Kaip bendraujame šeimoje?

Šeimos gyvenimas apima daug sričių: dvasinę, emocinę, jausminę, materialią, visuomeninę. Visos jos skirtingos – vienur reikia greitų sprendimų ir konkrečių veiksmų, kitur reikia išklausyti, pasidalinti ar palaikyti. Priklausomai nuo to – kokį bendravimo modelį pasirenka šeima, toks ir yra jos gyvenimas. Yra elgesys, kuris dėsningai veda į laimę, bet yra ir elgesys, kuris tiesiog užprogramuoja nesėkmes.

Šeimos gyvenimas ypatingas tuo, kad santykiai joje visuomet yra poriniai, pvz., vyro ir žmonos, vaikų ir tėvų, brolių ir seserų, senelių ir anūkų.. Mums gali atrodyti, kad artimas žmogus blogai elgiasi ar neatitinka mūsų lūkesčių, tačiau santykiai turi dvi puses, juos kuria ir už juos atsakingi yra abu žmonės. Daugiausia konfliktų šeimose kyla būtent dėl neteisingai pasirinkto, netinkamo šeimyniniams santykiams bendravimo būdo.

Todėl labai teisingas yra psichologų patarimas: prieš kuriant šeimą, reikėtų išsiaiškinti – kas yra šeima. Žinoma, svarbiausia santuokoje – meilė, ir ji turi būti palaikanti bei harmonizuojanti visas šeimos gyvenimo sritis jėga. Tačiau labai dažnai meilė priskiriama romantikai ir aistrai, o kitose srityse visu pajėgumu pajungiamos ambicijos, manipuliacijos ar nuolankus prisitaikymas.

Svarbu suprasti, kad neteisingi, neadekvatūs santykiai yra sunkūs ir neperspektyvūs. Kodėl žmonės juos pasirenka – juk visi nori būti laimingi?.. Dažniausiai dėl nežinojimo. Kitos priežastys – charakterio ypatumai, iš šeimos atsineštas modelis, visuomenės formuojami stereotipai. Dar viena svari priežastis – mes nemokame išsakyti savo nuomonės be polinkio kaltinti kitą žmogų.

Šiai dienai išskiriami šie labiausiai paplitę šeimos bendravimo būdai:

1. Konkurencija, varžymasis – nei vienas nenori nusileisti, priekaištauja vienas kitam.
2. Vengimas – kažkuris iš sutuoktinių daro spaudimą, net nenorėdamas išklausyti kitos pusės nuomonės, kitas paklūsta, susitaikęs su spaudimu.
3. Kompromisas – vienas kažką aukoja, kitas kažko atsisako, kad abu būtų patenkinti.
4. Prisitaikymas – vienas aukojasi dėl kito, nenorėdamas gadinti santykių.
5. Bendradarbiavimas, susitarimas – atsižvelgiama į abiejų norus, ieškoma abiems priimtino sprendimo nespaudžiant ir nereikalaujant, o derinant abiejų poreikius.

Žinoma, kiekvienas atmes kaip nepriimtiną šeimoje konkurenciją ir varžymąsi, bet gerai pagalvokime – ar tikrai niekada nebendraujame su savo artimaisiais eksperto intonacija, ar nedarome kartais tokiu būdu spaudimo? Arba kompromisas – atrodytų, geras būdas, tačiau šeimyniniame gyvenime to nepakanka. Vien kompromisais nesukursime artimų santykių, nes tai yra savotiška aukojimosi sistema, be gilaus tarpusavio supratimo.

Galiausiai toks aukojimasis užaugina neteisingumo pojūtį (“kodėl ir vėl aš, manęs nesupranta, su manimi nesiskaito“..) Jei yra tarpusavio supratimas, kompromisų klausimas savaime atpuola, nes pasiekti nuolaidžiavimo ar surasti bendrus susitarimus – du skirtingi dalykai. Prisitaikymas “dėl šventos ramybės“ taip pat nėra teisingas būdas, nes vargu ar gali būti šeimoje laimė, jei vienas iš sutuoktinių pradeda gyventi kito poreikių tenkinimu.

Pripažintas optimaliausias bendravimo būdas šeimoje – bendradarbiavimas ir susitarimas. Tai pirmiausiai sąžiningi ir teisingi santykiai, kuriuose vyksta sąveika. Jie ir yra priimtiniausi šeimoje, nes patenkinami abiejų sutuoktinių poreikiai. Bendradarbiavimas šeimoje yra meile grįsti santykiai, kuriuose vyrauja geranoriškumas, savitarpio supratimas ir pasirengimas susitarimui.

Bendradarbiavimo šeimoje privalumai:

* šeimos nariai lygiaverčiai, vertinamas ir kiekvieno unikalumas;
* santykiai artimi ir šilti, šeimos nariai dėmesingi, palaiko vienas kitą, reikalui esant susitelkia;
* ramiai išsakoma savo nuomonė ir gerbiama kito nuomonė;
* kiekvienas aktyviai ieško abipusiai naudingų iškilusių klausimų sprendimo, siūlo galimus variantus ir juos aptaria;
* gali atvirai kalbėtis tiek apie savo, tiek apie sutuoktinio klaidas be kaltinimų;
* bendradarbiavimo dvasia ugdo atsakomybę;
* kai yra pasirinktas bendradarbiavimas, sutuoktiniai gali panaudoti ir visus kitus bendravimo būdus kaip laikinas ar papildomas priemones.

