Stresas, stresoriai, antistresas

Išmokę adekvačiai reaguoti į stresines situacijas, mes galime lengviau jas įveikti ir neįsitraukti į ilgalaikius stresus, kurie atima jėgas, laiką ir sveikatą. Būtent reakcija į stresą yra svarbiausia, nes jei įsitraukiame į neigiamas emocijas, tuomet negalime objektyviai vertinti ir priimti teisingų sprendimų. Neteisinga reakcija yra ir streso vengimas, pastangos “nekreipti“ dėmesio ar noras “užsimiršti“.

Visos neišspręstos stresinės situacijos nuolat kels įtampą, ir vieną dieną galiausiai pareikalaus sprendimų. Visuomet, kai iškyla problemos, turėtume paklausti savęs: “ką aš galiu dabar padaryti, kad tai pakeisčiau?“ Ir .. keisti, t.y., valdyti stresinę situaciją. Įtampa sumažėja tuoj pat, kai tik pradedame konkrečius veiksmus. Be to, labai naudinga suprasti – kas ir kodėl mums sukelia stresinę reakciją.

Faktoriai, kurie sukelia stresinę reakciją, vadinami stresoriais. Jie gali būti:

1. Valdomi – priklauso nuo mūsų (mūsų mintys, emocijos, elgesys).
2. Nevaldomi – nepriklauso nuo mūsų (įvykiai, įtakoti išorinių faktorių).
3. Nėra stresoriai, tačiau sukelia stresinę reakciją todėl, kad mes interpretuojame juos kaip stresorius (dėl įsitikinimų, nepakankamų žinių, ydingo elgesio ir pan.).

Visais atvejais, net tuomet, kai nutinka nuo mūsų nepriklausantys įvykiai, mes galime valdyti savo reakcijas: nuo jų priklausys mūsų tolimesni sprendimai ir veiksmai. Teisingus sprendimus galime priimti tuomet, kai esame emociškai stabilūs. Kad nusiramintume stresinėje situacijoje, galime kelis kartus giliai įkvėpti per nosį, nusiprausti šaltu vandeniu veidą, lėtai išgerti vandens, jei įmanoma – pakeisti aplinką, pabūti vienumoje ir susikaupti.

Dažniausiai stresinės situacijos kyla dėl bendravimo konfliktų. Kad išmoktume bendrauti be stresų, kurie neišvengiamai gadina santykius, turime žinoti tarpusavio santykių dėsningumus (pirmiausiai apie geranoriškumą, pagarbą, dėmesį) ir mokėti valdyti savo emocijas. Jei bendraujant kyla konfliktas ir norime jį užgesinti, turėtume imtis šių veiksmų:

– būtina sąlyga – nusiraminti;
– pasiūlyti padaryti pertrauką, atidėti pokalbį, jei konfliktas aršus – pakeisti aplinką (išeiti į kitą kambarį ar į lauką);
– pasakyti apie savo būseną – kad nemalonus toks pokalbio tonas, kad nenorite pyktis ir pan.,;
– užduoti klausimus – tokius, kurie padėtų išsikalbėti arba nuimtų įtampą;
– taikios iniciatyvos, pvz., pasiūlyti atsigerti arbatos;
– aktyvus klausymasis, be pertraukimo – kai žmogus išsikalba, jis atvėsta ir nurimsta;
– kartais labai padeda humoro jausmas – jis padeda pajusti bendrumą ir persijungti į pozityvią būseną.

O jei jaučiame ilgalaikę įtampą ir pastebime, kad dėl to vis dažniau kyla stresinės situacijos, prmiausiai turime pripažinti sau, kad tai jau yra problema. Galime surašyti situacijas, kurios kelia stresą ir paklausti savęs – kodėl taip yra. Ir, žinoma, ieškoti sprendimų kiekvienai situacijai – juos galime taip pat surašyti ir pradėti po vieną spręsti.

Yra ir bendros antistresinės rekomendacijos:

– priimkite kitus žmones taip pat, kaip ir save;
– siekite realių tikslų, nusistatykite prioritetus;
– neatidėliokite sprendimų (ypač nemalonių);
– nesureikšminkite nereikšmingų dalykų;
– nepamirškite poilsio ir pilnaverčio miego;
– tikėkite savimi, būkite pozityvūs;
– paleiskite praeitį, mokykitės būti čia ir dabar;
– jei jaučiate poreikį – išsikalbėkite, pasitarkite ar užrašykite savo problemas popieriuje – tai padės atsikratyti įtampos ir atrasti sprendimus.

Atminkime, kad stresas įtakoja mūsų elgesį, todėl mokykimės reaguoti į gyvenimo aplinkybes sveikai ir adekvačiai. Jei išmoksime valdyti stresines situacijas, išmoksime gyventi be nereikalingos įtampos. Stresas, o ypač dažnas ir ilgalaikis, atima daug jėgų ir sveikatą, nes mes prarandame vidinę harmoniją. Atgauti vidinę harmoniją galime pirmiausiai per pozityvumą, kurio auksinės taisyklės teigia: jei gavosi vieną kartą, gausis ir antrą; jei truputį gaunasi, gausis ir daugiau 🙂 ..

