Išmokę adekvačiai reaguoti į stresines situacijas, mes galime lengviau jas įveikti ir neįsitraukti į ilgalaikius stresus, kurie atima jėgas, laiką ir sveikatą. Būtent reakcija į stresą yra svarbiausia, nes jei įsitraukiame į neigiamas emocijas, tuomet negalime objektyviai vertinti ir priimti teisingų sprendimų. Neteisinga reakcija yra ir streso vengimas, pastangos “nekreipti“ dėmesio ar noras “užsimiršti“.
Visos neišspręstos stresinės situacijos nuolat kels įtampą, ir vieną dieną galiausiai pareikalaus sprendimų. Visuomet, kai iškyla problemos, turėtume paklausti savęs: “ką aš galiu dabar padaryti, kad tai pakeisčiau?“ Ir .. keisti, t.y., valdyti stresinę situaciją. Įtampa sumažėja tuoj pat, kai tik pradedame konkrečius veiksmus. Be to, labai naudinga suprasti – kas ir kodėl mums sukelia stresinę reakciją.
Faktoriai, kurie sukelia stresinę reakciją, vadinami stresoriais. Jie gali būti:
1. Valdomi – priklauso nuo mūsų (mūsų mintys, emocijos, elgesys).
2. Nevaldomi – nepriklauso nuo mūsų (įvykiai, įtakoti išorinių faktorių).
3. Nėra stresoriai, tačiau sukelia stresinę reakciją todėl, kad mes interpretuojame juos kaip stresorius (dėl įsitikinimų, nepakankamų žinių, ydingo elgesio ir pan.).
Visais atvejais, net tuomet, kai nutinka nuo mūsų nepriklausantys įvykiai, mes galime valdyti savo reakcijas: nuo jų priklausys mūsų tolimesni sprendimai ir veiksmai. Teisingus sprendimus galime priimti tuomet, kai esame emociškai stabilūs. Kad nusiramintume stresinėje situacijoje, galime kelis kartus giliai įkvėpti per nosį, nusiprausti šaltu vandeniu veidą, lėtai išgerti vandens, jei įmanoma – pakeisti aplinką, pabūti vienumoje ir susikaupti.
Dažniausiai stresinės situacijos kyla dėl bendravimo konfliktų. Kad išmoktume bendrauti be stresų, kurie neišvengiamai gadina santykius, turime žinoti tarpusavio santykių dėsningumus (pirmiausiai apie geranoriškumą, pagarbą, dėmesį) ir mokėti valdyti savo emocijas. Jei bendraujant kyla konfliktas ir norime jį užgesinti, turėtume imtis šių veiksmų:
– būtina sąlyga – nusiraminti;
– pasiūlyti padaryti pertrauką, atidėti pokalbį, jei konfliktas aršus – pakeisti aplinką (išeiti į kitą kambarį ar į lauką);
– pasakyti apie savo būseną – kad nemalonus toks pokalbio tonas, kad nenorite pyktis ir pan.,;
– užduoti klausimus – tokius, kurie padėtų išsikalbėti arba nuimtų įtampą;
– taikios iniciatyvos, pvz., pasiūlyti atsigerti arbatos;
– aktyvus klausymasis, be pertraukimo – kai žmogus išsikalba, jis atvėsta ir nurimsta;
– kartais labai padeda humoro jausmas – jis padeda pajusti bendrumą ir persijungti į pozityvią būseną.
O jei jaučiame ilgalaikę įtampą ir pastebime, kad dėl to vis dažniau kyla stresinės situacijos, prmiausiai turime pripažinti sau, kad tai jau yra problema. Galime surašyti situacijas, kurios kelia stresą ir paklausti savęs – kodėl taip yra. Ir, žinoma, ieškoti sprendimų kiekvienai situacijai – juos galime taip pat surašyti ir pradėti po vieną spręsti.
Yra ir bendros antistresinės rekomendacijos:
– priimkite kitus žmones taip pat, kaip ir save;
– siekite realių tikslų, nusistatykite prioritetus;
– neatidėliokite sprendimų (ypač nemalonių);
– nesureikšminkite nereikšmingų dalykų;
– nepamirškite poilsio ir pilnaverčio miego;
– tikėkite savimi, būkite pozityvūs;
– paleiskite praeitį, mokykitės būti čia ir dabar;
– jei jaučiate poreikį – išsikalbėkite, pasitarkite ar užrašykite savo problemas popieriuje – tai padės atsikratyti įtampos ir atrasti sprendimus.
Atminkime, kad stresas įtakoja mūsų elgesį, todėl mokykimės reaguoti į gyvenimo aplinkybes sveikai ir adekvačiai. Jei išmoksime valdyti stresines situacijas, išmoksime gyventi be nereikalingos įtampos. Stresas, o ypač dažnas ir ilgalaikis, atima daug jėgų ir sveikatą, nes mes prarandame vidinę harmoniją. Atgauti vidinę harmoniją galime pirmiausiai per pozityvumą, kurio auksinės taisyklės teigia: jei gavosi vieną kartą, gausis ir antrą; jei truputį gaunasi, gausis ir daugiau 🙂 ..
Kaip manote?
ruvi 