Taigi, privalumai akivaizdūs 🙂 .. Bendradarbiavimas suartina, brandina meilę ir leidžia pajusti gerą santykių perspektyvą – tai labai svarbu šeimai. Be to, žmonės bendrauja kaip artimi ir brangūs vieni kitiems, o ne kaip konkurentai ar.. priešai. Vargu ar galima vadinti bendravimu santykius, kurie grįsti neigiamomis emocijomis ir veiksmais – greičiau tai lėtas santykių ardymas.

Kaip manote?

Reklama

8 mintys apie „Kaip bendraujame šeimoje?“

  1. Labas vakaras 🙂

    Na, nežinau, ką jūs turėjote omenyje, Birute.. Aš sutinku, kad šiuolaikiniame pasaulyje daug kas matuojama (deja) pinigais, bet meilė.. ką ji turi bendro su pinigais? Ar jūs manote, kad jei daugiau pinigų, tai ir meilės daugiau? Ar tai, kad šeimoje viršesnis tas, kas turi daugiau pinigų?.. Aš nelabai supratau, ką jūs norėjote pasakyti, todėl nežinau, ką jums atsakyti. Būtų smagu, jei plačiau parašytumėte. 🙂

    Vladai, sutinku, tam, kam didžiausia vertybė pinigai, žinoma, viską matuoja pinigais.. Aš nežinau, ar mylintys pinigus apskritai sugeba dar kažką mylėti. Kaip parodė gyvenimas – jei tik jie lieka be pinigų, visa kita jiems netenka prasmės.

    Bet čia kaip ir ne į temą, o gal ir labai į temą 😉 ..

    Patinka

  2. Pas jus labai daug idealizmo. Aš turiu omenyje sutuoktinio pasirinkimo kriterijų. Tik nesakykit, kad pinigai nesvarbu, nepatikėsiu. Tik sąžiningai parašykite, be idealizmo.

    Patinka

  3. Sveika Birute,

    Iš tikro labai sunku sąžiningai, be idealizmo ir teisingai atsakyti į tavo klausimą (na, kad jis bent kiek koreliuotų su nūdienos realijomis):).

    Aš pats dabartinę savo sutuoktinę rinkausi prieš 30 metų, (1981-aisiais). Tuomet pinigai tikrai nebuvo svarbu, bent jau mums. abu buvome KPI (Kauno Politechnikos instituto) trečiakursiai, kauniečiai, išlaikomi tėvų (na, 40 rublių stipendijas atrodo gaudavom). Paskyrimus abu rinkomės į Jonavą, Azotkę, nes jaunų specialistų šeimai ten žadėjo iš karto duoti šeimyninį bendrabutį (ir neapgavo).

    Šiandien mes vis dar Jonavoje ir vis dar kartu. Pinigų netrūksta ir net sunku pasakyti ar todėl, kad jų turime labai daug, ar todėl, kad neturime turborinių norų ir svajonių. Kalbant apie pinigus, tai jų iš tikro turime daugiau nei vidutinė jonaviečių šeima, bet viską uždirbome gyvendami ir dirbdami kartu.

    Tai tiek to idealizmo. Gali tikėti, gali – ne.

    Vladas

    Patinka

  4. Sveiki 🙂

    Kaip gerai, kad ir tu, Vladai, parašei savo nuomonę :)!

    Aš jau nuo paauglystės įpratau būti vadinama idealiste, matyt, tokia mano gyvenimo pozicija 🙂 .. Todėl galiu pasakyti drąsiai – ne, nesu materialistė ir nieko gyvenime nedarau ir nesirenku tik dėl pinigų kiekio. Tuo labiau sutuoktinio pasirinkime.

    Gyvename tokioje sistemoje, kad pinigai reikalingi, todėl, aišku, juos užsidirbame. Tačiau jie niekaip neveikia nei mūsų elgesio, nei tarpusavio santykių, nei draugiškų santykių. Be to, kaip ir Vladas – aiškiai žinome, ko ir kiek mums reikia gyvenimui, ir nesibrėžiame sau kažkokių nerealių tikslų.

    Gyvenome įvairiai – buvo ir labai daug pinigų, buvo ir stygius, bet kažkaip visuomet sugebėdavome viską išspręsti. O ir kitiems reikalui esant padedame, kai galime, yra kam.

    Man apskritai toks klausimo pastatymas – kas turi pinigų, tas valdo – kažkoks.. pelėsiais trenkiantis, iš gilios praeities. Pažiūrėkite aplink – viskas keičiasi, senoji valdymo sistema griūva visame pasaulyje, nes dauguma valstybių yra prasiskolinusios, o “turtingieji“ per savo godumą jau nuovoką prarado, vagia vidury baltos dienos.. Štai jums ir pinigų “valdymas“.

    Nesinori plėstis, nes kaip ir kita tema – MEILĖ, tarpusavio santykiai 🙂 .. Jei renkantis sutuoktinį pagrindinis kriterijus – pinigai, tuomet ir pasirenkami pinigai, o ne mylimas ir artimas žmogus 🙂 ..

    Patinka

  5. Astute, manau, kiekvienas žmogus turi savo patirtį ir savo suvokimą. Mes kartais nusiviliame, jei negauname to, ką įsivaizdavome. Juk yra ir žmonių, kurie apskritai netiki, kad gali būti besąlygiška meilė.. Ir tam gali būti daug priežasčių.

    Tuomet ir ieškome patvirtinimų savo įsitikinimams, o trūkstamus fragmentus užpildome tuo, kuo patikime. Keisti savo įsitikinimus nėra taip paprasta – tam reikia noro ir drąsos (ir nenoro gyventi senais įsitikinimais).

    Jaukaus vakaro! 🙂

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s