Kaip manote?

Svarbu: psichosomatika

Žmogaus gyvenimo kokybė priklauso nuo jo nuotaikos. Kai gera nuotaika – viskas džiugina ir viskas gaunasi, kai nuotaika prasta – liūdna ir nesiseka. Nuotaika priklauso nuo žmogaus emocinės būsenos. Mes turime visą paletę teigiamų ir neigiamų emocijų, ir visos jos gyvenime reikalingos. Teisingai išgyvenamos, net neigiamos emocijos nesukelia negatyvių pasekmių, nes suveikia kaip apsauginis mechanizmas stresinėje situacijoje.

Problemos kyla tuomet, kai pradedame nuolat gyventi neigiamomis emocijomis, arba jų neišgyvename pilnai ir slopiname. Taip prasideda įtampa, chroniškas stresas, kuris gali įtakoti įvairius negalavimus. Jie vadinami psichosomatiniais (gr. psyche – siela, soma – kūnas). Psichosomatika – medicinos ir mokslo sritis, kuri nagrinėja psichologinių faktorių poveikį ligų atsiradimui bei eigai.

Jei paprasčiau, tai psichosomatiniai susirgimai yra tokie, kurių priežastis didesne dalimi priklauso nuo ligonio mąstymo būdo, o ne nuo fiziologinių priežasčių. Tai psichologiniai neatitikimai ar sutrikimai, atsirandantys psichikoje, pasąmonėje, žmogaus mintyse. Sergantys psichosomatiniais susirgimais žmonės patiria realius negalavimus ir skausmus, kurie praeina, kai pašalinami neigiami psichologiniai faktoriai (įtampa, stresas).

Kokiu būdu neigiamos emocijos veikia žmogaus kūną? Tai aprašo m.dr. V. ir T. Tichoplavai – įrodyta, kad emocinis stresas sukelia ilgalaikes endotelio disfunkcijas. Endotelis – tai ląstelių sluoksnis, kuris dengia kraujagyslių ir širdies vidinius paviršius (dalyvauja medžiagų ir dujų apykaitoje tarp kraujo ir jungiamojo audinio). Nustatyta, kad vienas didelis pykčio proveržis veikia endotelį net 72 valandas! Toks poveikis gali išprovokuoti įvairius simptomus ir ligas.

Dažniausiai emocinis stresas “puola“ silpniausią žmogaus organą. Plačiausiai išnagrinėti šių ligų psichologiniai faktoriai: bronchinė astma, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos, kai kurios alergijos ir odos ligos, išeminė širdies liga, hipertonija, migrena. Tokiu atveju padeda gydytojai ir psichologai ar psichoterapeutai, tačiau didžioji sveikimo proceso dalis – pačio paciento rankose.

Psichosomatinės ligos priežasčių suvokimas ir yra raktas į sveikimą. Priežastys gali būti įvairios: negatyvūs charakterio bruožai (kritiškumas, pretenzingumas, polinkis įsižeisti ir pan.), ydingas (negatyvus) mąstymas, emocinis nestabilumas (vidiniai prieštaravimai ar konfliktai), ar tiesiog inertiškumas gyvenime. Vėliau sekamas elgesys, ir negatyvus elgesys palengva keičiamas pozityviu.

Beje, psichologai atkreipia dėmesį, kad psichosomatinis poveikis organizmui gali būti daromas ir nesąmoningai, kai liga ar negalavimas panaudojami kaip komunikavimo tiltas. Pavyzdžiui, maži (3-6 metų) vaikai dažnai nesąmoningai panaudoja šį būdą, norėdami gauti tėvų dėmesį ir meilę (sirguliuoja ar skundžiasi negalavimais). Suaugusieji taip pat tokiu būdu gauna tai, ko sveiki būdami negali iš kitų gauti (dėmesys, rūpestis, pagalba). Šiuo atveju liga taip pat yra psichosomatinė.

Mes lyg ir susitaikėme su tuo, kad stresas – neišvengiama kasdienybė ir dažnai gyvename nuolatinio streso būsenoje: baramės, pykstame, įsižeidžiame, nerimaujame.. Ir net nesusimąstome – kaip kenkiame savo organizmui (prisiminkime 72 valandų neigiamą poveikį). Kuo daugiau neigiamų emocijų, tuo stipresnis poveikis mūsų kūnui. Todėl – mokykimės sąmoningai valdyti savo emocijas – savo pačių ir savo artimųjų labui.

