliai…

O dabar pažiūrėkite, ką sukūrė žmogus: mašinos, betoniniai miestai, cheminis maistas, tankai, bombos, automatai, raketos, granatos…

Saulė pakyla be žmogaus valios, o jūros ir vandenynai, kalnai ir lygumos driekiasi be žmogaus leidimo. Ir tai nuostabu :)… Nes žmogaus kontrolės ši Kūrinija tikrai neištvertų…

Susitikimai

Susitiko du kvailiai. Pakalbėjo. Nieko nesuprato ir išsiskyrė.

Susitiko du užsispyrėliai. Pakalbėjo: susipyko, susipešė. Išsiskyrė.

Susitiko du mokslininkai. Pakalbėjo. Viską aptarė, kiekvienas liko su savo nuomone. Išsiskyrė.

Susitiko du išminčiai. Nusišypsojo vienas kitam 🙂 …

Visada laiku…

Kai mokinys pasiruošęs, ateina Mokytojas.
Kai mokinys pasiruošęs, Mokytojas išeina…

Gražaus visiems artėjančio savaitgalio! 🙂

Mylėti reiškia dovanoti

* Jūs ne kartą girdėjote apie besąlygišką meilę. Galima valandų valandas klausytis paskaitų apie meilę, skaityti knygas, bet jei jūs nespinduliuojate meilės, kokia iš jų nauda?..

* Meilė tai ne žodžiai jūsų galvoje, tai Visatos tėkmė, per kurią jūs patys tampate meile. Tuomet jūs jaučiate ją ne tik tarpusavio santykiuose, bet ir žvelgdami aplink – kai žiūrite į medį, paukštį, gėlę… Ir jūs suprantate, kad jūs esate meilės šaltinis, ir jums gera tiesiog dalintis.

* Gebėjimas dalintis su kitais didina jūsų gebėjimą mylėti ir priimti meilę. Geri santykiai grįsti ne poreikiu, o abipusiu noru dalintis.

* Jei ieškote meilėje saugumo ir atramos iš savo partnerio, jūs tampate silpni ir stojatės į imančio poziciją. O kai jūs esate silpni, pas jus ateina negatyvios emocijos ir reikalavimai partneriui. Reikalavimai suardo meilę. Meilė yra ten, kur yra abipusis dovanojimas.

* Daugelio tarpusavio santykių problema tame, kad mes nesuteikiame mylimam žmogui galimybių kažką padaryti bendram labui ir įnešti savo indėlį į santykių vystymą. Kad meilė žydėtų, ją vystyti turi abu. Kitaip jūs sakysite: “aš viską dėl jo darau, o jis toks nedėkingas..“ ir jausitės nelaimingi.

* Bet kokiuose tarpusavio santykiuose svarbūs trys dalykai: teisingas suvokimas, teisingas matymas (pastabumas) ir teisinga išraiška.

* Teisingas suvokimas ateina tuomet, kai jūs galite pastatyti save į kito žmogaus vietą. Kai matote situaciją iš jo požiūrio taško.

* Suvokimą reikia plėsti, tuomet išmoksime matyti situaciją platesniame kontekste. Pavyzdžiui, jei žmogus suirzęs blaškosi ir kabinėjasi, jis gali būti stresinėje būsenoje, ir tai gali atsispindėti tarpusavio santykiuose. Jei matome gilesnį vaizdą, tuomet nepulsime jo kaltinti, o leisime nurimti arba išsiaiškinsime irzlumo priežastį. Tai raktas į daugelio tarpusavio nesusipratimų sprendimą.

* Žmonės dažnai sako, kad jų niekas nesupranta. O vietoje to galima būtų pasakyti, kad jie blogai save išreiškia. Jei žmogui blogai ar liūdna su savimi, tai kaip jausis su juo kitas žmogus? Mokykitės teisingai išreikšti save, priimti ir suprasti kito žmogaus saviraišką – tai suteikia santykiams gilumo.

* Žodžių tikslas – sukurti mumyse ramybę. Jei žodžiai sukūrė ramybę, jūs panaudojote juos teisingai. Jei žodžiai pastūmėja vystytis, jūs panaudojote juos teisingai. Tačiau kaip dažnai mes naudojame neturinčius prasmės, reikšmės, gilumo žodžius…

* Meilė nesensta, bet žūsta nevystoma ir nepalaikoma. Ko gero, aukščiausias mirtingumas mūsų visuomenėje – būtent meilės. Ar ne taip?..