Indų pedagogas ir psichoterapeutas G. Patelis rašo: “XVII amžių kartais aprašo kaip tikėjimo amžių. XVIII amžius skaitomas proto amžiumi, tuo laiku buvo vystoma logika ir racionalizmas. XIX amžių galime charakterizuoti kaip pramonės ir mokslinio-techninio progreso amžių. Kas tapo išskirtiniu XX amžiaus bruožu? Kažkas, turbūt, įvardins informacines technologijas. Bet aš pasakyčiau, kad XX amžius – streso amžius.

Dabar net maži vaikai pareiškia: “man stresas“. O kas taps tipišku dabartiniame šimtmetyje? Vis dažniau skamba tvirtinimai, kad XXI amžius gali tapti panikos amžiumi. Prognozės teigia, kad 2020 metais depresija taps antra pagal paplitimą – po širdies ir kraujagyslių ligų. Štai kodėl ypatingai svarbu suprasti kai kuriuos nesudėtingus dėsnius, kurie padės efektyviai tvarkytis su stresinėmis situacijomis ir ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę“.

O ką jūs apie tai manote?

Vaiko atmintinė tėvams

* Nelepinkite manęs, tuo jūs mane gadinate. Aš labai gerai žinau, kad nebūtinai man turite duoti tai, ko užsimanau. Aš tiesiog jus bandau.

* Neverskite manęs jaustis mažesniu, nei esu iš tikrųjų. Tuomet aš tapsiu verksniu ir niurzgaliumi.

* Nedarykite už mane tai, ką aš galiu pats padaryti. Aš galiu pradėti tuo naudotis.

* Nespauskite manęs, nes išgąsdintas aš lengvai pradedu meluoti.

* Tegul mano baimės ir nuogąstavimai nekelia jums nerimo. Kitaip aš bijosiu dar daugiau. Verčiau parodykite man, kas yra drąsa.

* Nereikalaukite iš manęs žaibiškų atsakymų – kodėl aš padariau vienaip ar kitaip. Kartais aš pats nežinau, kodėl aš elgiuosi taip, o ne kitaip.

* Nežadėkite to, ko negalite įvykdyti – tai sugriaus mano pasitikėjimą jumis.

* Nebūkite nenuoseklūs – tai išmuša mane iš pusiausvyros.

* Dažniau pagirkite mane už mano pasiekimus! Aš negaliu vystytis be dėmesio ir pritarimo.

* Nepriekaištaukite nuolatos ir nesikabinėkite, nes gindamasis aš nustoju girdėti tai, ką jūs sakote.

* Jei jūs man sakote, kad mylite mane ir tuojau pat prašote kažką padaryti – tuomet aš pasijuntu kaip turguje ir galiu pradėti derėtis savo naudai.

* Nesaugokite manęs nuo mano klaidų pasekmių. Aš, kaip ir jūs, mokausi iš asmeninės patirties.

* Nedarykite man pastabų prie pašalinių žmonių. Aš atkreipsiu dėmesį į jūsų pastabą, jei ją pasakysite ramiai ir akis į akį.

* Nepamirškite, kad aš mėgstu eksperimentuoti. Tokiu būdu aš mokausi pažinti pasaulį.

* Jei aš matau, kad jūs labiau mylite brolį ar seserį, aš galiu jums to nepasakyti. Aš tiesiog pradėsiu pulti tą, kuriam jūs skiriate daugiau dėmesio ir meilės. Taip bandysiu atkreipti jūsų dėmesį į save ir atstatyti teisingumą taip, kaip aš suprantu.

* Išklausykite manęs ir neišsisukinėkite, kai aš užduodu jums atvirus klausimus. Jei į juos neatsakysite, aš nustosiu kreiptis į jus ir pradėsiu ieškoti atsakymų kažkur kitur.

* Aš jaučiu, kada jums sunku. Neslėpkite to nuo manęs. Duokite man galimybę išgyventi tai su jumis. Kai jūs pasitikite manimi, aš pasitikiu jumis.

* Nesijaudinkite, jei mes praleidžiame mažai laiko kartu. Man svarbiau – kaip mes jį praleidžiame.

* Nebūkite agresyvūs su manimi. Tai mane išmokys, kad skaitytis reikia tik su jėga. Aš noriau atsiliepsiu į jūsų iniciatyvas.

* Atminkite, kad aš mokausi sekdamas pavyzdžiais, o ne kritikuojamas. Žodžiai dažnai painūs, o pavyzdžiai – akivaizdūs.

* Man svarbu iš jūsų sužinoti – kas teisinga, o kas ne. Bet dar svarbiau pamatyti jūsų poelgiuose patvirtinimą – ar jūs patys suprantate, kas teisinga, o kas ne.

* Ir, svarbiausia – aš jus taip myliu! Prašau, atsakykite man taip pat meile!

(Pagal internetu keliaujantį tekstą, autorius nenurodytas.)

Saulėto ir smagaus visiems artėjančio savaitgalio 🙂 !!