* Visi mes pirmiausiai – dieviška kibirkštis, mes esame meilė! O tik paskui jau mes esame žmonės, vyrai ir moterys, šalies piliečiai, tam tikros religijos sekėjai ir t.t.. Tačiau mes ne tik nesilaikome šio eiliškumo gyvenime, bet ir pamirštame, kad esame dieviška kibirkštis, esame žmonės…

* Dauguma žmonių kreipiasi Į Dievą trečiuoju asmeniu – taip tiesiog saugiau – jis kažkur debesyse, kažkur… Šiek tiek sunkiau matyti Dievą šalia stovinčiame žmoguje, matyti Dievą kiekviename žmoguje ir kreiptis į jį “tu“. Dar sunkiau matyti Dievą savyje… ne, jau geriau jie palieka jį trečiame asmenyje. Ir tuo pačiu praranda ryšį su realybe, su dieviškumu, su savo aukštesniąja prigimtimi ir galimybe ją išreikšti.

* Pajuskite, kad visi jūs esate viena. Kai jūs pajuntate visos Kūrinijos vienybę, jums nereikia dėti pastangų, kad pamiltumėte kitus. Meilė – visų mūsų prigimtis, mes visi esame Meilė.

(Iš Šri Šri Ravi Šankaro paskaitų ir pokalbių)

Įkvepiantis pasveikinimas

Šri Šri Ravi Šankaras – dvasinis lyderis ir humanistas. Jo tikslas – suburti žmones į laisvą nuo smurto ir stresų pasaulinę šeimą. Induistams jis religinis bei dvasinis vadovas, kitų tikėjimų žmonėms jis skelbia visuotines bendražmogiškas vertybes. Turi Holistinės medicinos filosofijos daktaro laipsnį, 1981 metais įkūrė “Gyvenimo meno“ fondą. Tai viena didžiausių pasaulyje savanoriška švietėjiška organizacija. 1997 metais įsteigė Tarptautinę žmogiškų vertybių asociaciją (IAHV). Šis sveikinimas buvo įrašytas Naujųjų 2012 metų išvakarėse.

– Brangus Gurudži, koks tavo palinkėjimas Naujiesiems metams? Į ką mums koncentruotis, ką galime padaryti sekančiais metais?

– Padaryti pasaulį geresniu.

Mūsų tarnystė nukreipta į tai, kad padarytume pasaulį geresniu, kad padarytume visuomenę geresne.

O asmeniniame gyvenime – įsitikinimas, tvirtas tikėjimas tuo, kad viskas bus gerai, kad tik gera su jumis nutiks.

Jūs girdėjote, kad majų kalendoriuje šie metai paskutiniai.

Ir bus pasaulio pabaiga ar kažkas panašaus. Daugybė filmų apie tai pastatyta – kad greitai bus pasaulio pabaiga.

Aš sakau jums – nieko panašaus nenutiks.

Pasaulio pabaigos nebus. Gyvenimas tęsis.

Pagal vedų kalendorių ateinantys metai, pradedant nuo kovo mėnesio, vadinasi Nanda.

Nanda reiškia – laimė, tai laimės metai.

Iš pradžių ateina laimė, o po to ateis metai, kurie vadinasi Pergalė.

Pergalė. Taigi, jūs būsite laimingi ir būsite nugalėtojai, todėl nesibaiminkite.

Ir priimkite sprendimą daryti gerus darbus visuomenėje, skleisti žinią.

Jūs pamatysite, kad metų gale vis daugiau ir daugiau žmonių atsigręš į dvasingumą, atsigręš daugiau į humanizmą.

O tie, kurie užsiima terorizmu, bus įsprausti į kampą, ir žmonės, vykdantys prievartą – jų įtaka, jų jėga sumažės.

Tai įvyks, ir jūs esate šių pokyčių dalis.

Apie bundančią sąmonę

Sąmoningumo siekdavo ne tik senovės dvasiniai adeptai (lot. adeptus – pasiekęs), jo siekia ir dauguma šiuolaikinių žmonių. Kodėl? Todėl, kad budri sąmonė – vienintelė “priemonė“ matyti šį pasaulį tokį, koks jis yra. Tai reiškia matyti tiesą ir suprasti realybę teisingai, o ne taip, kaip mums sako ar rodo. Juk tiesa – ne tik žodžiai, tiesa – tai pirmiausiai pagrindinis harmonijos principas.

Mes įpratinti tikėti tuo, ką mums sako, retas tikrina informaciją ar daro savarankiškas analizes. Todėl mūsų sąmonė nustoja veikti visu pajėgumu. Tai panašu į situaciją, kai į baltą sieną žiūri daug žmonių su skirtingos spalvos akiniais. Žiūrintis pro raudonus akinių stiklus žmogus sakys, kad siena raudona, pro žalius – žalia, pro mėlynus – mėlyna, ir t. t.. Galima dėl to skirtingo matymo ir susiginčyti ar susipešti.. bet juk siena – balta.

Taip ir mūsų sąmonė dažnai aptemdoma melu ar iliuzijomis, kuriuos mes pradedame laikyti tiesa. Pažadinti savo sąmonę galime kiekvienas, tai nėra kažkoks mistinis veiksmas, tai išugdomas ir palaikomas gebėjimas, ir pirmiausia – noru pačiam atrasti tiesą (“nusiimti spalvotus akinius“). . Pirmasis pažadintos sąmonės įspūdis gali būti ryškus – lyg praregėjimas, tiesos pojūčio atgavimas. Tačiau nieko iš dangaus nenukrenta, sąmoningumas pasiekiamas pačio žmogaus veiksmais.

Kaip atpažinti bundančią sąmonę? Įvairūs dvasiniai mokymai išskiria šiuos požymius:

– Žmogus tampa ramus ir taikus, dėmesingas tam, kas vyksta, todėl elgiasi ir reaguoja adekvačiai situacijai.

– Jis tampa savo gyvenimo stebėtoju ir dalyviu; yra kūrėjas, o ne auka.

– Kai atrandama tiesa, skirtumai išnyksta kartu su būtinybe dėl jų ginčytis ar kovoti. Nuomonė išsakoma ramiai, gerbiama kito nuomonė.

– Gyvenimo ritmas sulėtėja, nes žmogus gerai supranta savo poreikius ir pasirenka daryti tai, kas reikalinga. Todėl skubėjimas ir blaškymasis išnyksta savaime, tačiau prireikus žmogus mobilizuojasi ir viską atlieka sklandžiai.

– Dingsta nuovargis ir laiko viskam pakanka: neskubama, bet viskas padaroma laiku.

– Žmogus pradeda matyti gyvenimo ženklus ir pasikliauna savo intuicija, todėl esant reikalui lengvai keičia numatytą veiksmų scenarijų.

– Tampa atviras pokyčiams ir galimybėms, randa reikiamą informaciją.

– Žmogus pasidaro atidus kūno poreikiams, todėl atsisako visko, kas kenkia sveikatai. Dėl to sveikata gerėja.

– Keičiasi santykiai su žmonėmis – jie pagrįsti besąlygiška meile, supratingumu, pasitikėjimu, bendradarbiavimu.

– Žmogus nesibaimina vienatvės akimirkų. Jei anksčiau buvo būtinas fonas – radijas, televizorius, tai dabar jaukesnė tyla, įsiklausymas į save, gamtos garsai.

– Atsiranda vienybės pojūtis – su žmonėmis, Gamta, Visata, Kūrėju.

– Ateina pojūtis: “kaip viskas paprasta!“, o su juo ir tyras gyvenimo džiaugsmas.

– Mažėja negatyvių emocijų, dingsta baimės ir abejonės.

Taigi, išoriniame gyvenime nieko nepasikeičia, bet keičiasi pats žmogus, jo suvokimas. Budri sąmonė dovanoja neįkainojamą vertybę – ne tik matyti tiesą, bet ir neapgaudinėti savęs ir kitų. Ir, žinoma, remiantis tiesos pojūčiu kurti savo gyvenimą, kartu harmonizuojant mūsų visų realybę. Kuo daugiau bundančių ir sąmoningų žmonių, tuo didesni geri pokyčiai 🙂 ..